Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutarimas

sekretoriaujant Anželikai Čirkovai, Zitai Stankevičienei, Aleksandrai Gromadska

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Z. ir jo atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja I. V. surašė J. Z. administracinio nusižengimo protokolą Nr.0096SP-ANR_P-11-2021 (toliau – protokolas) už administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Protokole nurodyta, kad J. Z., būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, 2019-10-19, 2019-10-20, 2019-10-26, 2019-10-27, 2019-11-09, 2019-11-10 dienomis leido įmonėje dirbti vairuotojais, t.y. gabenti betono mišinį betonvežiu, A. K. ir G. V., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 daliies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Z. apklausos teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, nurodė, kad įmonėje buvo kritinė situacija, paprašė buvusio įmonės darbuotojo A. K. padėti vežti betoną ir jis sutiko, dėl atlyginimo už darbą nesitarė, G. V. dirbti asmeniškai neprašė, jis buvo atsiųstas iš įmonės (duomenys neskelbtini), o betonvežio raktus gavo iš kito įmonės darbuotojo (2021-07-12 teismo posėdžio garso įrašo 13.00 – 26.00 min.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Z. atstovas advokatas Dainius Dargevičius teismo posėdyje teigė, kad vyko didelio mąsto betonavimo darbai, sugedus (duomenys neskelbtini) mazgui reikėjo greitai spręsti greitai darbų organizavimo klausimus, administracinio nusižengimo byla pradėta tik baigus ikiteisminį tyrimą ir praėjus ilgam laiko tarpui, G. V. dirbo jo sūnaus įmonės (duomenys neskelbtini) vadovo prašymu, nebuvo darbų tęstinumo ir atlyginimo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyrius apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, esant šios tarnybos prašymui byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (bylos lapas 20).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. Z. kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodyta jo paties paaiškinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalus darbas pagal šią nuostatą minėtiems asmenims užtraukia baudą nuo 1000 iki 5000 eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą laikomas nelegaliu darbu.

Darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Darbdavys gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą; darbdavio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (DK 21 straipsnio 3 dalis). Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis (DK 21 straipsnio 5 dalis). Juridiniam asmeniui, kaip darbdaviui, atstovauja, jo vardu sprendimus priima, taip pat ir juridinio asmens veiklą kontroliuoja fizinis asmuo – juridinio asmens vadovas (DK 101 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis.

Liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2016 metų yra pensininkas ir niekur nedirba, iki išėjimo į pensiją eilę metų dirbo (duomenys neskelbtini), J. Z. paprašė jo pagalbos vežti betoną, dėl atlyginimo nesitarė, dirbo su transporto priemone „MAN“, vežant betoną pasirašydavo važtaraščiuose. Jam parodžius byloje esančius krovinio važtaraščius nurodė, kad jo parašas prie žodžio „vairuotojas“ yra byloje esančiuose krovinio važtaraščiuose 2019-10-19 Nr.10.19/1, 2019-10-20 Nr.10.19/112, 2019-10-26 Nr.10.26/03, 2019-10-27 Nr.10.27/89R, 2019-11-09 Nr.11.09/03, 2019-11-10 Nr.11.09/73 (bylos lapai 31, 33, 35, 37, 38, 40, 2021-07-12 teismo posėdžio garso įrašo 46.00 – 44.00 min.).

Liudytojas G. V. teismo posėdyje paaiškino, kad jo sūnus paprašė pagalbos darbe, vairavo betonvežį, dėl atlyginimo nesitarė, jokių pinigų negavo, su J. Z. nebendravo. Jam parodžius byloje esančius krovinio važtaraščius nurodė, kad jo parašas prie žodžio „vairuotojas“ yra byloje esančiuose krovinio važtaraščiuose 2019-10-19 Nr.10.19/07R, 2019-10-20 Nr.10.19/56R, 2019-10-26 Nr.10.26/02, 2019-11-09 Nr.11.09/02, 2019-11-10 Nr.11.09/78 (bylos lapai 32, 34, 36, 39, 41, 2021-07-12 teismo posėdžio garso įrašo 27.30 min. – 1 val. 02.00 min.).

Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 26 straipsnio 1 dalį krovinių vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis. Pagal KTK 29 straipsnio 1 dalį važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai. Pagal Darbo kodekso 34 straipsnio 3 dalį už darbą darbuotojui privalo būti mokamas darbo užmokestis, kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį.

Krovinio važtaraščiai, teismo posėdyje duoti liudytojo A. K. parodymai, liudytojo A. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas patvirtina, kad J. Z. prašymu A. K. 2019-10-19, 2019-10-20, 2019-10-26, 2019-10-27, 2019-11-09, 2019-11-10 dienomis kaip (duomenys neskelbtini) vairuotojas automobiliu MAN, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vežė betono mišinį į Ignalinos atominės elektrinės labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinyną, esantį Drūkšinių k., Visagino sav. (bylos lapai 12-13, 31, 33, 35, 37, 38, 40).

Krovinio važtaraščiai, teismo posėdyje duoti liudytojo G. V. parodymai, liudytojo G. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas patvirtina, kad 2019-10-19, 2019-10-20, 2019-10-26, 2019-11-09, 2019-11-10 kaip (duomenys neskelbtini) vairuotojas automobiliu DAF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vežė betono mišinį į Ignalinos atominės elektrinės labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinyną, esantį Drūkšinių k., Visagino sav. (bylos lapai 14-16, 32, 34, 36, 39, 41).

G. V. bei A. K. (duomenys neskelbtini) transporto priemonėmis vežė krovinius, šiais veiksmais vykdė (duomenys neskelbtini) darbuotojų - vairuotojų darbo funkciją, krovinius vežė nustatytu laiku, jiems nurodyta tvarka (įforminant važtaraščius) ir į nurodytą vietą, tai yra dirbo būdami pavaldūs darbdaviui ir darbo funkciją atliko darbdavio naudai. Tokie veiksmai yra darbas, kuris atsižvelgiant į nurodytą KTK 26 straipsnio 1 dalį ir DK 34 straipsnio 3 dalį, yra atlygintinas tiek vežėjui, tiek vežėjo vairuotojui.

Apie G. V. ir A. K. priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Šias aplinkybes patvirtina pažymos apie G. V. ir A. K. draudėjus ir darbovietes, pažyma apie (duomenys neskelbtini) darbuotojus (b.l. 17-19, 30). Todėl šios aplinkybės atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodytus nelegalaus darbo požymius.

2014-04-15 darbo sutartis, 2014-11-28 vienintelio akcininko sprendimas, 2020-01-13 UAB „Turto plėtra“ sprendimas patvirtina, kad J. Z. nuo 2014-11-28 iki 2020-01-13 buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Todėl J. Z. buvo atsakingas už kasdienės įmonės veiklos organizavimą, darbuotojų priėmimą į darbą, darbo sutarčių su jais sudarymą.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, J. Z. asmeniškai organizavo papildomų darbuotojų, tai yra A. K. ir G. V., pasitelkimą, transporto priemonių, krovinių ir važtaraščių jam išdavimą, tokiu būdu leido dirbti A. K. ir G. V. teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarties ir tinkamai nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą. Tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Nors J. Z. ir G. V. paaiškino, kad tarpusavyje nebendravo, tai įtakos veikos kvalifikavimui neturi, nes asmenimis kontaktas tarp atsakingo asmens (įmonės vadovo) ir nelegaliai dirbančio asmens nėra būtinas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas yra baigtas pradėjus darbuotojui dirbti darbą, todėl darbo tęstinumo požymis nėra būtinas. ANK 39 straipsnyje numatytas patraukimo administracinėn atsakomybėn senatis nėra pasibaigusi, o praėjęs laiko tarpas veikos kvalifikavimui ir sankcijos dydžiui įtakos neturi.

Skiriant nuobaudą J. Z. teismas atsižvelgia į tai, kad jis per vienerius metus buvo 1 kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į padaryto adminsitracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, todėl skiriamas nuobaudos dydis tarp nustatytos sankcijos vidurkio iki minimumo (ANK 34 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21132960630. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus ar bet kuriuos kitus Utenos apylinkės teismo rūmus.