Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1607-426/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-12-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-02-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
II-1607-426/2010
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01276-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pažeidėjas
J. S.
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-1607-426/2010
(Proceso Nr. 4-61-3-01276-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7; 73 (S)
NUTARTIS2010 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal J. S. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Molėtų rajono policijos komisariato (PK) nutarimo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities VPK Molėtų r. policijos komisariato patrulis D. K. 2010 m. rugsėjo 3 d. J. S. surašė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas Nr. M987895 (b. l. 5) už tai, kad jis tą dieną apie 21 val. kelio Joniškis-Dubingiai-Dirmeitai-Paberžė 5-ame kilometre vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nedegė joks priekinės kairės pusės žibintas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 246.5 p. reikalavimus. Už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 123 str. 1 d., padarymą J. S. skirta 130 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su minėta nuobauda nesutinka. Skunde (b. l. 1) paaiškino, kad važiuojant žvyruotu keliu dėl kratymo perdegė kairės pusės pažibinčio lemputė. Važiuodamas nematė, kad ji nedegė. Gailisi, kad taip atsitiko.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad vėliau pajudino lemputę ir ji pradėjo degti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal KET 246.5 p. transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.

ATPK 123 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 150 Lt.

J. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK straipsnį už tai, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. apie 21 val. kelio Joniškis-Dubingiai-Dirmeitai-Paberžė 5-ame kilometre vairavo automobilį, kuriam nedegė joks priekinės kairės pusės žibintas.

Nagrinėjant ATP bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Realaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai kaltinančių įrodymų vertinimas leidžia pašalinti visas abejones dėl asmens kaltumo, o teisinantys įrodymai gali būti pripažinti neturinčiais įrodomosios galios.

Kaip jau minėta, KET imperatyviai įtvirtinta, kad transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų). Nagrinėtinu atveju nėra ginčo, kad pažeidimas buvo fiksuotas tamsiuoju paros metu (rugsėjo mėn., 21 val.).

Liudytojas D. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pareiškėjas vairavo automobilį, kuriame nedegė joks kairės pusės priekinis žibintas. Anot liudytojo, J. S. pasakė, kad žino, jog lemputė nedega, tačiau teigė, kad nėra kur jos nusipirkti, su nustatytu pažeidimu sutiko.

Taigi, policijos pareigūnas teisminio nagrinėjimo metu aiškiai patvirtino tas faktines aplinkybes, kurios buvo išdėstytos skundžiame nutarime, t. y. kad nedegė joks „Ford Transit“ kairės pusės priekinis žibintas. Pareigūno parodymai iš esmės yra nuoseklūs, detalizuoti. Byloje nėra duomenų, kad iki pažeidimo nustatymo policijos pareigūnas su pareiškėju butų konfliktavęs, todėl šiuo atveju nėra pagrindo netikėti pareigūno parodymais ir manyti, kad jis J. S. apkalba. Policijos pareigūnas vien dėl savo užimamų pareigų nėra laikomi šališku, suinteresuotu asmeniu, kurio parodymais neturėtų būti tikima. Pareiškėjas turėjo būti kur kas atsakingesnis ir laiku pastebėti, kad jo vairuojamame automobilyje nedega kairės pusės priekinis žibintas. Juolab, kad pažeidimą jis padarė tamsiuoju paros metu.

Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo įrodymui. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su institucijos, paskyrusios administracinę nuobauda, nuomone. Vertinant įrodymus, pareiškėjo parodymai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. J. S. veika pagal ATPK 123 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos pakartotinumą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) (šios aplinkybės pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu neginčijo), J. S. pagrįstai skirta didesnė bauda nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Tokia bauda atitinka pažeidimo pobūdį ir negali būti laikoma per griežta atsakomybės priemone. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis finansiškai neišgali susimokėti tokio dydžio baudos.

Konstatuotina, jog pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, visapusiškai ir pilnutinai išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 248, 256, 284 str.). Nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą, todėl J. S. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

J. S. skundo netenkinti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas Nr. M987895, kuriuo J. S. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., padarymą paskirta 130 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė