- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- 1-83-304/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31563-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta - neturi, deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 3) Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151-1 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu; 5) Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; 6) Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmę atliko 2020-06-18, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. M. kaltinamas tuo, kad 2022-08-14, apie 14 val., bute, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tyčia kumščiu suduodamas G. I. ne mažiau kaip 5 kartus į veidą bei smaugdamas jį, tokiais veiksmais G. I. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 1 dalyje, taip pat tuo, kad
2022-08-14, apie 14.05 val., būdamas bute, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, G. I. priklausantį, turtą - mobiliojo ryšio telefoną "XIAOMI REDMI NOTE 11", 229 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam G. I. padarydamas 229 Eur turtinę žalą.
Apklaustas kaip kaltinamasis, A. M., kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tas galėjo būti pernai vasarą, bet gerai nelabai ką prisimena. Buvo šilta. Atsimena tai, kad buvo (duomenys neskelbtini) kieme. G. I. gėrė kartu su savo draugu. Vėliau į kompaniją prisijungė ir jis, kartu gėrė, susipyko dėl mergaičių ir G. I. sudavė vieną kartą, o ne penkis. I. sumušė ne tam, kad atimti telefoną. Iš G. I. kišenės iškrito telefonas, kurį jis pasiėmė. Telefoną už 30 Eur pardavė nepažįstamam žmogui. Norėjo nukentėjusiojo atsiprašyti, bet pareigūnai neleido. Visos problemos buvo dėl alkoholio vartojimo. Pats norėjo gydytis. Dabar gydosi nuo priklausomybių. Jau 12 žingsnių toje programoje nuėjo. Nukentėjusiojo ir vėliau norėjo atsiprašyti, bet negalėjo, neturėjo galimybės, bet žalą atlygins. Labai gailisi nusikaltęs.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, todėl byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:
Iš nukentėjusiojo G. I. 2022-08-19 pranešimo ir parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad parodė, jog 2022-08-14 jam paskambino pažįstamas J. B., apie 34 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, Telšiuose. Paskambinęs J. B. pakvietė ateiti adresu - (duomenys neskelbtini), atsigerti alaus. Jis sutiko ir nuėjo nurodytu adresu. Susitikęs J. B. minėtu adresu, namo kieme, jie dviese išgėrė "bambalį" alaus. Po to J. B. pasiūlė eiti pas jį į namus, tačiau namo kieme sutiko iš matymo pažįstamą A. M. ir merginą D. Visi keturi lauke kalbėjosi. Po to J. B. išėjo namo, o jis liko su A. M. ir jo drauge D. A. M. pakvietė jį į namo, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), vidų siūlydamas išgerti alaus. Jis sutiko eiti. Įėjus į namo vidų, ten buvo vyras ir moteris. Abu buvo vyresnio amžiaus, apie juos jokios informacijos suteikti negali, tik žino, kad jie arba A. M., arba D. giminaičiai. Minėto namo viduje susėdo ir jis, A. M., D. ir vyresnio amžiaus vyras bei moteris, vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alų. Jo turėjo apie 4 "bambalius". Vartojant alų, tarp jo ir A. M. kilo konfliktas, kurio metu A. M. jį užsipuolė suduodamas dešinės rankos kumščiu ne mažiau 5 smūgius į veido sritį, dėl ko šiai dienai po kaire akimi turi mėlynę bei ties kairės akies voku yra nekraujuojanti žaizda. A. M. taip pat jį smaugė, tačiau jam pavyko išsilaisvinti iš jo rankų. Smurtaudamas A. M. jam taip pat suplėšė marškinėlius, dėl kurių pretenzijų neturi. Jis mano, kad tai, kaip A. M. jo atžvilgiu smurtavo, matė tiek D., tiek vyresnio amžiaus vyras ir moteris. Tokie A. M. veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. Iškart po įvykio jis nei policiją, nei į gydymo įstaigą nesikreipė. Gali paaiškinti, kad būdamas pas A. M., jis dešinėje šortų kišenėje turėjo nuosavybės teise priklausantį mobiliojo ryšio telefoną "XIAOMI REDMI NOTE 11", IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini), kurį išsimokėtinai įsigijo 2022-05-28. Mobiliojo ryšio telefono vertė - 229 eurai. Vartodamas alų, mobiliojo ryšio telefono iš šortų kišenės nebuvo išsitraukęs. Negali detaliau paaiškinti, kokiu būdu ir kaip A. M. pavogė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną "XIAOMI REDMI NOTE 11". Po muštynių su A. M., eidamas į lauką, pasigedo šortų kišenėje buvusio minėto telefono. Tada pasakė A. M., kad atiduotų telefoną. A. M. neigė turįs jį. Po to jis išėjo į lauką, paskui jį išėjo A. M. ir D. Jam būnant lauke jį pašaukė A. M. sakydamas, kad pasiimtų dokumentus, t. y. po mobiliojo ryšio telefono dėkliuku buvusią jo vardu išduotą tapatybės kortelę bei banko kortelę, išduotą taip pat jo vardu. Jis minėtus dokumentus pasiėmė iš A. M. rankų, todėl tiksliai žino, kad mobiliojo ryšio telefoną pavogė A. M. A. M. taip pat prašė, kad pasakytų jam minėto mobiliojo ryšio telefono atrakinimo kodą, tačiau jis atsisakė jam jį pasakyti. Jis dar kartą pasakė A. M., kad atiduotų telefoną, tačiau šis jam telefono neatidavė ir nieko neatsakė bei kartu su D. išėjo. Kuriuo momentu A. M. pavogė mobiliojo ryšio telefoną negali pasakyti, tačiau gali patvirtinti, kad A. M. jo atžvilgiu smurtavo nieko nereikalaudamas bei nieko nebandydamas atimti. Į mobiliojo ryšio telefoną "XIAOMI REDMI NOTE 11" buvo įdėta TELE2 SIM kortelė, kurios telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Anksčiau į policijos pareigūnus dėl įvykio nesikreipė, kadangi neturėjo iš ko paskambinti, o taip pat jam skaudėjo koją dėl senos kojos traumos (1 t., b. l. 12-18).
Iš papildomų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad G. I. išėjus iš buto, jį pašaukė A. bei jam padavė banko ir asmens tapatybės korteles. Tada jis suprato, kad A. pavogė jo telefoną, nes minėtos kortelės buvo po telefono dėkliuku. Dar prašė, kad pasakytų telefono atrakinimo kodą, kurio jis nesakė. Pačio telefono A. jam nerodė. Jis mano, kad telefonas galėjo jam iškristi iš kelnių kišenės tuo metu, kai A. prieš jį smurtavo, bei A. jį galėjo pasiimti jam nematant. Minėto telefono vertė vagystės dienai buvo 229 eurai. Telefonas buvo naujas, įgytas gegužės mėn., mažai naudotas. Telefono dėkliukas bevertis, telefone buvo įdėta bevertė "Tele2" tinkle veikianti SIM kortelė. Dėl patirtų sužalojimų į medikus apžiūrai ir gydymui jis nesikreipė ir nesikreips, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau turtinių pretenzijų dėl sumušimo neturi, pageidauja, kad už jo sumušimą A. atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus. Jam padaryta turtinė žala - 229 eurų sumai dėl telefono vagystės. Tokiai sumai ir reiškia civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. (1 t., b. l. 23-26).
Po apklausos nukentėjusysis G. I. pateikė mobiliojo ryšio telefono įsigijimo kvito kopiją (1 t., b. l. 19).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikrinimo vietoje metu mat nukentėjusysis G. I. patvirtino savo duotus parodymus (1 t., b. l. 43-46).
