Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P., institucijos, surašiusios protokolą, atstovams V. K., I. M. J., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., 163⁵ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 1d. 15.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaunas, atlikto operatyvaus UAB (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje atskaitingi asmenys nustatyta tvarka ( ne rečiau kaip kartą per mėnesį) neatsiskaito su įmonės kasa: atskaitingas asmuo I. K. iš įmonės kasos įmonės darbuotojų ir/ar ūkio subjektų gautus pinigus (15 313,86 Eur) neatidavė į įmonės kasą, o 2015-05-04 perdavė kitam atskaitingam asmeniui – vadovui D. P.. Tuo tarpu D. P., kaip atskaitingas asmuo, 2015 m. balandžio mėnesį į įmonės kasą negrąžino 1459,13 Eur, 2015 m. gegužės mėn. – 19 946,35 Eur. Šiais savo veiksmais D. P. pažeidė 2000-02-17 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių Nr. 179, 9 p. ir 10 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. kaltės dėl pažeidimų nepripažino. Dėl jam inkriminuojamo kasos operacijų tvarkos pažeidimo paaiškino, kad 2015 m. kovo mėn. gale – nuo 2015 m. kovo 22 iki 31 d. D. P. buvo išvykęs į komandiruotę. Jo įsakymu buvo patvirtinta, kad jo išvykimo laikotarpiu I. K. eis kasininko bei direktoriaus pareigas. Per avansinę apyskaitą pas I. K. susikaupė didesnė suma. Pinigai nebuvo įnešti atgal į kasą, kadangi įmonė turi vidinę tvarką, kur nurodyta, kad pinigus į kasą reikia įnešti per protingą laiką. Pinigai buvo reikalingi išmokėti darbo užmokesčiui, atsiskaityti su tiekėjais, todėl juos D. P. perėmė tiesiai iš I. K.. Sutinka, kad I. K. į įmonės kasą neįnešė nurodytos protokole sumos 2015 m. balandžio mėnesį, bet pinigus D. P. atidavė 2015 m. gegužės 4 d. D. P. 2015 m. balandžio mėnesį į kasą negrąžino 1459,13 Eur, o 2015 m. gegužės mėnesį 19946,35 Eur pagal įmonėje nustatytą vidinę tvarką. Įmonė surenka daug grynųjų pinigų, kurių dėl banko mokesčio, neįneša į banko sąskaitą. Šiuos pinigus įmonė naudoja atsiskaitymui su įmonės darbuotojais, tiekėjais. Dėl darbo užmokesčio mokėjimo D. P. paaiškino, kad K. S. įmonėje dirba daugiau nei trejus metus, niekada nebuvo kilę jokių problemų su atsiskaitymais. V. Č. ir K. S. yra labai geri draugai, K. S. jį pasiūlė priimti į darbą. K. S. iš darbo išėjo 2015 m. sausio mėn. pabaigoje. Jam buvo mokamas darbo sutartyje nurodytas atlyginimas, tai patvirtina ir žiniaraščiai, kuriuos K. S. pasirašydavo. Mano, kad K. S. atlyginimas pasirodė per mažas, nes jis imdavo ir avansą. Su darbuotoju V. Č. buvo susiklostę konfliktiniai santykiai – jam buvo pareikšti papeikimai, kreiptasi į policiją, jis grasino D. P., koneveikė jį, nuolat pažeidinėdavo darbo drausmę. V. Č. buvo mokamas darbo sutartyje numatytas atlyginimas. V. Č. buvo atleistas iš darbo už grubius tvarkos pažeidimus. Darbo užmokestis buvo mokamas į rankas. Atleidus V. Č., jis turėjo pretenzijų dėl darbo užmokesčio, aiškino, kad D. P. jam skolingas dar pinigų. D. P. kategoriškai paneigė, kad įmonėje V. Č. ir K. S. buvo išmokamas į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtrauktas darbo užmokestis.

Liudytojas V. Č. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ nedirba 1,5 mėnesio. Į mokesčių inspekciją kreipėsi dar dirbdamas minėtoje įmonėje. Paskambinęs telefonu, V. Č. VMI paaiškino, kad gauna buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytą darbo užmokestį. Po 1,5 mėnesio susisiekė VMI darbuotojai. Per mėnesį buvo mokamas vienas darbo užmokestis, paprašius išmokėdavo avansą. Darbo sutartyje buvo nurodytas atlyginimas – 1500 Lt. ir V. Č. suprato, kad toks atlyginimas bus mokamas „į rankas“. D. P. sudarant sutartį, buvo patvirtinęs, kad tiek ir mokės. D. P. išmokėdavo 1500 Lt atlyginimą į rankas, o žiniaraštyje buvo nurodomas 900 Lt darbo užmokestis. Gaudamas atlyginimą, V. Č. už dalį pasirašydavo, už dalį - ne. Po 3 mėnesių nuo darbo pradžios V. Č. kreipėsi į D. P., kad jam būtų apskaitomas visas atlyginimas. Tada prasidėjo nesutarimai su D. P.. Buvo keli kartai, kad neatvykdavo į darbą laiku, tačiau dėl vėlavimosi visą laiką perspėdavo. Paskutinę algą sumokėjo tokią, kokia numatyta darbo sutartyje.

