Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Alytus“ su trečiuoju asmeniu ERGO Insurance SE Lietuvos filialu dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos pagrindais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Alytus“ 3848,79 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad 2021-08-20 dėl netinkamos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), priežiūros užsikimšo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynas, dėl ko buvo užlietas ir to pasekoje apgadintas butas Nr. 1 ir jame esantis turtas. Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi aplietą butą gyventojų turto draudimu, šio draudimo sutarties pagrindu ji sureguliavo žalą ir priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką draudėjui iš viso 3848,79 Eur. Žala apskaičiuota taip: 250,00 Eur už buto valymą, 120,00 Eur už sugadintus kilimus, 565,09 už kilnojamajam turtui padarytą žąlą, 2973,70 už nekilnojamajam turtui padarytą žalą, iš priskaičiuotos sumos išskaityta 60,00 Eur išskaita. Kadangi atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore, ji buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant namo nuotekų inžinerinės sistemos priežiūrą, ši užsikimšo, nuotekos išsiliejo ir dėl to buvo apgadintas turtas, draudėjas patyrė žalos. Atlyginusi draudėjo patirtą žąlą ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą. Nuostolių dydis yra apibrėžiamas draudėjui išmokėtos draudimo išmokos apimtimi.

Atsakovė UAB „Mano Būstas Alytus“ su ieškovo reikalavimais nesutinka, ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo atsakovės veiksmuose būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nepateikė jokių duomenų, kad kanalizacijos vamzdžio užsikimšimas įvyko būtent dėl atsakovės kaltės. Kadangi atsakovės veiksmuose nenustatyti neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp jų ir pasekmių, atsakovė nėra atsakinga už kilusią žalą.

Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, byla išnagrinėta be trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas G. T. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimas Nr. 220 0121646) draudimo laikotarpiui nuo 2020-12-02 iki 2021-12-01 (1 failas, b. l. 4). Draudimo laikotarpiu 2021-08-20 daugiabučio namo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis užsikimšo, dėl ko nuotekos išsipylė, pakildamos į viršų ir taip užpildamos butą Nr. 1, esantį namo (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Įvykio metu sušlapo buto grindys, sienos, durys (1 failas, b. l. 6-7). Apskaičiuodama nuostolius ir mokėdama draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067, ji apskaičiavo ir kilnojamajam turtui padarytą žalą ir nukentėjusiam asmeniui G. T. išmokėjo 3 848,79 Eur dydžio draudimo išmoką (1 failas, b. l. 61). Ieškovė rašytine pretenzija kreipėsi į atsakovę reikalaudama apmokėti turėtas išlaidas nuostoliams padengti. Atsakovė 2022-02-21 raštu nurodė, kad ji nustatė, jog butas užlietas dėl užsikimšusio nuotekų stovo, bet ji nėra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų trūkumus.

Byloje keliamas klausimas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybės, kai žala iš bendrojo naudojimo objektų padaroma privataus būsto turtui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Ši pareiga įgyvendinama renkant ir pateikiant teismui įrodymus, pagrindžiančius šalių nurodytas aplinkybes.

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia atsakovės neveikimu, t. y. nurodo, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, neįvykdė pareigos užtikrinti bendro naudojimo nuotekų vamzdynų priežiūrą taip, kad nebūtų padaryta žalos. Byloje atsakovės atsakomybę ieškovė grindžia išimtinai savo atstovo 2021-08-26 surašytu apžiūros aktu žalos byloje Nr. 21/220-05548, kuriame yra nurodyta turto sugadinimo priežastis - užsikimšęs kanalizacijos stovas, dėl ko nuotekos, kildamos į viršų, per tualeto patalpos klozetą išsiliejo į privatų butą. Faktui patvirtinti ieškovė pateikė į bylą fotonuotraukas.

Atsakovė UAB „Mano būstas Alytus“ atstovė patvirtino, kad bendrovė administruoja daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), t. y. ji prižiūri ir yra atsakinga už administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, tačiau nurodo, kad stovo ir trišakio priežiūra nepatenka į atsakovės atsakomybės ribas, be to, byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos privačiam turtui ir atsakovės neveikimo, neįrodyta atsakovės kaltė dėl įvykio.

Taigi, byloje šalys pripažino ir tai neginčijamai įrodyta, kad draudiminis įvykis atsitiko dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo trišakio vietoje, dėl ko nuotekos pakilo į butą. Šis faktas patvirtintas apžiūros aktu (1 failas, b. l. 6-7).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.2. papunkčiu administratorius sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurio formą nustato aplinkos ministras. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinė (pavyzdinė) forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija). Šios formos II skyriaus Bendrosios pastato inžinerinės sistemos pirmame punkte yra nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistemą sudaro nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 įsakymu dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinta statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka (toliau tekste Reglamentas). Reglamento 32 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrai atlikti paskiriamas gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas. Tokiam asmeniui pagal sutartį gali būti pavestos vykdyti tiek visos, tiek atskiros funkcijos, su kuriomis yra siejamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros įgyvendinimas, be to, asmuo gali būti įpareigotas vykdyti tiek visų, tiek atskirų namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą – toks aiškinimas neprieštarauja CK, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, Reglamento ir kitų teisės aktų nuostatoms, kurios reglamentuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros įgyvendinimą.

