Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-923-284/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-05-15
Bylos Nr.
e1-923-284/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16317-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Kaltinamasis
I. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-923-284/2020m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16317-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 15 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

I. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), auginanti vaiką, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, teista:

1) 2017 m. sausio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 10 parų areštu;

2) 2017 m. sausio 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį 16 (šešiolika) parų arešto, bausmę atlikusi;

3) 2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji I. M. 2020 m. balandžio 27 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, užšokusi ant stalo, nuo jo tyčia šoko ant S. J., dėl ko abi nugriuvo ant grindų, ranka sugriebė S. J. plaukus ir juos tempė, kitos rankos kumščiu ne daugiau kaip tris kartus sudavė jai į kairiąją akį, po to S. J. einant iš namo, koridoriuje ją pasivijo ir tyčia suėmusi jos plaukus pervertė S. J. ant grindų, taip nukentėjusiajai S. J. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios I. M. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

apklausta įtariamąja I. M. parodė, kad S. J. yra jos buvusio sugyventinio sesuo. Anksčiau su ja sutardavo gerai, nors yra buvę žodinių konfliktų prie stalo. Ji jos pavydi savo sugyventiniui G. L., bet kodėl pavydi, nežino. Gali pasakyti, kad 2020-04-27, apie 19.00 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pasisvečiuoti G. L.. Namuose buvo jos mama J., sesuo J.. Gėrė alų. Ji buvo pakankamai išgėrusi ir ne viską gerai pamena. Jie buvo virtuvės kambaryje. Apie 22.00 val. pas juos į namus atėjo G. L. sugyventinė S. J.. Ji iš karto užsipuolė G., kaltindama, kad jis išvyko iš namų, jį keikė necenzūriniais žodžiais ir jam sudavė delnu vieną kartą į veidą. G. tuo metu sėdėjo prie stalo. Ji tai pamačiusi, pradėjo juoktis, gal dėl girtumo atrodė ši situacija juokinga. S. supyko, kad ji juokiasi, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji kažką S. irgi atsakė. Po to, gal užlipo ant stalo, arba šonu ant jo buvo užgulusi, tiksliai neprisimena. S. jai sučiupo už rankos. Tuo metu, kai S. ją palietė, ji S. užpuolė, tai yra ant jos užšoko visu kūnu ir jos abi nugriuvo ant grindų. Jos viena kitai įsikabino į plaukus. Ji S. tempė plaukus ir kitos rankos kumščiu sudavė S. į veidą, bet į kurią tiksliai veido dalį sudavė, nepasakys, neprisimena. Galėjo suduoti 3 kartus. Po to, jas išskyrė visi, tai ir mama, ir sesė, ir G.. S. ėjo laukan, ar ją sesė J. varė laukan, neprisimena dėl girtumo. Kai S. buvo koridoriuje, ji pribėgo prie jos, suėmė už plaukų jai, patempė ir jos vėl nugriuvo ant grindų. Būnant ant grindų ji nesudavė S. smūgių, tik už plaukų tempė viena kitai. Jas vėl kažkas išskyrė ir S. tada išėjo, daugiau jai nieko nedarė. Toks konfliktas su smurtu tarp jos ir S. buvo pirmą kartą. Konfliktas paaštrėjo ir dėl to, kad ji buvo neblaivi. Jei būtų buvusi blaivi viso šio konflikto nebūtų buvę, kaip tik būtų nuraminusi S. ir atsigėrę kavos. Ji dėl S. veiksmų jos atžvilgiu jokio pareiškimo policijai nerašė ir nerašys, skundų jai neturi. Ji savo kaltę pripažįsta visiškai. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Supranta, kad tyčia savo veiksmais, tai yra plaukų tempimu, smūgių sudavimu kumščiu į veidą, sukėlė S. fizinį skausmą. Pasižada ateityje taip nebesielgti. Jai yra išaiškinta galimybė baigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu, su tuo sutinka. Ji yra nedirbanti, nes augina vaiką iki 3 metų, jo nebūtų kam palikti, prašo skirti jai laisvės apribojimo bausmę (111–114 b. l.);