Liudytojas K. S. parodė, kad darbo pradžioje gaudavo 1300 Lt darbo užmokestį. Vėliau gaudavo po 1800 Lt, tačiau darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus atlyginimas. Gavęs algą, kurią visada direktorius išmokėdavo grynaisiais pinigais, pasirašydavo už mažas sumas, t.y. 300 Eur, o už kitus nepasirašydavo. Iš darbo išėjo 2015 m. sausio 30d. Į VMI kreipėsi bendradarbis, kuris paklausė K. S., ar K. S. galės paliudyti dėl nelegalaus atlyginimo mokėjo ir jis sutiko.

Liudytoja R. R. B. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba vyr. buhaltere. Žino, kad 2015 m. kovo mėn. paskutinę dieną direktorius buvo komandiruotėje. Pinigai tuo metu buvo pas laikinai direktores pareigas einančią I. K.. Pinigai direktoriui buvo perduoti 2015 m. gegužės 4 dieną. I. K. įmonės kasai pinigus atidavė, tik ne laiku supildė avansinę apyskaitą. Pinigus atidavė kitam atskaitingam asmeniui. Atlyginimas dažniausiai mokamas grynaisiais pinigais. Darbo sutartyje numatytas atlyginimas yra neatskaičius mokesčių. Įmonėje kiekvienam darbuotojui darbo užmokestį priskaičiuoja R. R. B., o išmoka grynais direktorius D. P..

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, kuriame administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. kaltės dėl neoficialaus atlyginimo išmokėjimo buvusiems įmonės darbuotojams K. S. ir V. Č. nepripažino ir paaiškino, kad abu darbuotojai parašais patvirtino, kad gavo atlyginimus. V. Č. atleistas iš darbo už grubius pažeidimus, dėl jo elgesio buvo iškviesta policija. 2015 m. gegužės mėnesį Dainavos nuovadoje buvo atliekas tyrimas. K. S. ir V. Č. buvo draugai, todėl D. P. mano, kad gal dėl to, paprašytas V. Č., K. S. po 4 mėnesių parašė skundą VMI. Dėl atskaitingų asmenų D. P. paaiškino, kad buvo išvykęs į komandiruotę kovo gale – balandžio pradžioje, jį pavadavo komercijos direktorė I. K.. D. P. grįžus, pinigus reikėjo mokėti tiekėjams, I. K. grąžino pinigus į įmonės kasą (b. l. 3-6), operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1043-5257 kopija (b. l. 7-8), faktų fiksavimo pažymos kopija (b. l. 9-10), faktų fiksavimo pažymos kopija (b. l. 11), darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis, iš kurio matyti, kad 2015 m. kovo mėnesį V. Č. išmokėtas 347,35 Eur darbo užmokestis (b. l. 12), mokamojo žiniaraščio Nr. 21 kopija (b. l. 21), darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis, iš kurio matyti, kad 2015 m. sausio mėnesį K. S. išmokėtas 356,77 Eur darbo užmokestis (b. l. 22), mokamasis žiniaraštis Nr. 6 (b. l. 23), UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaita (b. l. 32-34), V. Č. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju dirbo nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. V. Č. įmonėje buvo įdarbintas pintu etatu, darbo valandos 8.00 val. – 17.00 val. Įsidarbinant su direktoriumi D. P. buvo sutartas darbo užmokestis – 1500 Lt į rankas. Darbo užmokestis buvo išmokamas iki mėnesio 10 d. Atlyginimą išmokėdavo direktorius, V. Č. gaudavo sutartą 1500 Lt grynais. Pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasirašydavo už mažesnę sumą. Iš įmonės buvo atleistas direktoriaus iniciatyva, po to, kai pareikalavo, kad visas faktiškai gaunamas darbo užmokestis būtų oficialus. Už 2015 m. kovo mėnesį V. Č. gavo 435 Eur grynais pinigais, atlyginimo žiniaraštyje pasirašė už mažesnę sumą. Šis atlyginimas išmokėtas 2015 m. balandžio 7 ar 10 dieną. V. Č. neprisimena, koks tiksliai atlyginimas buvo išmokėtas už sausio ir vasario mėnesius, nes V. Č. sirgo ir jam buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis (b. l. 35), K. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo sandėlio darbuotoju nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2015 m. sausio 31 d. Atlyginimą mokėdavo įmonės direktorius D. P., kiekvieną mėnesį K. S. gaudavo 1800 Lt atlyginimą grynais pinigais. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis. Išeinant iš darbo, 2015 m. sausio 31 d. įmonės vadovas jam išmokėjo 830 Eur grynais pinigais. Už gaunamą atlyginimą pasirašydavo jam pateiktuose žiniaraščiuose, kuriuose nurodoma išmokėjimo suma visada buvo mažesnė nei realiai išmokama suma (b. l. 36), K. S. darbo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad, pakeitus darbo sutartį, nuo 2015 m. sausio 1 d. K. S. buvo mokamas 300 Eur darbo užmokestis (b. l. 42-43, 82-84), V. Č. darbo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 1500 Lt per mėnesį darbo užmokestį (b. l. 44-45), direktoriaus D. P. įsakymas atleisti V. Č. (b. l. 46), tarnybinis pranešimas (b. l. 47), pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo (b. l. 48), įsakymas dėl pastabos skyrimo (b. l. 49), tarnybinis pranešimas dėl vėlavimo į darbą (b. l. 50), įsakymas dėl papeikimo skyrimo (b. l. 51; 52), tarnybinis pranešimas dėl vėlavimo į darbą (b. l. 53), įmonės sandėlio darbuotojo pareiginė instrukcija (b. l. 54-56), tarnybinis pranešimas dėl vėlavimo į darbą (b. l. 57), įsakymas (b. l. 58), atskaitingų asmenų atsiskaitymo su buhalterija tvarka (b. l. 59), Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštas dėl kasos tvarkymo (b. l. 60), raštas dėl pasitikėjimo telefonu ar elektronine pasitikėjimo anketa gautų pranešimų patikrinimo (b. l. 86-87)

