Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-05-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-2147-1054/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-23
Bylos Nr.
e2YT-2147-1054/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pareiškėjas
V. N.
Suinteresuotas asmuo
V. N., K. M., A. Š., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė V
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2147-1054/2023Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00282-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 23 d.Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. N., K. M., A. Š., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė V. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. N. priėmė po savo tėvo V. A., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą, pradėjęs faktiškai teisėtai ir nepertraukiamai jį valdyti.

Nurodė, kad jo motina V. N. buvo sudariusi santuoką su J. A. N.. Santykiai tarp jo motinos ir J. A. N. nesusiklostė. Jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Nors buvo faktiškai susituokę, tačiau po santuokos nutraukimo jie nebegyveno kartu. Mama sakė, kad maždaug nuo 1972 metų. Būnant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė jis. (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime jo tėvu nurodytas J. A. N.. Jo motina būdama santuokoje pradėjo artimai bendrauti su V. A. (miręs (duomenys neskelbtini) pastojo nuo V. A., ir santuoką su J. A. N. nutraukė iš karto po jo gimimo. J. A. N. nėra niekada matęs, jis neteikė jam išlaikymo. Kiek jam žinoma, J. A. N. mirė (duomenys neskelbtini). Jį nuo pat gimimo augino jo tikrasis tėvas V. A.. Visą laiką V. A. laikė savo biologiniu tėvu. Jo motina V. N. visą laiką sakydavo, kad tikrasis jo tėvas yra V. A.. Tarp jo ir tėvo buvo užsimezgęs sūnaus – tėvo ryšys. Jo tėvai V. N. ir V. A. visą laiką vedė bendrą ūkį, gyveno kartu, dalinosi buitimi. (duomenys neskelbtini) jo motina V. N. ir V. A. sudarė bažnytinę santuoką Skuodo rajono Šačių bažnyčioje, tėvai nesikreipė į sudarymo vietos Civilinės metrikacijos skyrių dėl sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą. Vėliau to padaryti nepavyko, kadangi V. A. mirė (duomenys neskelbtini) Tėvas V. A. ne kartą buvo užsiminęs, kad po savo mirties visą jam priklausantį turtą paliks jam. Be to, dar būdamas gyvas V. A. pripažino, kad jis yra vienintelis jo sūnus. Gyventojų registre yra įregistruotas faktas, kad yra jo sūnus. Jo tėvo V. A. pase, išduotame dar 1993 m., jo prašymu yra įrašytas kaip jo sūnus. (duomenys neskelbtini) V. A. mirus, po tėvo mirties liko turtas – 0,8800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,1200 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,1200 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat 1,7600 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,2200 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais – šuliniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Notaras atsisakė jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi jo gimimo liudijime jo tėvu įrašytas J. A. N., bet ne tikrasis jo tėvas miręs V. A.. Skuodo rajono savivaldybės Šačių seniūnijos (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Šačių seniūnijos gimimo, mirimo liudijimų žurnale Nr. (duomenys neskelbtini) tėvo vardas nurodytas „(duomenys neskelbtini)“. Plungės apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., miręs (duomenys neskelbtini) yra V. N. tėvas, o V. N. yra V. A., mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus. Po tėvo V. A. mirties jis su mama V. N. liko gyventi V. A. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini)., toliau rūpinasi namo gerbūviu, kitais pastatais, visais daiktais. Visi daiktai kuriais naudojosi tėvas V. A. būdamas gyvas, liko namuose anksčiau minėtu adresu. Po tėvo V. A. mirties, jis pradėjo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai faktiškai valdyti jo paliktus daiktus bei nekilnojamąjį turtą – namą, ir kitus statinius, prižiūrėti žemės sklypus. Minėtas turtas yra prižiūrimas, nėra jokių įsiskolinimų, kadangi šiuose statiniuose minėtu adresu gyvena nuo pat gimimo. Mano, kad jis, V. N., po tėvo V. A. mirties (mirė (duomenys neskelbtini) jo palikimą faktiškai priėmė pradėjęs jį nepertraukiamai valdyti, atlikdamas aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdydamas jį ir toliau kaip savo.

Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose prašė klausimą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

A. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimo reikalavimų tenkinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą V. A., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis).

Plungės apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., miręs (duomenys neskelbtini) yra V. N. tėvas, o V. N. yra V. A., mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus.

Teismas sprendžia, kad byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas po jo tėvo V. A. mirties išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į jo paveldimą turtą, pareiškėjas šį turtą visą laiką ir nepertraukiamai valdė kaip savo ir laikė save turto savininku. Byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų visumos duomenys yra neprieštaringi tarpusavyje, teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo, taigi pripažįsta, kad V. N. po jo tėvo V. A. mirties (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius veiksmus siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą ir priėmė tėvo V. A. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad V. N. priėmė V. A., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė