Utenos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei, dalyvaujant vertėjai Danutei Šabanovai, ieškovei L. K., ieškovės atstovui advokatui Nikolajui Semionovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato Nikolajaus Semionovo (darbo vieta: Statybininkų g. 24-116, Visagine) ieškinį atsakovei Valstybės įmonei (toliau VĮ) „Ignalinos atominė elektrinė“, kodas 255450080, esančiai Drūkšinių k. Visagino sav., a/s Nr. LT107300010002614996 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, kurioje trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų yra Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, kodas 112021042, esanti Kęstučio g. 45, Vilniuje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose priimtas ieškovės ieškinys atsakovei.

Savo ieškinio reikalavimą ieškovė L. K., bei jos atstovas advokatas Nikolaj Semionov tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu palaikė.

CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. Jeigu buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis 1996 metais būtų tinkamai įforminta, tai ji būtų teisėta ir galiojanti. Ieškovė jau 21 metus šiuo butu rūpinasi kai savu, butas gerais suremontuotas, pareiškėja moka už buto komunalines paslaugas, todėl mano, kad 1996 metų gruodžio 19 dieną parengtos ir pardavėjo pasirašytos, ir abiejų šalių visiškai įvykdytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties patvirtinimas, atitinka CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Dar patikslino, kad ieškovė augino vaikus ir jai visada truko lėšų buto nuosavybės teisių tinkamam įregistravimui. Prašo ieškinį tenkinti.

Advokatas Nikolaj Semionov savo atstovaujamosios išdėstytą poziciją teisme palaikė ir prašė jos ieškinį tenkinti, o bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisti, nes šiuo atveju dėl susidariusios situacijos yra kalta pati ieškovė.

Atsakovo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra informuotas tinkamai. Dar 2018-04-18, teismui yra pateikęs prašymą ieškovės L. K. ieškinį nagrinėti atsakovo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ atstovui, teismo posėdyje.

Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų byloje Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką yra informuotas tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Byla išnagrinėta be šio proceso dalyvio atstovo dalyvavimo teismo posėdyje.

Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas spręstų, kad ieškovė įvykdė ginčo sutartį, VĮ „Turto bankas“ neprieštarautų šio ieškinio patenkinimui.

Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo teismo ieškovės L. K. ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Byloje yra 1996-12-19, kvitas Ignalinos IAES LGKB 260101570, kuriame užfiksuota, kad apmokėta 423,69 Lt., suma už buto privatizavimą. Įmokos kodas 345556. Mokėtojas L. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Kvite, ties L. K. pavarde, yra parašas. Byloje yra 1996-10-28, Valstybinės komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo 1993-04-01, nutarimu Nr. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti posėdžio protokolas Nr. 162, kuriame užfiksuota, kad yra nutarta leisti privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias ir kitas patalpas gyventojams, Visagino mieste, VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“, tame tarpe ir L. K. – (duomenys neskelbtini) (35,9 kv. m.). Byloje yra 1997 metų sutartis, kurios pagrindu buvo įgytas L. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“. Sutartyje yra tik pardavėjo parašas. Valstybinis mokesti 4,24 Lt. Byloje yra 2017-10-30, VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-3036, kurioje nurodyta, kad L. K., gyvenamąją vietą deklaravo 1988-04-21 adresu: Visaginas, (duomenys neskelbtini). Byloje yra 1996-12-19, kvitas Mokesčių inspekcija, kuriame užfiksuota, kad apmokėta 4,23 Lt., suma už buto privatizavimą. Įmokos kodas 100801. Mokėtojas L. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Kvite, ties L. K. pavarde, yra parašas. Byloje yra 1996-12-18, gyvenamojo namo, namo dalies, buto, įkainojimo aktas Nr. 125 S, kuriame nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra L. K., o šio buto pardavėjas yra VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“. Buto vertė 423,69 Lt. Šiame akte yra užfiksuota, kad L. K. su buto kaina susipažino ir sutinka. 2017-10-27, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija užfiksuota, kad nuosavybės teisės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra neįregistruotos. Ieškovė yra pateikusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukas, iš kurių matyti, kad minimas butas yra apstatytas namų apyvokos daiktais, tvarkingas. Byloje yra išrašas iš 1996-12-20, sprendimo Nr. 12, privatizavimo komisija „Dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo“ sutinkamai su 1991-06-31 nutarimu Nr. 309 ir tolesniais jo papildymais ir pakeitimais, kuriame užfiksuota, kad IAES direktoriaus 1996-01-09 įsakymu sudaryta komisija, išnagrinėjusi pareiškimus piliečių, gyvenančių butuose mūsų žinybinio fondo, dėl šių butų privatizavimo nusprendė: leisti privatizuoti butą sekantiems piliečiams: K. L. Nr. 1255, (duomenys neskelbtini). Byloje yra VĮ „Respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Utenos filialo“, kvitas, kuriame užfiksuota, kad 1996-11-18, mokėtojui K., gyvenančiam Visagine, (duomenys neskelbtini), reikia mokėti 20,67 Lt. Byloje yra VĮ „Visagino energija“ sąskaita GR Nr. 1739992 už 2017 m. gruodžio mėnesį, išrašyta 2017-12-31, L. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), už ataskaitinį laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2017-12-31. Sąskaita turi būti apmokėta iki 2018-01-31. Sąskaita išrašyta už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas. Byloje yra kasos pajamų orderio kvitas Serija DNSB Nr. 00082, kuriame užfiksuota, kad iš L. K. paimta 67,42 Eur už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas. 2017-11-06, L. K. atstovas advokatas Nikolaj Semionov raštu kreipėsi į VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“, ir prašė praneši dėl galimybės šiuo metu tinkamai įforminti t. y. notariškai patvirtinti, buto esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodė, kad jeigu tokia galimybė yra, prašė kreiptis į notarą ir su L. K. suderinti sutarties sudarymo sąlygas (sutarties sudarymo datą, vietą ir t. t.).

