Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo G. Ž. ieškinio atsakovei V. J. individualiai įmonei dėl 500 Eur skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 500 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Ieškovės ieškinys pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 29 str. įtvirtinta bendrojo teismingumo taisyklė, į kurią atsižvelgiant, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Teismingumas ieškovo pasirinkimu (alternatyvusis teismingumas) įtvirtintas CPK 30 str., kurio 9 d. numatyta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovės buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini), patikrinus Juridinių asmenų duomenis nustatyta, kad atsakovės buveinės vieta (duomenys neskelbtini), atsakovės savininko V. J. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Nors ieškovas ieškinio turinyje nurodė, jog vekselis surašytas Plungėje, todėl teismingumas nustatytas Plungės rajono apylinkės teisme, tačiau duomenų bei įrodymų, jog ginčas nagrinėtinas Plungės rajono apylinkės teisme, tačiau teismas nesutinka su ta sąlyga, kad nagrinėtinu atveju ieškovas turi teismingumo pasirinkimo teisę (CPK 30 straipsnis).

Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo be sąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis be sąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p., CK 1.105 str. 1 d.), reiškia tai, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Darytina išvada, jog vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tokia abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-311/2008).

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (CK 6.154 str. 1 d.). Šioje nutartyje jau minėta, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, sukuriantis vertybinį popierių, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė. Teismas, atsižvelgdamas į aptartų teisės normų reikšmę, sprendžia, jog šiuo atveju CPK 30 str. 9 d. netaikoma, nes vekselis nėra sutartis, o tai, kad jame privalomai nurodoma mokėjimo vieta, nesudaro pagrindo abstraktų vienašalį sandorį – vekselio išrašymą – prilyginti sutarčiai. Pažymėtina, jog CPK 30 str. 9 d. taisyklė taikytina, pavyzdžiui, daiktų pardavimo su sąlyga juos pristatyti pirkėjui sutarčiai (CK 6.359 str.), tokios yra nuomos-pardavimo (CK 6.361 str.), gyvenamosios patalpos nuomos (CK 6.576 str.), statybos rangos (CK 6.681 str.) ir panašios sutartys.

Taip pat pažymėtina, kad pagal ieškovo plečiamą aiškinimą, būtų iškreipta CPK 30 straipsnio 9 dalies esmė bei bendrąjį teritorinį teismingumą nustatančio CPK 29 straipsnio prasmė, nes faktiškai ieškovai galėtų pareikšti ieškinį ne pagal atsakovų, o pagal savo gyvenamąją ar buveinės vietą visais atvejais, kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nenurodyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisės normas, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys neteismingas Plungės rajono apylinkės teismui, jį atsisakytina priimti. Ieškovas dėl skolos priteisimo turi teisę kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą, pagal atsakovės buveinės vietą (CPK 137 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovei V. J. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo, kaip neteismingą Plungės rajono apylinkės teismui.

Pasiūlyti ieškovui kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.