Iš liudytojos D. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2022 m. rugpjūčio mėn. (datos tiksliai nepamena), maždaug po pietų, kartu su draugu A. M. ėjo pas mamą R. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), išsikepti bulvių. Palipus laiptais iš (duomenys neskelbtini) g., siuvyklos kiemelyje, pamatė J. B. ir dar vieną jai nepažįstamą asmenį, kaip vėliau sužinojo – G., vartojančius alų. A. liko siuvyklos kiemelyje su jais vartoti alų, o ji nuėjo į mamos namus išsikepti bulvių. A. kartu su ja į mamos namus nuėjęs nebuvo, nes mamos namuose yra nepageidaujamas. Iškepusi bulves, prie vyriškių atėjo ir ji, atsigėrė alaus. Po to J. su šunimi nuėjo į namus, siuvyklos kiemelyje liko tik ji, A. ir G. Tarp A. ir G. kilo konfliktas, kurio metu G. bandė suduoti A., tačiau A. jam vieną kartą ranka trenkė į veidą. Nuo smūgio G. atsisėdo ant betoninių plytelių, jam iš sportinių kelnių kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas, kuris atsiskyrė nuo dėkliuko, iškrito telefono dėkliuke buvusios kortelės. A. paėmė telefoną ir dėkliuką, įsikišo į kelnių kišenę, o korteles padavė G., kuris nuėjo namo, o ji su A. nuėjo į miestą. Telefonas net nebuvo įjungtas, negirdėjo, kad A. G. būtų klausęs užrakto kodo. Einant mieste A. telefoną pardavė jai nepažįstamam atsitiktiniam asmeniui už 30 eurų, ji telefono pardavime nedalyvavo. A. G. sudavė tik vieną smūgį, nesmaugė. Nematė, kad G. dėl suduotų smūgių būtų pradėjęs bėgti kraujas. Konfliktas vyko siuvyklos kieme. Į tyrėjos klausimą kodėl ji A. nebandė sulaikyti nuo telefono vagystės, atsako, kad ir pati buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nelabai suprato, kas vyksta (1 t., b. l. 53-56).
Iš liudytojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti paroė, jog prie jo namų yra geltonos spalvos namas, kuriame veikia siuvykla. Namas yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Telšiuose. Minėto namo kieme buvo įvykdyta vagystė - buvo pavogtas mobilusis telefonas. Apie tą įvykį jam gyrėsi tai padaręs A. M. Jis sakėsi, kad iš kažkokio jam nepažįstamo žmogaus buvo pavogęs telefoną bei dėl to jis buvo sulaikytas policijos. A. M. žino tik iš matymo, su juo nepalaiko kažkokių ryšių. Taip pat nepažįsta to žmogaus, iš kurio buvo pavogtas telefonas. Įvykio, apie kurį yra apklausiamas, nematė, jame nedalyvavo, nežino datos, kada tai įvyko. Gali pasakyti, kad su įvykiu neturi nieko bendro. Kur A. M. padėjo tą pavogtą telefoną nežino, jis jam to nesakė (1 t., b. l. 59-61).
Iš liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog apklausiama apie G. I. priklausančio telefono vagystės aplinkybes ji nieko vertingo negali pasakyti, nes tokio asmens ji nepažįsta, jam priklausančio telefono vagystės aplinkybių nežino. Ji gali pasakyti, kad kartu su sugyventiniu S. G. gyvena adresu - (duomenys neskelbtini). D. U. yra jos dukra, o A. M. šios draugas. D. su A. kartais užsuka pas juos į namus, tačiau ji nepamena, kad būdama savo namuose kartu su D., A. ir dar kokiu nepažįstamu asmeniu būtų vartojusi alkoholinius gėrimus, kad būtų dingęs mobiliojo ryšio telefonas. Nebent ji būdama girta miegojo ir išgertuvėse nedalyvavo. J. B. ji pažįsta, jis yra kaimynės sūnus. J. jos namuose nesilanko, ateina tik pas savo mamą. Kas liečia mobiliojo telefono vagystę, ji gali pasakyti, kad A. jos sugyventiniui pasakojo, kad policijoje buvo suimtas už telefono vagystę. A. M. pasakojo, kad telefoną pavogė būdamas siuvyklos kieme. Kam priklausantį telefoną jis pavogė, nežino. (duomenys neskelbtini) namo kiemas ir siuvyklos kiemas yra atitvertas tvora, perėjimas galimas per vartelius. Ji, būdama savo namuose, nėra mačiusi, kad A. su D. ir dar kokiu nors asmeniu siuvyklos kieme būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, todėl nieko daugiau negali papasakoti, nes nieko nežino (1 t., b. l. 70-73).
