- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- 1-1493-1083/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00190-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. B., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos vieta (duomenys neskelbtini)) veiklos teritorijoje, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą kaip juos pasirašęs asmuo bei dokumentų tinkamą pateikimą apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. B. (iki 2016 m. vasario 1 d.) ir apskaitą tvarkiusios UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui (iki 2016 m. kovo 1 d.), surašydamas juose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, nefiksuodamas ūkinių operacijų dokumentuose, taip tyčia, per apskaitą tvarkiusią buhalterę J. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, o vėliau pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeidė:BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes bendrovė jo nurodymu į didžiosios knygos sąskaitas „Nr. (duomenys neskelbtini) Parduotų prekių pajamos“ neįtraukė nemažiau kaip 251866,33 Eur pardavimo pajamų ir į sąskaitos „Nr. (duomenys neskelbtini) Mokėtinas PVM“ – ne mažiau, kaip 52891,94 Eur PVM, iš viso 304758,27 Eur ir nesurašė tai patvirtinančių apskaitos dokumentų;BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nesurašė pardavimo PVM sąskaitų faktūrų ir jose nefiksavo ne mažiau 251866,33 Eur parduotų prekių vertės ir ne mažiau 52891,94 Eur pardavimo PVM, iš viso ne mažiau 304758,27 Eur, nes UAB (duomenys neskelbtini) prekės, pirktos iš įmonių, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduotos arba panaudotos, tačiau pardavimo ūkinės operacijos nebuvo įformintos PVM sąskaitomis faktūromis bei nebuvo fiksuotas grynųjų pinigų priėmimas elektroninio kasos aparato juostoje ar kasos pajamų orderiais; prekių pardavimo neįforminus dokumentais, iš dalies negalima nustatyti prekių pardavimo tikrosios vertės; „prekių skirtų perparduoti savikaina“ neperkelta į parduotų prekių savikainą, todėl 2016 m. kovo 1 d. atliktos jo 2016 m. vasario 22 d. pasirašytu įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) inventorizacijos metu bendrovės padalinyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas prekių trūkumas ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Prekės skirtos perparduoti“ padalinyje (duomenys neskelbtini) apskaitytos prekės 276519,93 Eur buvo palygintos su faktiškai nustatytu 528,54 Eur prekių likučiu ir nustatytas 275991,39 Eur prekių trūkumas; iš jo eliminavus 2212,26 Eur prekių, kurios turėjo būti priskirtos žaliavoms, sunaudojamoms bendrovės veiklai ir pripažįstamos sąnaudomis bei 34630,46 Eur trūkstamoms prekėms po 2016 m. kovo 1 d. išrašytų dokumentų, 251866,33 Eur prekėms turėjo būti įforminti pardavimo dokumentai;BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 3–5 punktų reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. bendrovėje surašė 9 PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintas dalies prekių, nerastų inventorizacijos metu, pardavimas (viso 34712,75 Eur) bendrovei (duomenys neskelbtini), P. K., V. D., E. Č.;dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2016 metus.
Kaltinamasis R. B. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir dėl to atsakingas jis pats. Praėjo daug laiko, todėl prisiminti aplinkybes sudėtinga. Dėl padarytos veikos gailisi. Prašo remtis jo duotais pirminiais parodymais ir užbaigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu (4 t., 173 b. l.);Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:Pirminiais kaltinamojo R. B. parodymais apie tai, kad S. K. be jo žinios pardavinėjo prekes neišrašydamas pardavimo sąskaitų faktūrų, savinosi įmonės UAB (duomenys neskelbtini) grynuosius pinigus, taip pat savinosi bendrovės materialines vertybes. Apie tai sužinojo tiktai tada, kai buvo atlikta prekių inventorizacija 2016 m. kovo 1 d., tais pačiais metais atliktas UAB (duomenys neskelbtini) auditas ir prasidėjus teisminiams procesams. S. K. turėjo visas teises surašyti, pasirašyti, pirkimo, pardavimo dokumentus, priimti, išduoti grynuosius pinigus, atlikti pavedimus, buvo visiškai atsakingas už įmonės materialines vertybes, tai patvirtina darbo sutarties 10 punktas, kolektyvinės sutarties Nr. 1 punktas, jo kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo „Dėl asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo ir jų parašų pavyzdžių patvirtinimo“ 2 punktas, jo kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktas. S. K. