- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- TS-51-961/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 59-117 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 m. sausio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaitytas V. T. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas – nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. kovo 10 d.
Bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 4 d. Bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 16 d. (įskaičius 1 metus 2 mėnesius 19 dienų). ½ paskirtos bausmės atlikęs – 2021 m. gegužės 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. birželio 18 d. – 4 metai 10 mėnesių 28 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 59-117 nuteistajam V. T. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Neigiamą sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 38 taškai (statinių veiksnių taškai – 7, dinaminių – 31) ir nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, tačiau nemokamus darbus atliko pataisos įstaigos bibliotekoje (klijavo knygas), kitokio pobūdžio darbų, tokių kaip bendrojo naudojimo patalpų tvarkymas, kas yra privaloma visiems bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atlikti nemotyvuotas, kas rodo, kad per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistojo kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos (tame tarpe „subkultūra“) nesikeičia. Nors stebima, kad nuteistasis deda pastangas siekiant suvaldyti aktualius kriminogeninius veiksnius, tačiau trūksta daugiau motyvacijos ir įsitraukimo į resocializacijos procesą, kad būtų matomas akivaizdus progresas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, todėl stebimas poreikis labiau įsitraukti į socialinės reabilitacijos priemones, skirtas spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis V. T. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 59-117 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo.
Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisija rėmėsi tuo, kad jis anksčiau yra teistas 2 kartus, tačiau neatsižvelgė, kad bausmės už šiuos nusikaltimus yra pilnai atliktos, tokiu būdu pažeisdama bendrojo teisės principo non bis in idem nuostatas. Akcentuoja, jog teistumui išnykus asmenys turi būti laikomi neteistais, todėl teistumo sąvokos vartojimas nagrinėjamu atveju net nebuvo galimas ir priimtinas. Prašo atsižvelgti, jog lygtinio paleidimo atveju jam paskirta bausmė niekur nedings, pasikeis tik jos atlikimo sąlygos jam būsiant intensyvioje priežiūroje. Nurodo, kad Komisijos nutarimo tekste jis yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau iš šių teigiamų faktinių aplinkybių Komisija padarė neigiamą išvadą. Šią savo išvadą grindė manymu, samprotavimu, prielaidomis, o ne konkrečiais faktais. Komisija neaptarė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, dėl ko pareiškėjo atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą. Jis yra nubaustas ir atlikęs įstatymo nustatytą dalį bausmės, sudarančią faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pats bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas turėjo jam poveikį, todėl pasidarė kategoriškas išvadas, kad ateityje niekada nenusikals. Jo teigiamas elgesys pataisos namuose tik dar kartą įrodo, jog nusikalstamas elgesys jam jau yra nepriimtinas. Savo tikslus įgyvendins tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų, kad tik galėtų padėti ir palaikyti savo artimuosius. Pažada nepažeisti lygtinio paleidimo sąlygų ir laikytis įstatymų. Prašo atsižvelgti į BVK 9 straipsnyje numatytą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, kuris reikalauja švelninti nuteistojo teisinę padėtį, kai tam yra pagrindas. Pabrėžia, jog pareiškėjo reagavimas į socialinės reabilitacijos priemones yra pozityvus, kas matyti iš dokumentinės medžiagos ir Komisijos svarstytų aplinkybių, todėl pagrindas lygtiniam paleidimui yra. Taip pat atsižvelgti į BVK 7 straipsnyje įtvirtintą humanizmo principą, reikalaujantį nuteistųjų pataisos procese taikyti pozityvias bei teisėtas poveikio priemones, baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės institutus, tarp jų – lygtinį paleidimą. Prašo vadovautis Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijų Rec(2003)22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo nuostatomis. Pareiškėjo manymu, Komisija veikė priešingai minėtoms rekomendacijoms. Akcentuoja, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas yra laikomas norma, o ne išimtimi, ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Tuo tarpu Komisija laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis, ir tokio savo sprendimo neargumentavo. Prašo vadovautis EŽTT sprendimu byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, §153, ir kitais skunde cituojamais Lietuvos teismų sprendimais, kuriais buvo taikomas lygtinis paleidimas už sunkius nusikaltimus arba ne kartą praeityje teistiems asmenims. Apibendrindamas išdėstytus skundo argumentus konstatuoja, kad Komisija, vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 2 dalimi, išdėstė argumentus, pagrindžiančius sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau visiškai nemotyvuotai priėmė kardinaliai priešingą sprendimą ir taip pažeidė įstatymus. Įsipareigoja vykdyti visas teismo įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, vykdyti numatytos Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas, bei prašo panaikinti 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus pataisos namų Komisijos nutarimą Nr. 59-117 dėl lygtinio paleidimo netaikymo bei pritaikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. T. skundas netenkintinas
BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.
BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Nuteistasis V. T. akcentuoja, jog jis atitinka visus BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus kriterijus, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Kaip jau minėta, nuteistieji gali būti paleisti iš Pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, jei yra atlikę įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš bylos duomenų matyti, jog V. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 38 taškai (statinių veiksnių taškai – 7, dinaminių – 31) ir jis yra atlikęs pusę paskirtos bausmės, taigi nuteistasis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.
Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo neužtenka. Būtina įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu ir kitas reikšmingas aplinkybes, suteikiančias pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Pareiškėjo įsitikinimu, jis atitinka ir šiuos kriterijus, o skundžiamas Komisijos nutarimas nėra motyvuotas, kadangi išvardinus vien tik teigiamas jo asmenybės ir elgesio bausmės atlikimo metu charakteristikas, dėl jam nesuprantamų priežasčių buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl lygtinio paleidimo. Teismas nesutinka su tokiu nuteistojo vertinimu. Komisija iš tiesų savo nutarime suminėjo visas lygtinio paleidimo taikymui aktualias nuteistojo charakteristikas, kurių didžioji dalis yra teigiamos. Tačiau visiškai aiškiai savo nutarimo rezoliucinėje dalyje išdėstė motyvus, dėl kurių netaiko lygtinio paleidimo.
Pirma, pažymėtina, jog nuteistojo manymas, kad vertindama jo praeities teistumus Komisija pažeidė non bis in idem principą, nepagrįstas. Teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, kad absoliučiai išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Remiantis šia nuostata teismų praktikoje yra pripažįstama, kad netgi išnykusių teistumų vertinimas yra galimas apibūdinant kaltinamojo (nuteistojo) asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K–82/2006, 2K–494/2006, 2K-560/2014). Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. V. T. praeities teistumai rodo, kad paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės, juolab lygtinio paleidimo instituto taikymas ir vykę probacijos procesai, savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje vesti brandų ir socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Tai sudaro pagrindą nuteistojo teiginius, jog jis daugiau niekad nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, vertinti pakankamai kritiškai.
Iš skundžiamo nutarimo bei nuteistojo bylos matyti, kad V. T. anksčiau teistas du kartus. Abu kartus atliko realias laisvės atėmimo bausmes ir buvo paleidžiamas lygtinai. Laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą (Komisijos išvadoje nurodoma, kad antrą kartą, tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad jis pagal abu pirmus nuosprendžius atliko realias laisvės atėmimo bausmes ir abu kartus buvo paleistas lygtinai, šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė yra trečioji). Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies. Nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Per bausmės atėmimo laikotarpį 8 kartus skatintas, 2 kartus baustas. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iki nuteisimo buvo įgijęs 8 klasių išsilavinimą. Šiuo metu neturi įgijęs jokios profesinės kvalifikacijos, tačiau atvykęs į Vilniaus pataisos namus, išreiškė motyvaciją mokytis profesinėje mokykloje. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. mokosi suvirintojo specialybės. 2020 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) įgijo pagrindinį išsilavinimą bei tęsia mokymąsi viduriniam išsilavinimui įgyti. Iki nuteisimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Bausmės atlikimo metu nedirba. Į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė. Turi 40 procentų darbingumo lygį. Nuteistasis neatmeta galimybės dirbti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau atsižvelgiant į turimas sveikatos problemas, jo darbinės veiklos ribos yra itin ribotos. Paleidimo iš pataisos įstaigos ar perkėlimo į pusiaukelės namus atveju planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. gegužės 10 d. buvo gauta pažyma, kurioje nurodoma, kad nuteistasis bus įdarbintas vadybininku. Nuteistasis skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 48260,06 eurų. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 677,44 eurai. Šiuo metu gauna neįgalumo pensiją, Nuteistasis pateikė banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2018-2019 metais 2 antstoliams buvo persiųsta apie 1100 eurų. Likusias neišmokėtas sumas tikisi atlyginti, kai išeis iš laisvės atėmimo vietos arba bus perkeltas į pusiaukelės namus ir pradės dirbti. Nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje du kartus baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje. Tokį savo elgesį paaiškina adaptacijos sunkumais, negalėjimu susitaikyti su įvykdytu nusikaltimu bei jo pasekmėmis, paskirtu bausmės dydžiu. Bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse priemonėse, nukreiptose į alkoholio vartojimo prevenciją, laikosi tam tikrų, jo socialinėje aplinkoje aktualių taisyklių, nestebima, kad jis reikštų didelį pritarimą kriminalinės subkultūros nuostatoms. Diskriminacinių prielaidų kitų asmenų atžvilgiu neišreiškia. Požiūris į priežiūrą bei apribojimus teigiamas, pastaraisiais metais stengiasi laikytis nustatytų taisyklių, kurias laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje buvo pažeidęs du kartus. Elgesys yra disciplinuotas. Vertybinės nuostatos yra susiformavusios, išskirtinai asocialumo apraiškų nestebima. Nuteistasis V. T. Komisijai pristatomas 2 kartą. Sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju būtų taikoma intensyvi priežiūra. Nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą yra tinkamos.
Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo galimybę, vertino tiek teigiamų, teik neigiamų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, o nutarimo motyvacijos baigiamojoje dalyje tiesiog išskyrė būtent tas aplinkybes, kurios lėmė neigiamą jos verdiktą dėl lygtino paleidimo. Vien faktai, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja renginiuose ar pozityvaus užimtumo programose, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla, matyti, kad jis bausmę atlieka už labai sunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą – kito asmens nužudymą. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis santykinai pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, savo nusikaltimą linkęs aiškinti alkoholio vartojimo poveikiu, atsitiktinumu, neatsargiu paties nukentėjusiojo elgesiu ir t.t. Praeities teistumai, šio nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad nuteistojo gyvenimo būdas iki nusikaltimo padarymo nors ir nebuvo asocialus, tačiau stokojo socialinio atsakingumo. Prasmingo laisvalaikio stoka ir piktnaudžiavimo alkoholiu derinys lėmė sunkus nusikaltimo padarymą. Piktnaudžiavimas alkoholiu buvo tiesiogiai susijęs su įvykdytu smurtiniu nusikaltimu. Esant šioms aplinkybėms ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta. Bausmės atlikimo metu buvo fiksuoti du alkoholio vartojimo faktai, vieno iš jų metu nustatytas sunkus girtumas. Nors nuobaudų galiojimas išnykęs, o nuteistasis ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdamas alkoholio vartojimo prevencijos, tačiau dalyvavimas šiose programose neturėjo nuoseklaus ir ilgalaikio pobūdžio. Intervencinėse, alkoholio vartojimo problemų sprendimui skirtose programose (iš esmės tik vienoje) jis pradėjo dalyvauti tik nuo 2020 metų (bausmė atliekama nuo 2017 m.).
Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad V. T. deklaruoja nepritarimą kriminalinės subkultūros nuostatoms, tačiau Komisija atkreipė dėmesį, kad selektyvus požiūris į pataisos namuose atliekamus nemokamus darbus (nėra motyvuotas atlikti bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbų) vis tik rodo nuteistųjų kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas.
Todėl, vertinant V. T. būsimo elgesio perspektyvą, teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Pareiškėjas teisingai nurodo, kad teismų praktikoje ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas ir daugiau kartų teistiems asmenims, tačiau pažymėtina, tokie sprendimai nereiškia, kad lygtinis paleidimas taikytas individualiai neįvertinus nuteistojo asmenybės, jo pažangos ir kitų reikšmingų aplinkybių, taipogi nereiškia, priešingai nei nurodo nuteistasis, kad lygtinis paleidimas laikomas norma, o ne išimtimi. Norma yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimas, ir tik nustačius visumą formaliųjų ir materialiųjų įstatymo numatytų kriterijų gali būti taikoma išimtis – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skunde minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (ioparol)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Pritartina skundo teiginiams apie lygtinio paleidimo tikslus, neišvengiamą lygtinio paleidimo politikos liberalizavimą ir pan., tačiau atkreiptinas dėmesys, bendro pobūdžio valstybės politika, užsibrėžti tikslai ir planai, siekiai nesudaro pagrindo nesivadovauti galiojančiais teisės aktais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus.
Be to, teismo požiūriu, V. T. elgesio, mąstymo, nepakankamų motyvacijos ir įsitraukimo į resocializacijos procesą kontekste jo neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko net ir su intensyvia priežiūra šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad sunkų nusikaltimą padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, tik vienas iš Komisijos narių balsavo už V. T. lygtinį paleidimą, kas rodo, jog neigiamas Komisijos sprendimas buvo pakankamai vieningas, o ši aplinkybė taipogi svarbi vertinant lygtinio paleidimo pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 59-118, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsnio 7 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. T. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 59-117 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, prokurorui ir suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nutarties nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.