Atstovės atstovė nurodė, kad pagal 2019-02-19 administratoriaus ir daugiabučio namo bendrijos sudarytos sutarties Nr. Ž-SUT-19-056 dėl administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo specialiąją dalį atsakovė nėra atsakinga už pasekmes, kurios atsitiko dėl vamzdyno užsikimšimo, nes administratoriaus atsakomybės ribos sutarties sąlygomis apibrėžiamos fekalinės ir lietaus kanalizacijos šulinių priežiūra ir valymu, t. y. neapima vamzdyno priežiūros.

Šiuo atveju, teismo posėdžio metu, neprieštaraujant ieškovo atstovei, buvo priimtas naujas rašytinis įrodymas, kuris nebuvo priimtas apeliaciniame procese,– „Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis Nr. Ž-SUT-19-056 specialioji dalis“. Iš šios sutarties turinio matyti techniniam prižiūrėtojui pavestų vykdyti techninės priežiūros apimčių ribos, o būtent, sutarties 3 punktas apibrėžia vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūros ribas konkrečiai: „Fekalinės ir lietaus kanalizacijos šulinių priežiūra ir valymas“. Taigi, sutiktina su atsakovės atstovės pozicija, jog atsakovei buvo pavestos vykdyti ne visos Reglamento turinyje nustatytos pareigos, bet tik tos, kurios įtvirtintos sutartyje. Šiuo atveju daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų – nuotekų šalinimo sistemos apimtis sutartimi apibrėžiama tik kaip fekalinės ir lietaus kanalizacijos šulinių priežiūra ir valymas, o kitos nuotekų valymo bendros sistemos dalys į atsakovės techninės priežiūros apimtį nepatenka. Kaip minėta, bylos duomenimis vamzdyno užsikimšimas įvyko trišakyje, t. y. bendrojo nuotekų vamzdyno vietoje, kur stovas susijungia su bendros nuotekų sistemos vamzdžiu, t. y. toje bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistemos dalyje, už kurią pagal Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį atsakovė nėra atsakinga. Ši priežastis yra pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimui atmesti.

Be to, pastebėtina, kad byloje iš viso nėra jokių duomenų, dėl kokių priežasčių stovas užsikimšo, t. y. kieno ir kokie veiksmai lėmė užsikimšimo faktą. Akivaizdu, kad tai galėjo atsitikti dėl dviejų priežasčių – arba stovas užsikimšo dėl vamzdyno nevykdomos nuolatinės priežiūros, t. y. jo periodinio neišvalymo, kai vamzdį galėjo užkimšti viduje susikaupę riebalinės apnašos ir kitos vidun patekusios medžiagos, arba į kanalizacijos vamzdyną buvo nuleistas konkretus neleistinas daiktas arba medžiagos, kas ir nulėmė vamzdyno užsikimšimą. Šio fakto civiliniame procese ieškovė iš viso neįrodinėjo. Savo ruožtu atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės darbuotojai, vykdę avarijos likvidavimo darbus (duomenys neskelbtini), šiuo metu bendrovėje nedirba ir iškviesti juos paliudyti teisme nėra galimybės. Taigi konstatuojama, kad neapklausus konkrečių asmenų, vykdžiusių avarijos likvidavimo darbus, kitomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo priežasties nėra galimybių, be to, teismo vertinimu nuo įvykio praėjus tiek daug laiko, avariją likvidavusių asmenų apklausos rezultatai vargu ar atitiktų objektyvumo kriterijus. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės atstovė nepriėmė teismo siūlymo spręsti dėl atsakovo byloje tinkamumo ir pakeitimo jį kitais atsakovais – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais ar daugiabučio namo savininkų bendrija, kadangi suprantama, kad nenustačius vamzdžio užsikimšimo konkrečios priežasties toks procesinis veiksmas nebūtų tikslingas.

Įvertinus faktines bylos aplinkybes bei ištyrus šalių pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog atsakovė administratoriaus funkcijas atliko tinkamai, todėl tarp atsakovės veiksmų (neveikimo), įgyvendinant jos kaip namo administratoriaus funkcijas, ir 2021-08-20 įvykusios avarijos, kurios metu nuotekomis buvo aplietas butas, draudėjo turtui padaryta žala, priežastinio ryšio nėra. Byloje neįrodyta, kad atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atsakovė nėra atsakinga už kilusią žalą, dėl įvertintos ir kompensuotinos žalos dydžio teismas toliau nebepasisako.

Ieškinį atmetus, iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė rašytinius įrodymus dėl 89,00 Eur dydžio patirtų išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nebuvo patirta.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Alytus“, įmonės kodas 304175726, 89,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.