Iš liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2022 m. (datos tiksliai nepamena), dienos metu, susitiko su draugu G. I., nusipirko alkoholinių gėrimų, kuriuos vartojo ant (duomenys neskelbtini) namo laukinių laiptų, Telšių m., o po to nuėjo į šalia esančios siuvyklos kiemą, atsisėdo ant suoliuko, vartojo alų. Vartojant silpnuosius alkoholinius gėrimus, atėjo A. M. su D. Su A. ir D. šiek tiek išgėrė. A. jis žino ne iš gerosios pusės, žino, kad jis užsiiminėja vagystėmis, todėl G. pasiūlė eiti iki jo namų. Paėmė G. šuniuką, nusileido laipteliais iki pagrindinės gatvės. Manė, kad jis eis iš paskos, tačiau jis pasiliko su A. ir D. toliau vartoti alkoholinius gėrimus. Grįžo į namus, užmigo, prabudęs paskambino G. Signalas buvo geras, tačiau niekas neatsiliepė. Praėjus kuriam laikui, vėl paskambino G., bet telefonas jau buvo išjungtas. Su G. susitiko sekančią dieną. G. sakė, kad išgertuvių metu nuo A. gavo į akį (akies srityje buvo stebima hematoma) bei kad A. pavogė jo telefoną, o korteles grąžino. Sakė, kad išgertuvės vyko (duomenys neskelbtini) namo viduje, mano, kad išgertuvės vyko D. mamos namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), nes niekur kitur jie daugiau negalėjo išgėrinėti (1 t., b. l. 64-67).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.
Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, ir kaltinamasis A. M. šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltinamasis suvokė, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Vagystė padaryta neapibrėžta tyčia, t. y. iš anksto nebuvo numatęs kokio dydžio pagrobs svetimą turtą ir pagrobė turtą kurį pasirinko bei užvaldė savanaudiškais tikslais. Padaryta nusikalstama veika baigta.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. M. 2022-08-14, apie 14.05 val., būdamas bute, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, G. I. priklausantį, turtą - mobiliojo ryšio telefoną mobiliojo ryšio telefoną "XIAOMI REDMI NOTE 11", 229 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam G. I. padarydamas 229 Eur turtinę žalą.
Ši kaltinamojo veika kvalifikuota pagal LR 178 str. 4 d. (vagystė), tinkamai.
Bylos aplinkybės dėl A. M. veikos yra aiškios. A. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis prisipažino pagrobęs svetimą turtą, be to, jo kaltė visiškai įrodyta pareiškimu dėl vagystės, įvykio vietos apžiūros protokolu, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų, liudytojų parodymais, liudijančiais, kad minėtą svetimo turto vagystę – mobilaus ryšio telefoną "XIAOMI REDMI NOTE 11“ priklausantį G. I., įvykdė policijos pareigūnų tinkamai identifikuotas A. M.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. M. kaltės padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką - vagystę, todėl jis baustinas už padarytą nusikaltimą.
Kaltinamajam A. M. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant), todėl jis baustinas už padarytą nusikaltimą.
Kaltinamasis A. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai prisipažino. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais objektyviais duomenimis.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, tai yra dėl to, kad jis smurtaudamas nukentėjusiojo G. I. atžvilgiu sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamojo kaltė yra įrodyta. A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti dėl jam pareikšto kaltinimo.