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienas pagrindinių akcininkų, turėdamas 50% paprastųjų akcijų buvo paskirtas pardavimų vadovu visam (duomenys neskelbtini) regionui, taip pat atliko kasininko pareigas. Jokiam darbuotojui nėra davęs nurodymų neįtraukti į apskaitą dokumentų ar kaip nors kitaip iškraipyti ūkines operacijas, nes visi darbuotojai buvo pasirašę visiškos materialinės atsakomybės darbo sutartis, buvo pasirašyta kolektyvinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbuotojams suteikti įmonės įgaliojimai pagal punktus. Negalvojo, kad darbuotojai dirbs pažeisdami jiems suteiktas teises, tikėjo, kad darbus atliks sąžiningai. Visi vadybininkai turėjo pateikti pirminius apskaitos dokumentus buhalterei J. B., kuri apdorodavo duomenis ir suvesdavo juos į apskaitos programą (duomenys neskelbtini). Šitame procese direktorius tiesiogiai nedalyvavo, tokia buvo nustatyta bendrovėje tvarka. Jis buhalterinės apskaitos duomenų netikrindavo, dokumentų nesuvedinėdavo į programą, nes tuo metu buhalterijos beveik neišmanė. S. K. kaip pardavimų vadovo (duomenys neskelbtini) regionui pareiga buvo surašyti pardavimo dokumentus, įforminti visas ūkines operacijas, kontroliuoti (duomenys neskelbtini) vadybininkų darbą ir atlikti kitus su įmone susijusius procesus (duomenys neskelbtini) parduotuvėse, t. y. darbuotojų kontrolę, kad vyktų sklandi įmonės veikla. Jo kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), ten buvo nuomojamos patalpos, nes yra (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas, o atstumas neleido pilnai kontroliuoti įmonės. Jis atvykdavo į (duomenys neskelbtini) 2-3 kartus per mėnesį ir matydavo vykstantį sklandų darbą, todėl nekilo jokių abejonių dėl veiklos ir detalesnio jos tikrinimo. (duomenys neskelbtini) veikė dvi įmonės parduotuvės – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje esanti parduotuvė (duomenys neskelbtini) programoje buvo žymima padaliniu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gatvėje esanti parduotuvė – (duomenys neskelbtini). 2015 m. pradėjo atsirasti finansinių problemų, vėluodavo atsiskaitymai su tiekėjais. Įvertinus situaciją buvo nuspręsta uždaryti parduotuvę (duomenys neskelbtini) gatvėje ir palikti tik vieną parduotuvę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu pilno įmonės veiklos įvertinimo nedarė, tuo labiau, kad T. A. ir J. B. ruošėsi išeiti iš darbo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame padalinyje. Buvo nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje bus paliktas tik garantinio aptarnavimo skyrius. Parduotuvių perkėlimas prasidėjo 2016 m. vasario mėnesį ir viskas vyko iki kovo mėnesio. Kontroliuoti perkėlimą ir jį organizuoti buvo įpareigotas S. K., tai buvo padaryta ne kažkokiu įsakymu, o tiesiog buvo sutarta su juo žodžiu. S. K. 2016 m. vasario pabaigoje jį informavo, kad visos prekės pervežtos ir tada buvo nuspręsta atlikti inventorizaciją padalinyje (duomenys neskelbtini). Viskas buvo sutvarkyta kaip priklauso, t. y. surašytas įsakymas, sudaryta komisija ir t. t. S. K. taip pat buvo pranešta telefonu, nes su S. K. daugiausia bendraudavo telefonu. Inventorizacijos dieną S. K. neatvyko, bet inventorizacija buvo atlikta. Visos prekės, kurios buvo pervežtos iš (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusio padalinio į (duomenys neskelbtini) buvusį padalinį, turėjo vidiniais važtaraščiais būti perkeltos į padalinį (duomenys neskelbtini). Tai turėjo padaryti S. K. arba jis turėjo suorganizuoti kas tai padarys, nes to dalyko nekontroliavo. Prekes pervežė (duomenys neskelbtini) su mikroautobusiuku, kuris priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Jis nežino kas dar iš darbuotojų dalyvavo prekių perkėlime, nes tą organizavo S. K.. Atliekant inventorizaciją fiziškai tikrino prekes tik esančias (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prekių netikrino. (duomenys neskelbtini) gatvėje inventorizacija buvo atlikta 2016 metų balandžio mėnesį ir ten buvo rastas prekių trūkumas, tačiau tikrai nebuvo prekių pertekliaus. 2016 m. kovo 1 d. atlikus inventorizaciją (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo nustatytas prekių trūkumas už 275991,39 eurų. Jis mano, kad didžioji dalis prekių buvo tikrai parduota, bet įmonėje nebuvo atlikta inventorizacija ir nebuvo to, kad prekės būtų kiekvienais metais nurašomos. Inventorizacija buvo atlikta 2012 metais ir paskui tik 2016 m. kovo 1 d. Jam darbuotojai visada sakydavo, kad jie prekes parduotuvėse skaičiuojasi dažnai, bet skaičiuoja dideles prekes, t. y. kompiuterius, televizorius, telefonus ir t. t. Kad kiekvienais metais reikia atlikti inventorizaciją nežinojo, o buhalterė to nesakė, nes buvo įsitikinęs, kad parduotuvėse esami vadovai kontroliuoja padėtį ir pagrindines prekes suskaičiuoja. Bet jis mano, kad daug prekių buvo parduotos ir šiuos visus pardavimus organizavo S. K., tačiau dokumentų neišrašydavo, nors jis turėjo tokią pareigą. Buvęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas T. A. liudijo, kokiu būdu buvo pasisavinamas įmonės turtas jam nežinant. T. A. teigė, kad S. K. draugai, pažįstami užsakinėjo pas jį prekes, o T. A. užsakydavo jas pas tiekėjus ir kai prekės būdavo pristatomos į parduotuvę jis jas užpajamuodavo į buhalterinę programą, pranešdavo užsisakiusiems S. K. pažįstamiems arba pačiam S. K.. Atvykęs pirkėjas, kuris buvo S. K. pažįstamas ar draugas, atsiskaitydavo grynais pinigais T. A. už prekes, jis savo ruoštu išrašydavo tai sumai ir prekei, pardavimo dokumentus dviem egzemplioriais, iš kurių vieną paduodavo pirkėjui kartu su preke, o kitą egzempliorių su grynais pinigais paduodavo S. K.. Toks perdavimo dokumentas nebuvo fiksuojamas buhalterinėje apskaitoje, nes toks dokumentas neturi visų rekvizitų ir netinkamas kaip buhalterinis dokumentas. T. A. tai fiksuodavo savo užrašuose ir gale mėnesio el. paštu siųsdavo S. K. ataskaitas ir atskirus laiškus kas tokiu būdu buvo parduota. Buvo sudaryta paprasta schema ir apie tai kalbėjo T. A., be to, jis (kaltinamasis) tai buvo pateikęs savo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo. Ataskaitų T. A. J. B. nesiųsdavo, tačiau jis informuodavo J. B. apie grynųjų pinigų išėmimą iš kasos, kai jam tai liepdavo padaryti S. K.. Prie apklausos pateikė visus paminėtus apklausoje dokumentus. Visą informaciją gavo iš UAB (duomenys neskelbtini) serverio, kuris buvo paimtas kratos metu, tačiau buvo grąžintas. Tame grąžintame kompiuteryje buvo (duomenys neskelbtini) programa ir visų darbuotojų elektroniniai paštai su visa informacija. Kadangi galėjo prieiti prie visos informacijos, tai pats pradėjo tikrinti visus laiškus ir juose esančius susirašinėjimus. Duomenų labai daug, todėl jų peržiūra užtruko ilgą laiko tarpą, tačiau viską peržiūrėjęs suskaičiavo, kad T. A. siųstos ataskaitos S. K. su prekių pardavimu nurodo, kad grynais S. K. buvo perduota apie 51200 eurų, t. y. už tokią sumą buvo parduota prekių, kurių pardavimas neįtrauktas į apskaitą. Nurodyta suma gali būti tikslinama, nes T. A. siųstoje lentelėje buvo rašoma data, kada parduota prekė, prekės pavadinimas, prekės kodas, kartais nurodoma kam parduota ir nurodomas pelnas su PVM ir pelnas be PVM. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje aprašytos inventorizacijos paaiškino, kad 2015 m. liepos 13 d. S. K. pradėjo planuoti naujos parduotuvės (duomenys neskelbtini) atidarymą prekybos centre (duomenys neskelbtini), tai patvirtina elektroninio laiškai, kuriuos R. K. (prekybos centro (duomenys neskelbtini) vadovas) siuntė S. K.. Jis taip pat žodžiu buvo informuotas apie naujos parduotuvės atidarymą, kad sutartis bus pasirašyta su UAB (duomenys neskelbtini) ir S. K. minėjo, kad kaupia prekes ir vykdo užpirkimus naujai parduotuvei, dėl to nekilo įtarimų, dėl padidėjusio prekių likučio. S. K. suplanavo parduotuvę atidaryti kaip UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu buvo S., o prekes nupirkti iš UAB (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina elektroninis laiškas ir susitarimo kopija su prekybos centru (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 1 d. siųstas A. K., (prekybos centro (duomenys neskelbtini) direktorės) S. K. ir R. K. apie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą. Atlikus inventorizaciją 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje nustatytas prekių trūkumas ir paklausus S. K. kur yra nerastos prekės jis tik iš dalies pripažino, kad dalis prekių buvo kaupiama UAB (duomenys neskelbtini) būstinėje, nuosavame S. K. name, kurias turėjo nupirkti iš UAB (duomenys neskelbtini) naujai parduotuvei. S. K. nurodė išrašyti tas prekes UAB (duomenys neskelbtini). Jis taip ir padarė jau po inventorizacijos, buvo išrašytos 6 sąskaitos faktūros, skirtingai, nei pateikta įtarime, kad išrašė 9 PVM sąskaitas faktūras, o iš tiesų išrašė tik 2 sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Visos šios 9-ios sąskaitos faktūros atitinka keliamus reikalavimus. V. D. yra V. K. uošvis. V. K. yra brolis su S. K. ir buvęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris kaip atskaitingas asmuo paėmė avansą prekėms įsigyti 2016 m. vasario mėn. ir nėra gražinęs įmonei 4040 Eur avanso ir nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, kas