nukentėjusiosios S. J. parodymais, kad 2020-04-27, apie 22.20 val., ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas pažįstamus M. parsivežti sugyventinio G. L., kuris minėtu adresu girtavo. Užėjus į namus pas M. pamatė virtuvėje sėdintį savo sugyventinį G., klausė G. ar važiuos į namus, jis nieko neatsakė. Tada virtuvėje buvo ir I. M.. Ji pradėjo I. M. sakyti, kad ji yra „(duomenys neskelbtini)“, kad ne kartą yra pergulėjusi su jos sugyventiniu, paklausė kodėl vilioja jos sugyventinį. I. M. tuo metu sėdėjo virtuvėje už stalo, nieko nepasakiusi šoko ant stalo ir nuo stalo šoko tiesiai ant jos, taip kartu pargriuvo ant grindų. Tada I. M. viena raka jai sugriebė už plaukų ir tempė, o kitos rankos kumščiu du ar tris kartus jai sudavė į kairę akį. Tokie jos veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, skaudą iki šiol. Į jų konfliktą įsikišo I. M. motina J. M. ir sesė J. M. ir jas išskyrė. Tada ji atsistojo ir išeidinėjo lauk, kai ją prisivijo I. M. ir namo koridoriuje čiupo ją už plaukų ir pervertė ją ant grindų. Tokie jos veiksmai sukėlė fizinį skausmą, skauda iki šiol. I. M. koridoriuje ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. Koridoriuje jų konfliktą išskyrė atėjęs jos sugyventinis G. L.. Visą konfliktą matė J. M., J. M., G. L. ir nepilnametė J. M. dukra, kiek jei metų ir koks vardas, negali pasakyti. J. M., I. M. ir jos sugyventinis G. L. buvo akivaizdžiai neblaivūs, o ar J. M. buvo neblaivi negali pasakyti, nes akivaizdžių požymių nepastebėjo. Ji tada išėjo iš kiemo ir nuėjo į savo automobilį, kurį buvo palikusi ant kelio, atsisėdusi į automobilį, paskambino pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė policija. Į teismo medicinos ekspertizę nevyks. Prašo įvertinti I. M. veiksmus ir nubausti pagal dabar galiojančius įstatymus (9–13, 49–52 b. l.);

liudytojos J. M. parodymais, kad 2020-04-27, apie 22.30 val., būnant namuose kartu namuose buvo jos nepilnametė dukra V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri miegojo savo kambaryje, taip pat namuose buvo mama J. M., sesuo I. M., pažįstamas G. L.. Namo virtuvėje vyko išgertuvės. Ji negėrė, gėrė tik mama J., sesė I. ir G.. Į namus atėjo G. L. sugyventinė S. J. ir nieko nesakius priėjo prie jos sesers I. ir iš delno trenkė per veidą, jos sesė I. tik nusijuokė. Pataikė nestipriai, fizinis skausmas sesei sukeltas nebuvo, tada priėjo prie savo sugyventinio ir trenkė iš delno jam per veidą. S. sugyventinis G. nieko jai nesakė, ar jam skaudėjo nežino. Nei ant I. M. veido, nei ant G. L. veido jokių sumušimų nesimatė. Tada S. pradėjo žodžiu konfliktuoti su jos sese I. ir sugyventiniu G. L.. Po to S. atsisuko į jos sesės I. pusę ir pradėjo koneveikti necenzūriniai žodžiai „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų nepamena. Jos abi viena ant kitos šaukė, nebuvo įmanoma suprasti ką sako. Tada jos sesė I. atsistojo nuo kėdės, nes prieš tai sėdėjo prie stalo ir pasakė S. „eik iš čia, važiuok lauk iš čia, ką čia dirbi atvažiavusi“. Po tokių žodžių S. J. čiupo I. už plaukų ir pradėjo tempti į kambario vidurį. Jos sesė taip pat sugriebė S. už plaukų, jos abi pergriuvo ant grindų. Ji su G. iškart priėjo prie jų ir jie jas išskyrė. Tuo metu iš kambario atbėgo jos dukra V. buvo išsigandusi ir verkė, ji ją pasiėmė ant rankų. Norėjo išnešti ją į kitą kambarį, kai pamatė, kad S. ir I. vėl susimušė, kas kam sudavė, negali pasakyti, nes nematė. Ji tada pasodino dukrytę ant kėdės ir nuėjusi prie S. J. ją išstūmė iš namų, kad daugiau nebekeltų triukšmo, nes jos dukra labai išsigando. Fizinio skausmo jai nesukėlė, lengvai pastūmė, kad suprastų ir išeitų iš jų namų. Ji matė, kad S. kairė akis yra paraudusi, plaukai susivėlę. Jos sesė taip pat buvo susivėlusi, nes jos abi buvo susikabinusios į plaukus. Tada S. J. išėjo iš jų namų, sėdo į automobilį ir išvažiavo (64–67 b. l.);

liudytojo G. L. parodymais, kad S. J. yra jo sugyventinė apie 17 metų, kartu su ja augina du vaikus. 2020 m. balandžio mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, jis svečiavosi pas M., gyvenančius (duomenys neskelbtini), gatvės ir namo numerio nežino. Pas juos namuose buvo I. M., jos tėvai - J. M., L. M., jos sesė J. M.. L. M. miegojo. Ten atvyko apie 19.00 val. su tikslu pasisvečiuoti ir atsigerti alaus. Jie visi, išskyrus J., gėrė alų. Kai jis išvyko iš namų, savo sugyventinei S. pasakė, kad vyksta žvejoti. Senais laikais, jam su I. M. buvo vienos nakties nuotykis. Tada jau buvo kartu su S. ir S. apie tą nuotykį žinojo bei jo pavydi I., todėl ir nesakė kur važiuoja. Būnant pas M., apie 23.00 val., pas juos į namus atėjo jo sugyventinė S. J.. Ji buvo viena ir blaivi. Jie buvo virtuvės kambaryje ir buvo jame I., J. ir J. bei jis. Visų pirma, S. užsipuolė jį, tai yra ji jam delnu sudavė per veidą vieną kartą. Jam neskaudėjo ir jokio pareiškimo nerašys dėl to. Ar ką nors ji sakė jam, neprisimena. Jis sėdėjo vienoje stalo pusėje, o I. kitoje stalo pusėje. Po sudavimo jam delnu, I. atsistojo savo pusėje ir pradėjo su S. žodžiu konfliktuoti. Konflikto metu, I. perlipo per stalą į S. pusę ir užšoko ant S.. Jos abi viena į kitą įsikabino ir nugriuvo ant grindų. Matė, kad buvo viena kitai į plaukus įsikabinę ir juos tempė. Ar joms nugriuvus ant grindų I. sudavė smūgius S., jis to neužfiksavo, nes viskas greitai vyko, bet galėjo viena kitai suduoti tuos smūgius. Jis, J., jos mama puolė jas skirti, tai yra atitraukti vieną nuo kitos, kad nebesimuštų. J. išvarė S. laukan. S. ėjo laukan, jis liko virtuvėje. I. puolė į koridorių ir vėl užpuolė S.. Jis išbėgo į koridorių ir matė, kad I. su S. vėl guli ant grindų ir vėl viena į kitą įsikabinę. Kad suduotų smūgius viena kitai, nematė. Jis jas išskyrė ir S. išėjo laukan. Daugiau konflikto tarp S. ir I. nebuvo. Iš karto po konflikto, ant S. veido nespėjo pamatyti ar buvo kokie sužalojimai, nes ji išvyko namo. Jis pats į namus po šio konflikto grįžo maždaug po savaitės. Tai tada grįžęs matė, kad ant S. veido buvo ir yra iki šiol nubrozdinimas. Gali pasakyti, kad I. su S. anksčiau gerai sutardavo, nes I. yra buvusi S. brolio sugyventinė. Pradėjo jos pyktis tarpusavyje dėl to jo nuotykio su I., žodžiu pyktis pradėjo jos kartu, bet puolė muštis pirma I. (71–74 b. l.);

2020-04-28 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės G. N. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2020-04-27 dirbant ekipaže kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau - Šiaulių apskr. VPK Pakruojo r. PK RS) vyr. patruliu J. N., apie 22.32 val. gautas Šiaulių apskr. VPK budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes pranešėją sumušė pažįstama moteris su rankomis, pešė plaukus, trankė rankomis veidą. Nuvykus S. J. paaiškino, kad ji atvyko pas pažįstamą I. M. į namus, tikslaus adreso nežino, parsivežti savo sugyventinio. Jai nuvykus, žodiškai sukonfliktavo su I. M., ir žodinio konflikto metu I. M. griebė S. J. už plaukų ir kumščiu trenkė į kairės pusės veido sritį, kiek kartų trenkė, negalėjo nurodyti. Tokiais savo veiksmais I. M. sukėlė fizinį skausmą pranešėjai. Ant S. J. veido, ties kairės pusės antakiu, matėsi patinimas. Alkoholio matavimo prietaisu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. ARHJ-0200, patikros sertifikato nr. 1174498, I. M. nustatytas 2,05 prom. girtumas, apie 23.15 val., G. L. nustatytas 1,79 prom. girtumas, apie 23.17 val., J. M. nustatytas 2,25 prom. girtumas, J. M. buvo blaivi (16–18 b. l.);

2020-04-27 - 2020-04-28 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (19–26 b. l.);

2020-04-28 asmens apžiūra, iš kurios matyti, kad atlikta nukentėjusiosios S. J. dalinė kūno apžiūra ir ant jos veido kairės akies matomas patinimas, paraudimas, mėlynė. Daugiau ant matomų kūno vietų sužalojimų nesimato (27–28 b. l.);

2020-04-30 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. G. tarnybiniu pranešimu, kad ikiteisminiame tyrime buvo paskirta užduotis atlikti S. J. kūno tyrimą, bet S. J. raštiškai atsisakė vykti į ekspertizę bei teigė, kad į medikus nesikreips (37–38 b. l.);

2020-05-07 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto pranešimo garso įrašo apžiūra, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji S. J. pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), name sumušė pažįstama moteris, tai yra trenkė jai veidą, pešė už plaukų (44–46 b. l.).

Kaltinamosios I. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ji 2020 m. balandžio 27 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, smurtaudama sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai S. J..

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajai pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji I. M. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąją I. M. siūlė nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamoji I. M. teisiama ketvirtą kartą, teistumas neišnykęs (80–94 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (95–96 b. l.), niekur nedirba (68 b. l.), augina mažametę dukrą, gyvenamosios vietos seniūnijos nusiskundimų jos atžvilgiu nėra gavusi (99–100 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) I. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 1-2, 4 dalis, 6 dalies 1 ir 3 punktai, 7 dalis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

I. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (115–117 b. l.) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,nuspredžia :

I. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

I. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamoji, nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Volikienė