IV. Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje.
Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas A. M. kaltinamajame akte teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 1 d., 178 str. 4 d. atitinkamai kaip fizinio skausmo sukėlimas ir vagystė. Skiriant bausmę A. M. atsižvelgiama į tai, kad viena veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 2 d.), kita prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 str.).
Prokuroras nurodo, kad A. M. yra nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau šiuo metu gyvenantis Reabilitacijos centre, baustas administracine tvarka, jau 6 kartus teistas, 2020-06-18 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas vėl padaręs dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas, o tai leidžia pagrįstai teigti, jog A. M. teigiamų išvadų dėl savo gyvenimo būdo keitimo bent iki šiol nedarė.
Teismo nuomone, A. M. išvadas dėl savo gyvenimo būdo keitimo padarė. Nuo 2023-02-20 atvyko į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ norėdamas pakeisti gyvenimo būdą, atsisakyti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo metu ten gyvenantis, dirbti negalintis ne dėl savo valios, o dėl priklausomybės ligų centro nuostatų.
Sunkinančios aplinkybės tos pačios - tai, kad veiką padarė neblaivus, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teistumas neišnykęs, bausmė atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius. Pats pripažino, kad alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) todėl byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje išvardinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam įstatymo sankcijoje numatytas bausmes (BK 49, 50 straipsniai).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
Teismas vertinamas A. M. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, iš kurio matyti, kad jis suprato padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023-03-02 pažymos (t. 2, b. l. 45) matyti, kad A. M. savo noru, nuo 2023-02-20 atvyko į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausomybių centrą norėdamas pakeisti gyvenimo būdą, atsisakyti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismas šią išvadą daro įvertindamas, kad padaryta viena tyčinė nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d. priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika pagal BK 178 str. 4 d. priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. Atidėjus bausmės vykdymą ilgesniam terminui jis bus sulaikytas nuo nusikaltimų darymo, pakankamai nubaustas, ir jam bus apribota galimybė daryti naujus nusikaltimus, jis laikysis įstatymų, nebenusikals, ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl manoma, kad yra visos sąlygos leidžiančios jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą numatytą BK 75 straipsnio nuostatose. Manoma, kad paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės – gydytis priklausomybės ligas ir iki 2023 m. gruodžio 01 d. atlyginti nukentėjusiajam turtinę 229 Eur žalą, užtikrins ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. A. M. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 7 d., numatytas pareigas. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams su suderintomis pareigomis nenutrauks kaltinamojo socialinės psichologinės reabilitacijos, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad A. M. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, kaltinamajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.
VI. Dėl civilinio ieškinio
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nukentėjusysis G. I. pareiškė civilinį ieškinį byloje dėl 229 Eur dydžio nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 37).
Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo A. M. veiksmų, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, kaltinamojo pripažįstamas, todėl visiškai tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad A. M. šiuo metu gydosi priklausomybių centre, civilio ieškinio turtinės žalos atlyginimas atidėtinas, įpareigojant 229 Eur žalą nukentėjusiajam G. I. atlyginti iki 2023 m. gruodžio 01 d.
VII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir kitų procesinių klausimų sprendimo
Apskaitos kvitas T00330034109, patvirtinantis mob. ryšio telefono "XIAOMI REDMI NOTE 11", 229 Eur vertės įsigijimą, paliktinas prie bylos.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., BK 178 str. 4 d. ir paskirti -
pagal BK 140 str. 1 d., terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal BK 178 str. 4 d., ir trumpalaikį laisvės atėmimą - areštą 35 paroms.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 3 p., 6 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams paskiriant pareigas toliau gydytis priklausomybės ligas ir iki 2023 m. gruodžio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam G. I. 229 Eur turtinę žalą.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje po nuosprendžio paskelbimo panaikinti.
G. I. pareikštą civilinį ieškinį - 229 Eur tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiojo G. I. naudai.
A. M. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki visiško žalos atlyginimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.