nurodyta specialisto išvados 31 psl. UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. kovo 31 d. išrašė UAB (duomenys neskelbtini) 6 PVM sąskaitas faktūras, į kurias įtrauktas ir inventorizacijos metu nerastų prekių pardavimas. Tokio pobūdžio prekės kaip tvora, polikarbonatas ir pan. nėra įprastos prekės įmones veikloje, tai darytina išvada, kad prekės buvo panaudotos tuo metu įrengiamame S. K. name. Kaip ir kitos UAB (duomenys neskelbtini) vardu pirktos statybinės bei kt. prekės, kurias S. K. galimai panaudojo savo namo statybai. Panašiu laikotarpiu S. K. įsirenginėjo savo nuosavą namą ir prekes panaudojo savo asmeninei naudai gauti, taip pasisavindamas įmonės turtą. Kalbant apie UAB (duomenys neskelbtini) prie savo apklausos pridėjo sudarytą lentelę, kurią sudarė remiantis nukopijuotais failais iš UAB (duomenys neskelbtini) serverio ir turimomis sąskaitomis faktūromis. Iš lentelės matyti, iš ko realiai prekes pirko UAB (duomenys neskelbtini) ir vėliau pardavė UAB (duomenys neskelbtini), kurios vėliau pardavė UAB (duomenys neskelbtini). Jau minėtas UAB (duomenys neskelbtini) serveris yra sugedęs ir yra utilizuotas, buvo padaryta serveryje buvusių duomenų kopija ir minėta kopija bus perduota UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui. S. K. ir jo žmona R. K. sudarė paskolos sutartį 2014 m. balandžio 4 d. su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padaliniu, namo statybai užstatydami žemės sklypą. Įpusėjus statybai K. šeima suprato, kad namo statybai ir pilnam jo įrengimui paskolos neužteks. Buvo sukurtas planas kaip pasisavinti iš UAB (duomenys neskelbtini) sau materialines naudos. T. A. siunčiami elektroniniai laiškai S. K. apie nelegaliai parduodamas prekes buvo pradėti siųsti nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. Namo baigtumas 100 % buvo 2016 m. vasario 29 d. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 14 d. namas įvertintas 156000 eurų. Buvo kalba, kad kai bus baigtas statyti S. K. namas, jis jį užstatys bankui ir paims paskolą ir įneš UAB (duomenys neskelbtini), kad būtų atsiskaityta su skolomis. Ta kalba buvo 2016 metų vasario mėnesį. Kol vyko namo statybos darbuotojai sakė, kad kažkas negerai, bet buvo sunku patikėti, kad S. gali vogti iš savo įmonės. Apie prekių rezervą gali paaiškinti, kad programoje (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas prekių rezervas, nes to paprašė padaryti J. B.. Toks rezervas buvo reikalingas tam, kad turėjo nupirkti prekes ir parduoti jas tokiems pirkėjams kaip UAB (duomenys neskelbtini). Tos prekės turėjo būti parduodamos tam tikra data, todėl nupirktas prekes keldavo į rezervą. Tai buvo reikalinga tam, kad niekas kitas tokių prekių neparduotų. Kai ateidavo ta data iš rezervo imdavo prekes ir išrašydavo pardavimo dokumentus. Rezervą turėdavo ir S. (4 t., 108, 114–119 b. l.);liudytojos J. B. parodymais apie tai, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere nuo 2012 metų vasario mėnesio. Buvo internete skelbimas, kad UAB (duomenys neskelbtini) ieško buhalterės. Tuo metu buvo direktorius R. B. ir S. K.. Pirmiausia bendravo su R., nes S. tuo metu prekiavo. Paskui prie pokalbio prisijungė ir S.. Kai įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) padalinių dar nebuvo, buvo pagrindinė parduotuvė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jai žadėjo ten įrengti kabinetą, tačiau to nepadarė, todėl ji atvažiuodavo į parduotuvę, pasiimdavo dokumentus ir apskaitą tvarkydavo savo namuose. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma su programa (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) jokio darbinio kompiuterio nedavė. Prie (duomenys neskelbtini) programos jungdavosi iš namų kompiuterio arba iš kitos vietos. Ji nežino ar kiekvienas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas turėjo savo slaptažodžius. Po to UAB (duomenys neskelbtini) atsirado padaliniai, bet pirmas padalinys atsidarė (duomenys neskelbtini). Buhalterinės apskaitos programoje (duomenys neskelbtini) padalinys žymėjosi raidėmis (duomenys neskelbtini). Sandėlis (duomenys neskelbtini) gatvėje, buhalterinės apskaitos programoje turėjo žymėjimą (duomenys neskelbtini). Pagrindinis UAB (duomenys neskelbtini) padalinys (duomenys neskelbtini) gatvėje, buhalterinės apskaitos programoje turėjo žymėjimą (duomenys neskelbtini), o padalinys (duomenys neskelbtini) gatvėje – (duomenys neskelbtini). R. B. išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini), o buhalterinės apskaitos programoje pagrinde dirbo per padalinį (duomenys