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimą įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintomis „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis“.

2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklės (toliau Taisyklės), kurios reglamentuoja juridinių asmenų (išskyrus Lietuvos banką, kredito ir pašto įstaigas), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką.

Taisyklių 9 punkte nurodyta, ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog Kauno apskrities Valstybinėje Mokesčių inspekcijoje buvo gautas pranešimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalis darbo užmokesčio mokama „vokeliuose“. Pranešimo pagrindu Kauno apskrities Valstybinėje Mokesčių inspekcija 2015 m. birželio 1d. 15.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaunas, atlikto operatyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atskaitingas asmuo I. K. iš įmonės kasos įmonės darbuotojų ir/ar ūkio subjektų gautus pinigus - 15 313,86 Eur neatidavė į įmonės kasą, o 2015-05-04 perdavė kitam atskaitingam asmeniui – vadovui D. P.. Tuo tarpu D. P., kaip atskaitingas asmuo, 2015 m. balandžio mėnesį į įmonės kasą negrąžino 1459,13 Eur, 2015 m. gegužės mėn. – 19 946,35 Eur.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. neginčijo, kad nustatytais laikotarpiais pinigai nebuvo atiduoti į įmonės kasą, tačiau jis teigė, jog tokia galimybė dėl didelių banko mokesčių yra nustatyta jų vidinėje tvarkoje. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)t“ atskaitingų asmenų atsiskaitymo su buhalterijos tvarkos, patvirtintos 2014 m. spalio 1 d., 5 p. matyti, kad jame numatyta, jog nepanaudotus pinigus atskaitingas asmuo grąžina į kasą arba esant būtinybei perduoda kitam atskaitingas asmeniui suforminant avanso apyskaitą per protingą terminą. Tačiau 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Taisyklių 10 punkte numatyta, jog atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522; 2005, Nr. 97-3654), nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas. Iš nurodyto norminio akto matyti, kad nėra numatyta galimybė gautus pinigus perduoti kitam atskaitingam asmeniui, o jie privalo būti perduoti į kasą bei nepanaudotų pinigų grąžinimas ne rečiau kaip kartą per mėnesį yra privalomas. Kiekvienas juridinis asmuo privalo vadovautis galiojančiais norminiais aktais, o jų priimamos vidinės taisyklės negali jiems prieštarauti.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad D. P. pažeidė kasos operacijų tvarką, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ str. 1 d.

D. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės darbuotojams K. S. ir V. Č. išmokėjo į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtrauktą darbo užmokestį: V. Č. už darbą 2015 m. kovo mėn., 2015-04-07/10 dienomis buvo išmokėti 435 Eur grynaisiais pinigais, nors mokamajame ir darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiuose užfiksuota 347,35 Eur suma. K. S. 2015-01-31 išmokėta 830 Eur darbo užmokesčio grynais pinigais, nors mokamajame ir darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiuose užfiksuota 356,77 Eur suma. Tokiu būdu papildomai minėtiems darbuotojams galimai išmokėta 560,88 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose neapskaityta, nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Mokant buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaitytą darbo užmokestį pažeista: Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002-06-04 įsakymu Nr. IX-926, 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d. reikalavimai, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 d. nuostatos. Tokie D. P. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. nutrauktina

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numato, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų

Kaip buvo minėta aukščiau, Kauno apskrities Valstybinėje Mokesčių inspekcijoje buvo gautas pranešimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalis darbo užmokesčio mokama „vokeliuose“. Pranešimo pagrindu Kauno apskrities Valstybinėje Mokesčių inspekcija 2015 m. birželio 1d. 15.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaunas, atlikto operatyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą. Iš darbo sutarties ( b. l. 44-45) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. spalio 31d. iki 2015 m. balandžio 22d. dirbo V. Č., iš darbo sutarties ( b. l. 82-84) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011m. balandžio 4d. iki 2015m. balandžio 22d. dirbo K. S.. Byloje nustatyta, jog Kauno apskrities Valstybinėje Mokesčių inspekcijos darbuotojams atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą, buvo iškviestas buvęs darbuotojas V. Č., kuris patvirtino, jog dalis darbo užmokesčio buvo mokama neapskaitytais pinigais ir už 2015 m. kovo mėn. gavo 435 Eur grynais pinigais, o žiniaraštyje pasirašė už mažesnį. Iš jo paaiškinimo matyti, kad jis kiek gavo už 2015 m. sausio ir vasario mėn. neprisimena, tačiau kiek gavo už 2015 m. kovo mėnesį atsimena gerai. V. Č. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju patvirtino, jog gaudavo darbo užmokestį didesnį, nei pasirašydavo žiniaraščiuose. Už neapskaitytą darbo užmokestį niekur nepasirašydavo ir jį grynais išmokėdavo direktorius D. P.. Kitas buvęs darbuotojas liudytojas K. S. tiek duodamas paaiškinimus Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams, tiek duodamas parodymus teismo posėdžio metu, nuosekliai tvirtino, kad 2015 m. sausio 31d. išeinant iš darbo jam buvo išmokėtas 830 Eur atlyginimas, o pasirašė už mažesnį. Iš darbo užmokesčio už 2015 m. sausio mėn. bei mokamojo žiniaraščio už 2015 m. sausio mėn. (b. l. 22, 23) matyti, kad K. S. buvo priskaičiuota ir išmokėta 356,77 Eur. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinimas D. P. grindžiamas tik liudytojų – buvusių darbuotojų K. S. ir V. Č. parodymais bei šių asmenų paaiškinimais mokesčių inspekcijos pareigūnams. Darbdavio D. P. teiginiai, kad buvę darbuotojai jį nepagrįstai apkalba ir melagingai nurodė, jog jiems buvo išmokamas neoficialus darbo užmokestis, nepaneigti. V. Č. nurodė, jog išėjo iš darbo dėl nesutarimų su vadovu (b. l. 35), kad nėra geruose santykiuose su V. Č. paminėjo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, paaiškino, kad V. Č. buvo atleistas, kadangi nerūpestingai atliko darbo pareigas bei kitaip pažeidė darbo drausmę ir jam buvo taikytos drausminės nuobaudos, kas matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ( b. l. 46-47, 49-53). D. P. paaiškino, kad V. Č. ir K. S. buvo draugai ir būtent K. S. rekomenduotas V. Č. buvo priimtas dirbti. Iš liudytojo K. S. parodymų matyti, kad jo V. Č. prašė paliudyti dėl atlyginimų gavimo „vokeliuose“ ir K. S. sutiko. Dėl nurodytų aplinkybių santykiai tarp D. P. ir buvusių darbuotojų negali būti vertinami kaip geri, tarp jų buvo konfliktai (tai nenuneigta byloje), todėl nepaneigta ir tai, kad buvę darbuotojai gali būti suinteresuoti pakenkti buvusiam darbdaviui. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, jog išmokamos darbo užmokesčio sumos buvo tiksliai fiksuojamos, priešingai V. Č. paaiškino, kad neprisimena, koks atlyginimas jam buvo išmokėtas 2015 m. sausio ir vasario mėnesiais. Esant minėtiems liudytojų parodymams bei esant nustatytiems kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimams, galima turėti tam tikrų abejonių dėl D. P. kaltės, taip pat galima daryti prielaidą, kad bendrovėje galimai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tačiau kaip ne kartą pasisakyta teismų praktikoje, bet kokios kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas privalo būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinti kitais objektyviais įrodymais. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ir pan.) ir galinčių neabejotinai patvirtinti direktoriaus D. P. kaltę, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, nėra. Pats D. P. neigė padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą (mokėjęs su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Taigi nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, D. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie D. P. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ str. 1 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 250 str.1 p., 287 str. 2 d., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ str. 1 d. ir skirti administracinę nuobaudą –100 Eur (šimto eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.