- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- T-84-446/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22897-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nuteistasis
- D. A.
- Advokatai
- Petras Simėnas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi, 72² straipsniu, įpareigotas atlikti smurtinį elgesį keičiančių programų kursą.
Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 23 d.
Šalies argumentai
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teikimu (150-151 b. l.) prašo išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą, kuris nebuvo išspręstas nuosprendžiu, iš nuteistojo D. A. priteisiant 23,16 Eur už advokato Petro Simėno suteiktą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo D. A. atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (pagreitintas procesas), kaltinamajam D. A. parinko gynėją advokatą Petrą Simėną (126 b. l.). Teismo nutartimi šis advokatas paskirtas ginti kaltinamąjį D. A. teisme (128 b. l.), nes savo advokato kaltinamasis į teismo posėdį nebuvo pasikvietęs, o BPK 51 straipsnio 1dalies 9 punkto pagrindu bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka teisme būtinas gynėjo dalyvavimas. Šių aplinkybių visuma rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš D. A. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais,
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-108-446/2016 iš nuteistojo D. A. atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.