neskelbtini). Kiekvienas padalinys į (duomenys neskelbtini) programą suvedinėdavo duomenis patys, būdavo vienas pagrindinis atsakingas darbuotojas. Ji sužiūrėdavo bendrą UAB (duomenys neskelbtini) suvestinę, bet nepajamuodavo. UAB (duomenys neskelbtini) ne visada fiziškai gaudavo prekes į savo padalinius, nes (duomenys neskelbtini) buvo labiau kaip internetinė parduotuvė, ypač didelius daiktus visada stengdavosi vežti klientui tiesiogiai į namus. Jeigu klientas užsisako prekę per internetinę parduotuvę jis pats nurodo kur nuvežti prekę. Prekė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukiama tada, kai arba prekė fiziškai atvežama į UAB (duomenys neskelbtini), arba tiesiogiai nuvežta pas pirkėją. Ji realiai pačių prekių net nemato ir jų nepajamuoja, t. y. neįtraukia į pirkimus, o tai darydavo UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys. Prekes atsakingi darbuotojai užpajamuodavo kiekviename padalinyje atskirai. Ar prekės gautos ar jos negautos, visa tai tikrindavo irgi padalinių vadybininkai. Inventorizacijas turi teisę skirti direktorius, o buhalteris inventorizacijoje net negali dalyvauti. Kiek pamena, tai inventorizacijų direktorius neskirdavo, tiksliau prekės būdavo sutikrinamos, tik neįforminamos inventorizacijos aktais, nes tokių dokumentų nėra gavusi. Į balansinę sąskaitą prekės iš visų padalinių patekdavo vienu kodu, t. y. „prekės skirtos perparduoti“. Kiekvieno mėnesio pabaigoje, dažniausiai prieš teikiant PVM deklaraciją, t. y. iki 25 mėnesio dienos, sąskaitas sutikrindavo su buhalterine programa. Pirmiausia tai padarydavo padaliniai, o tada atsispausdindavo ji iš programos (duomenys neskelbtini) pirkimus ir pardavimus ir juos sutikrindavo su pirminiais dokumentais, t. y. PVM sąskaitomis faktūromis. Iš visų padalinių visos PVM sąskaitos faktūros grįždavo į (duomenys neskelbtini) ir jas laikydavo pas save. Buhalterinėje programoje kiekvieno padalinio duomenys būdavo atskiri, norint patikrinti padalinio duomenis, galima kiekvieną operaciją patikrinti išfiltravus duomenis pagal reikalingą padalinį. Tuo metu, kai ji tvarkė apskaitą, tikrai sutikrindavo pirminius dokumentus su suvestinėmis ir viskas atitikdavo, bet 2016 m. vasario 11 d. išėjo iš darbo ir R. B. pagal perdavimo-priėmimo aktus perdavė visus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus bei pirminius apskaitos dokumentus. Programa (duomenys neskelbtini) yra tokia, kad joje galima daryti koregavimus už bet kurį laikotarpį, nėra taip, kad pasibaigė metai ir ten jokių pataisymų atlikti negalima. Ji rėmėsi ne apskaitos programoje (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis, nes negali būtų užtikrinta, kad tiek R. B., tiek S. K. joje neatliko pakoregavimų, o tik pirminiais dokumentais, t. y. PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų arba išlaidų orderiais. UAB (duomenys neskelbtini) už kasą buvo atsakingas S. K., nes jis buvo kasininkas. Kasa buvo pagrindiniame padalinyje, t. y. (duomenys neskelbtini) ir kurį laiką buvo padalinyje (duomenys neskelbtini). Kasos išlaidų arba pajamų orderius iš (duomenys neskelbtini) programos spausdindavo ji, o iš (duomenys neskelbtini) kasos spausdindavo kitas kasininkas, t. y. R. K.. Bet ant visų UAB (duomenys neskelbtini) išlaidų ir pajamų orderių ji pasirašydavo kaip vyr. finansininkas. Tiek ant išlaidų tiek ant pajamų orderių privalo būti vyr. finansininko, kasininko ir asmens, kuris gavo pinigus bei įmonės direktoriaus parašai. Ji, pasirašydama ant minėtų dokumentų, visada sužiūrėdavo, kad būtų ir asmens kuris gavo pinigus, ir direktoriaus bei kasininko parašai. R. B. būdavo (duomenys neskelbtini), bet bent jau kartą per savaitę atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini). Visi dokumentai, kuriuose reikėdavo R. B. kaip direktoriaus parašo, būdavo paliekami (duomenys neskelbtini) gatvėje, labai retais atvejais atvykdavo pas ją pasirašyti dokumentų, bet tai buvo sutartys, o ne kasos pajamų arba išlaidų orderiai. Pačią kasą R. galėdavo matyti (duomenys neskelbtini) programoje. R. B. buvo labiau kaip pardavėjas vadybininkas ir parduoti prekes ir išrašyti (duomenys neskelbtini) programoje sąskaitas puikiai mokėjo. Kai atėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), tai nei R. B., nei S. K. nereikėjo rodyti kaip naudotis (duomenys neskelbtini) programa, jie patys mokėjo. Visada nuomonės dėl kažkokių dalykų, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) klausdavo ir R., ir S. Jie abu kartu dalyvaudavo pokalbiuose su naujai priimamais žmonėmis. Kalbant dėl grynųjų pinigų klausimo, tai patys pinigai būdavo pas