Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, S. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo S. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai bei apie teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 - 5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

5. Iš mirties ir santuokos liudijimų matyti, jog A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su G. R., gimusia (duomenys neskelbtini), mirusia (duomenys neskelbtini).

6. Gyventojų registro (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina faktines aplinkybes, jog A. R. mirė būdamas santuokoje su sutuoktine G. R., mirusia (duomenys neskelbtini) bei santuokoje A. R. ir G. R. susilaukė vaikų – pareiškėjos G. Š. ir suinteresuoto asmens S. R..

7. VĮ Registrų cento duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vieta patvirtina, jog G. R. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini).

8. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. R. ir G. R. santuokos metu, (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, G. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini).

9. Iš (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. M. liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog po A. R. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo neužvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki (duomenys neskelbtini) nėra, taigi A. R. palikimas nėra priimtas.

10. Iš (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties matyti, jog suinteresuotas asmuo S. R. padovanojo savo seseriai pareiškėjai G. Š. savo paveldėjimo teises į mamos G. R., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą. Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo S. R. prieštarautų, kad pareiškėjos ir jo tėvo palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas būtų nustatytas jų motinai G. R., mirusiai (duomenys neskelbtini). VĮ Turto bankas prieštaravimų dėl pareiškimo dalyko taip pat nepareiškė.

11. Kaip pareiškime nurodo pareiškėja, po A. R. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė G. R. faktiškai valdydama priėmė visą savo sutuoktinio turtą, t. y. liko gyventi toje pačioje namų valdoje, rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad pareiškėja sutuoktinio turtą po jo mirties prižiūrėjo, rūpinosi, jame gyveno tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po mirties, mokėjo mokesčius, patvirtino byloje pateikti rašytiniai dokumentai: VĮ Registrų centras duomenys apie G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), deklaruotą gyvenamąją vietą (sprendimo 7 punktas) bei N. K. bei V. T. raštas, kuriame šie asmenys patvirtino, jog G. R. gyveno ir mokėjo mokesčius adresu (duomenys neskelbtini).

12. Iš aptarto (sprendimo 5-11 punktai) nustatyta, jog po palikėjo A. R. mirties (duomenys neskelbtini), nei sutuoktinė G. R. iki savo mirties (duomenys neskelbtini), nei mirusiojo vaikai – pareiškėja G. Š. ir suinteresuotas asmuo S. R. – nesikreipė į notaro kontorą dėl A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo, tačiau sutuoktinė G. R. faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, teismas laiko įrodytu, kad G. R., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

13. Kadangi procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims siųsti elektroninių ryšių priemonėmis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra patirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445–448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio A. R., asmens kodas nežinomas, gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.