Šie visi paminėti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad L. K. buvo leista privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ji už buto privatizavimą 1996-12-19, sumokėjo 423,69 Lt (122,71 Eur), VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“, taip pat ji sumokėjo mokesčius Valstybei susijusius su buto privatizavimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. K. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos vardu yra teikiamos sąskaitos, už minėtam butui suteiktas komunalines paslaugas, apmokėti ir L. K. jas apmoka.

Šios aplinkybės patikimai įrodo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), nes ji rūpinasi šiuo butu, jį teisėtai sąžiningai valdo.

Todėl yra daroma išvada, kad byloje esantys įrodymai, neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad L. K. 1996-12-19, sumokėdama 423,69 Lt (122,71 Eur) iš VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ už 423,69 Lt (122,71 Eur) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurį jai buvo leista privatizuoti 1996-10-28, Valstybinės komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo 1993-04-01, nutarimu Nr. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti posėdžio protokole Nr. 162, užfiksuotais pagrindais.

CK 1.5 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

CK 1.63 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama skurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.

CK 1.71 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.

CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip.

CK 1.75 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.

CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 2 punktas numato, jog preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį.

Tai reiškia, kad šalis, turinti teisę pareikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, patvirtinusi sandorį netenka teisės jį ginčyti. Patvirtindama ji dar kartą išreiškia savo valią t. y. sudaro sandorį. Įstatymas nenustato tokio patvirtinimo formos ir sąlygų.

Valią galima išreikšti ne tik žodžiu ar raštu, bet ir tam tikrais konkliudentiniais veiksmais. Jeigu sandorio šalis sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, tai preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. K. sumokėjo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ pinigus už perkamą butą, šiuos pinigus buto pardavėjas gavo ir L. K. perdavė pardavėjo atstovų pasirašytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties reikiamą egzempliorių skaičių. Minėtų juridinių veiksmų pagrindu L. K. apsigyveno minėtame bute ir juo rūpinosi bei prižiūrėjo. L. K. iki šiol gyvena minėtame bute, apmoka šiam butui teikiamas komunalines paslaugas.

Tokie minimo buto pardavėjo ir minimo buto pirkėjo veiksmai įrodo, kad abi šalys laisva valia patvirtino sandorį.

Šio sandorio VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ neginčija.

CK 6.305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

CK 6.309 straipsnio 1 dalis numato, kad laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas - pardavimas.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.

CK 6.311 straipsnis numato, kad pirkimo - pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles.

CK 6.159 straipsnis numato, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma.

CK 6.393 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

CK 1.93 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

Nors buto pardavimo sandoriui ir yra privaloma notarinė forma, tačiau sudarius tokį sandorį tokios formos nesilaikant, teismas gali jį pripažinti galiojančiu, jeigu yra šios sąlygos: sandoris yra dvišalis; viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka.

Šios sąlygos atitinka šioje civilinėje byloje nagrinėjamą situaciją.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui­ - pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo - pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo - pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo - pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, ieškovės ieškinys yra tenkinamas visiškai.

Ieškovė yra pripažinusi, kad minimas ginčas kilo ir dėl jos netinkamo elgesio, todėl neprašo priteisti iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į tai, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

Valstybė pašto išlaidų nėra patyrusi. Žyminį mokestį ieškovė yra sumokėjusi.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų VĮ „Turto bankas“ nėra pateikęs teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir taip pat nėra pateikęs duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti galiojančiu 1996 m. gruodžio 19 d., sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), iš Valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“, juridinio asmens kodas 255450080, už 423,69 Lt (122,71 Eur) nupirko (įsigijo) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.