kasininką, t. y. S. K.. Apie tai ką įrašyti į kasos pajamų arba išlaidų orderį visada pasako kasininkas, t. y. S. K.. Būdavo, kad jai elektroniniu laišku T. parašo, kad S. išėmė pinigus, tada pasitikrina tuos duomenis, prisijungusi prie kasos aparato ar tikrai išimta ir dar S. K. ar tikrai jis išėmė tuos pinigus. Kai gauna patvirtinimą, tada išrašo kasos pajamų orderį ir jeigu S. sako, kas pas jį tie pinigai, tada išrašo išlaidų orderį. Pirmiausia išrašo pajamų ir išlaidų orderį su nurodyta suma, tada laukia, kol juose pasirašo visi asmenys, kuriems privalu pasirašyti ir tik tada pasirašo ji pati. Neįvedus į (duomenys neskelbtini) programą duomenų, negalima atspausdinti kasos išlaidų ar pajamų orderių. Ji, išeidama iš darbo, R. B. perdavė kasos dokumentus, kurie buvo surišti ir kiekvienas lapas sunumeruotas jos ranka. Jeigu kalbant apie prekių pardavimą už mažesnę nei savikaina kainą, tai gali pasakyti tiek, kad (duomenys neskelbtini) programoje galima pažiūrėti ar prekė parduota į minusą, t. y. mažiau savikainos. Šiaip jau nėra nusikaltimas parduoti prekę mažiau nei savikaina, jei prekės yra užsigulėjusios ir pan. Kartais tos pačios rūšies prekė yra gaunama ne ta pačia kaina, o programoje užpajamuojama su tuo pačiu prekės kodu, kad nurašant FIFO metodu imama anksčiausiai gautos prekės kaina. Visada galėjo būti padaryta klaidų ir tos pačios rūšies prekės galėjo turėti du prekės kodus. Po pardavimo prekės (duomenys neskelbtini) programoje perkeliamos atskiru mygtuku į Didžiąją knygą. Ji mano, kad pavedimus už skolas tiekėjams darydavo R. B., S. K., K. Ž.. Ji pervesdavo pinigus už paslaugas, taip pat darbuotojams atlyginimus ir kartais pervesdavo apmokėjimą už prekes, pagal sąskaitas suvestas (duomenys neskelbtini) programoje (1 t., 96–103 b. l.);liudytojos K. Ž. parodymais apie tai, kad su S. K. susipažino tuo metu, kai prieš dešimt metų dirbo UAB (duomenys neskelbtini) kasininke. Paskui dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu S. K. ir R. B. atsidarinėjo (duomenys neskelbtini) sąskaitą, nes tuo metu jie (duomenys neskelbtini) gatvėje kūrė parduotuvę ir pasiūlė padirbėti. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje vedėja pradėjo dirbti 2015 metais. Tuo metu šioje parduotuvėje dirbo V. K., R. B. ir ji. Parduotuvėje dirbo vadybininkai ir buvo tos parduotuvės vedėja. Į pareigas įėjo prekių pajamavimas, aptarnaudavo prie kasos klientus, išrašydavo sąskaitas, prižiūrėdavo bendrą tvarką parduotuvėje. Tiesioginis viršininkas buvo S. K., nes būtent su juo tekdavo daugiau bendrauti. O R. B. atvažiuodavo į parduotuvę per susirinkimus. Susirinkimai vykdavo retai, kartą per du mėnesius. Susirinkime buvo sprendžiami bendri klausimai, tokie kaip serviso darbas, kaip pakelti pardavimus ir panašiai. Už kasą, kuri buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo ji atsakinga, nes pildydavo kasos žurnalą. Paprastai iš kasos pinigus išimdavo ir juos įnešdavo į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, nes ji turėjo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) korteles. Be jos žinios niekas iš (duomenys neskelbtini) gatvės parduotuvės kasos negalėjo išimti pinigų. 2016 metų kovo mėnesį ryte atėjo į darbą, turėjo padaryti įdėjimą į kasą ir (duomenys neskelbtini) gatvės parduotuvės kasą rado tuščią. Ji tą pačią dieną parašė prašymą išeiti iš darbo ir nusiuntė R. B. ir S. K.. Tiesiog tuo metu turėjo asmeninių problemų, buvo išsekusi ir tai buvo paskutinis lašas. Mano, kad pinigus iš kasos paėmė S. K., nes eiliniai vadybininkai to nepadarytų, nes tiesiog neišdrįstų, o taip pasielgti gali tik vadovas, o R. B. buvo (duomenys neskelbtini) ir tikrai ne jis paėmė pinigus. Kokiu tikslu buvo išimti pinigai iš kasos nežino, nes niekas jai nepaaiškino. 2015 m. pabaigoje ir 2016 metų pradžioje pradėjo strigti prekių pristatymas. Ji paklausė tiek S., tiek R. kodėl prekės vėluoja ir buvo pasakyta, kad trūksta apyvartinių lėšų ir tiek. Kalbant apie darbą UAB (duomenys neskelbtini), tai bent jau ji asmeniškai darbo užmokestį gaudavo tik į banko sąskaitą, nes buvo pasiūlytas darbo užmokestis, kuris nelabai skyrėsi nuo to, ką ji gaudavo (duomenys neskelbtini). Ji asmeniškai jokių premijų negaudavo, ar gaudavo vadybininkai negali pasakyti. Darbo užmokestį apskaičiuodavo buhalterė. Ji nežino ar vadybininkai gaudavo priedus ar premijas nuo pardavimų. Prekių užsakymu (duomenys neskelbtini) gatvėje užsiimdavo vadybininkai, o gautas prekes pajamuodavo ji. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo buhalterinės apskaitos programą (duomenys neskelbtini). Ji prie tos programos prisijungdavo savo atskiru slaptažodžiu. Ji programoje (duomenys neskelbtini) matydavo pirkimus, pardavimus, kasą, bet tik tai, kas susiję su (duomenys neskelbtini) gatvės parduotuve. Gavus prekes, vadybininkai sandėlyje sutikrina gautas prekes, jie sąskaitoje suskaičiuoja, kokios prekės gautos ir atneša sąskaitą jai. Ji pagal sąskaitą kiekvieną gautą prekę pajamuoja (duomenys neskelbtini) programoje, t. y. tiesiog suveda prekės pavadinimą, modelį, kiekį ir sumą. Kai prekė užsipajamuoja (duomenys neskelbtini) programa kiekvienai prekei priskiria naują kodą, tas kodas suteikiamas kiekvienai prekei, sakykim jeigu gauti vienodo modelio telefonai, tai jie turės vieną prekės kodą, nesvarbu, kad jų bus 10 vnt., o jeigu telefonų modeliai skiriasi, tai kiekvienas modelis turės atskirą kodą. Ir taip buvo su visomis prekėmis, nesvarbu, kokio tipo prekė – televizorius, telefonas ar kažkokia smulkmena. Ant pačių prekių būdavo užklijuojami tie (duomenys neskelbtini) programos kodai. Prekių sandėlis buvo pačioje (duomenys neskelbtini) gatvės parduotuvėje. Pilnos inventorizacijos (duomenys neskelbtini) gatvėje niekada nedarė, nes, kai atėjo dirbti, nebuvo jokios inventorizacijos ir išeinant iš darbo irgi nebuvo atlikta inventorizacija. Tiesiog panašiai kas dvi savaites arba kas mėnesį kartu su vadybininkais suskaičiuodavo tokias prekes kaip televizoriai, telefonai, kompiuteriai. Prieš skaičiuojant prekes iš (duomenys neskelbtini) programos išsitraukdavo tos grupės prekių likučius padalinyje. Tada vadybininkai sutikrindavo prekių likučius, esančius (duomenys neskelbtini) programoje su fiziškai esančiomis prekėmis. Dokumentaliai to sutikrinimo niekaip neįformindavo, nors trūkumų tikrinant atrodo nėra buvę. Prekių tikrinime nei S., nei R. nedalyvaudavo. Pardavus prekę klientui, kuris moka grynais arba atsiskaito banko kortele, tai prekė įmušama į kasą, kuri susieta su (duomenys neskelbtini) programa, o jeigu klientas apmokėdavo iš anksto, kadangi internetinę prekybą galima apmokėti iš anksto, tada iš tos pačios (duomenys neskelbtini) programos išrašydavo sąskaitą faktūrą. Automatiškai prekė iš parduotuvės likučių dingdavo. Bent jau neatsimena, kad būtų tekę pajamuoti jos parduotuvėje kokias statybines prekes ar kažką panašaus. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje dažniausiai pajamuodavo telefonus, buitinę techniką, kompiuterius, televizorius ir t. t. Neprisimena, kad būtų buvęs koks nors susirinkimas, kuriame būtų kalbama apie avansu iš klientų paimtų pinigų įforminimą. 2016 metų pavasarį, kai atėjusi į darbą nerado kasoje pinigų, raktus nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės turėjo visi ten dirbę vadybininkai, ji, S. K. ir R. B.. Kasos pinigai buvo laikomi kasos aparato stalčiuje, o pačioje kasoje palikdavo nedidelį likutį, panašiai iki 1000 eurų. Bent jau prie jos S. K. iš (duomenys neskelbtini) gatvės kasos grynų pinigų nėra išėmęs, kaip ir R. B., nes grynus pinigus iš kasos išimdavo tik ji ir iškart įnešdavo į banko sąskaitą (1 t., 109–111 b. l.);liudytojo S. V. parodymais apie tai, kad nuo 2014 m. gegužės pabaigos iki 2016 m. balandžio mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) verslo skyriaus vadovu. Jo darbo vieta iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, o nuo 2016 metų žiemos pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes buvo uždaryta parduotuvė (duomenys neskelbtini) gatvėje. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo R. B., bet realiai vadovavo S. K.. Praktiškai S. K. rankose buvo visa parduotuvių kontrolė, tik kai užsidarė (duomenys neskelbtini) gatvės parduotuvė, tai S. K. gal kiek atmestinai žiūrėjo į darbą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Toje parduotuvėje S. gan retai pasirodydavo. Tarp S. ir R. prasidėjo kažkokie barniai, tačiau gal jau 2015 metų pabaigoje jautėsi kažkoks paaštrėjimas, nes R. pradėjo dažniau atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), o S. beveik nesirodydavo darbo vietoje. Visas sąskaitas atiduodavo buhalterei J. B.. Visos UAB (duomenys neskelbtini) prekės buvo laikomos prekybos vietoje arba (duomenys neskelbtini) gatvėje, arba (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sandėliavimo patalpų (duomenys neskelbtini) kitokių nebuvo, nes ir šios naudojamos patalpos buvo pakankamai didelės. 2016 m. kovo 1 d. buvo atlikta inventorizacija D. ir G. gatvėje. Joje dalyvavo R. B., A. M. ir jis (S. V.). Inventorizacijos vyko S. K., R. B. arba D. ir G. gatvėje buvusio filialo vadovo liepimu. 2016 m. kovo 1 d. inventorizacija buvo vykdoma R. B. nurodymu. S. K. taip pat buvo iškviestas į šią inventorizaciją, bet jis neatvyko. Jeigu gerai prisimena, tai sužymėjo realiai esančias prekes ir iš karto matėsi, kad prekių trūkumas labai didelis. Jis nežino kur dingo tos prekės. Darbo užmokestis buvo mokamas pavedimu į banko sąskaitą. Jeigu buvo mokamas priedas prie atlyginimo, tai irgi gaudavo tiesiogiai į banko sąskaitą. Grynais pinigais tikrai niekas nemokėjo, prekių vietoje darbo užmokesčio irgi niekas neduodavo (1 t., 61–62 b. l.);liudytojo A. M. parodymais apie tai, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini), pažinojo R. B.. Jo darbo funkcijos buvo pardavimų vadovas ir jis dirbo (duomenys neskelbtini). Dalyvavo 2016 m. kovo mėn. inventorizacijoje, skaičiavo prekes ir buvo nustatytas trūkumas (1 t., 66–67 b. l.);2017 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvada Nr. 5-5/70, iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nevykdant BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 3–5 punktų reikalavimų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2016 metus (1 t., 144–189 b. l.);2016 m. gegužės 3 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) kompiuteriai, paimti kratos metu, kuriuose buvo rasti apskaitos dokumentai (1 t., 119–134 b. l.);UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytomis 9 PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose įformintas prekių pardavimas (3 t., 56–70 b. l.);UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. B. 2016 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir inventorizacijos aprašu, iš kurių matyti, kad buvo sudaryta inventorizacijos komisija dėl prekių likučių suskaičiavimo, kurios pirmininku buvo paskirtas direktorius R. B., nariais paskirti pardavimų vadovas A. M. ir verslo skyriaus vadovas S. V.. Inventorizacija, atlikta 2016 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini). Inventorizacijos akte pasirašė komisijos pirmininkas R. B., nariai A. M. ir S. V. (2 t., 44–96 b. l.);Juridinio asmens duomenimis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo R. B. (2 t., 22–24 b. l.).
Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis R. B. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) veiklos teritorijoje, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, surašydamas žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, nefiksuodamas ūkinių operacijų dokumentuose, tyčia, per apskaitą tvarkiusią buhalterę J. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį, o vėliau pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo R. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės. Viena iš bausmių rūšių – bauda, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam R. B. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo surašytas pranešimas (4 t., 180–182 b. l.), kuriame nurodyta, jog jis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, esant galimybei prašo skirti mažesnę baudą, nes turi finansinių įsipareigojimų, ir baudos mokėjimą išdėstyti metų laikotarpiu.Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, apysunkis nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas; administracine tvarka nebaustas; dirba (4 t., 83–95 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – baudą, kuri yra žymiai mažesnė už nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos tokios bausmės vidurkį ir kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.Kaltinamasis prašo skirti jam mažesnę baudą, nes turi finansinių įsipareigojimų, ir baudos mokėjimą išdėstyti metų laikotarpiui. Tačiau kaltinamasis dirba ir byloje nėra jokių duomenų apie jo finansinius įsipareigojimus ir apie tai, kad jo finansinė padėtis būtų prasta. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu skirti kaltinamajam mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti metų laikotarpiui nėra jokio pagrindo.Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 123 MGL (4631 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt vieno euro)) dydžio bauda.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. nubausti galutine bausme – 82 MGL (3087 Eur (trijų tūkstančių aštuoniasdešimt septynių eurų)) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti R. B., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 6801). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį (duomenys neskelbtini), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nesutikdamas su paskirta bausme R. B. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. R. B. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.