Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. N1-62-995/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-28
Bylos Nr.
N1-62-995/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Nukentėjusysis
T. J.
Kaltinamasis
R. E., D. B.
Civilinis atsakovas
A. E., J. J.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-62-995/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27711-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.;1.1.11.7.; 1.1.11.11.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6. (S)
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 28 d.Skuodas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei, dalyvaujant:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui R. M.,

nukentėjusiajam T. J., jo atstovei pagal įstatymą J. J., ir jo atstovui advokatui H. A. Markavičiui,

kaltinamiesiems R. E. ir D. B., jų atstovėms pagal įstatymą ir civilinėms atsakovėms A. E. ir J. J., jų gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. E., gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nuo (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir

D. B., gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. E. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką:

2015 m. gegužės 15 d., apie 22 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, prie Skuodo rajono Ylakių gimnazijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , R. E., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas lengvas - 0,80 promilės, neblaivumo laipsnis), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant D. B., S. B., M. Č., D. R., M. Ž., E. Š., P. G., O. M., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia nukentėjusiajam T. J. kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais R. E. demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką:

2015 m. gegužės 15 d., apie 22 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie Skuodo rajono Ylakių gimnazijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kaltinamasis D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas lengvas – 1, 07 promilės, neblaivumo laipsnis), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant R. E., S. B., M. Č., D. R., M. Ž., E. Š., P. G., O. M., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia nukentėjusiajam T. J. kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais D. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. E. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir parodė, kad 2015-05-15, ketino eiti į Ylakių gimnazijoje vykusius šokius. Prie parduotuvės susitiko su draugais D. B., T. J. ir Augustu Alšausku. Su jais sugalvojo išgerti. Visi išgėrė du butelius po 0,7 l brendžio, kurį atvežė jam nepažįstamas T. J. draugas. Pritrūkus alkoholio, nusprendė nusipirkti dar. Tą patį vakarą, apie 22 val., jis nuėjo už gimnazijos pastato, kur buvo D. R., O. M. ir minėti draugai. Visi nusprendė eiti į gimnazijos šokius. Jiems beinant, jis susipyko su T. J., kuris pradėjo jam sakyti, kad jis (T. J.) „gali išjungti jį (R. E.) iš trijų smūgių“. Jis nenorėjo nusileisti T. J. ir pasakė jam „bandyk“. Tuomet T. J. atsistojo viduryje automobilių aikštelės, nusirengė marškinėlius, po ko, jis taip pat nusirengė. Klausė T. J., ar jis tikrai nori muštis, į ką pastarasis pasakė, kad nori. Tuomet jie pradėjo muštynes, kurių metu, tiek jis, tiek T. J. smūgiavo kumščiais vienas kitam į veidą. Kiek prisimena, jis T. J. sudavė kumščiu į veidą, gal vieną, o gal du smūgius, lyg tai pataikė T. J. į nosį. Pirmas muštynes pradėjo T. J., suduodamas jam kumščiu į veidą. Po to, su T. J. pradėjo muštis D. B.. Kas iš jų pirmas sudavė, jis neatsimena. Muštynės baigėsi tuo, kad T. J. buvo paliktas gulėti ant asfalto, o jis ir visi kiti, stebėję muštynes, pamatę atvažiuojančius policijos pareigūnus, visi išsiskirstė. Muštynes stebėjo apie dešimt žmonių, kurie skatino muštis. Muštynių metu jam taip pat buvo nubrozdinta nugara, tačiau jis į medikus nesikreipė. Jis su T. J. muštis nenorėjo, tačiau nenorėjo pasirodyti ir bailiu. Visos muštynės vyko apie pusę valandos. Patvirtino, jog T. J. muštynių metu buvo su akiniais, kuriuos jis muštynių pradžioje siūlė jam pasidėti ant žolės, bet T. J. nenorėjo. Kai jis trenkė T. J., jo akiniai nukrito. Po ko, jis akinius paėmė ir padėjo ant automobilių aikštelėje buvusio automobilio. Ar jie buvo sudužę, jis nežino. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą, nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka tik iš dalies, nes mano, jog T. J. prašo priteisti per didelę neturtinę žalą, jis sutiktų nukentėjusiajam atlyginti 100 eurų neturtinės žalos. Civilinius ieškinius žada atlyginti po teismo nuosprendžio. Jo mama skambino nukentėjusiojo mamai, atsiprašė, klausė, gal reikia kokios pagalbos, vaistų, tačiau nukentėjusiojo mama paaiškino, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir nesutiko priimti jų siūlomos pagalbos.

Kaltinamasis D. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus visiškai, ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2015-05-15, prie Ylakių gimnazijos susitiko su draugais R. E., T. J., Augustu Alšausku ir kartu išgėrė du butelius brendžio, kurį nupirko T. J. draugas. Po to, R. E. nuėjo į stadioną, o jis su likusiaisiais išgėrė dar vieną butelį brendžio, o po to, nusprendė nueiti į šokius. Beinant, ties automobilių stovėjimo aikštele, T. J. su R. E. susipyko, dėl ko, jis nežino. Po to, išgirdo, kaip Tomas J. R. E. pasiūlė muštis, paklausdamas, ar jis nori “būti išjungtas iš trijų smūgių“. Kiek atsimena T. J. pirmas smūgiavo R. E., po to jie pradėjo stumdytis, grumtis tarpusavyje. Po to jie nustojo muštis, ir T. J. paklausė R. E., ar šis nenori pasikeisti su juo (D. B.). Nenorėdamas pasirodyti bailiu, jis pradėjo muštis su T. J.. T. J. jam smūgiavo du kartus į veidą, bet nepataikė. Po to, jis smūgiavo T. J., po ko nukentėjusysis nuvirto, ir kiek pamena, kad jau begulinčiam ant žemės T. J., jam T. J. prispaudus su keliu prie žemės, galimai suspaudus nukentėjusiojo pilvą ir kaklą, sudavė pastarajam į veido sritį dar apie du ar tris smūgius. Po smūgių T. J. pasiliko gulėti ant asfalto, o jis ir kiti žmonės išsiskirstė. Muštynių metu buvo suplėšyti ir jo marškinėliai ir kelnės, taip pat susižalojo ranką ir koją, bet į gydymo įstaigas nesikreipė. Jo grumtynės su T. J. vyko nuo 5 iki 10 minučių, jas stebėjo nemažai žmonių, kurie ragino juos toliau muštis, o visi išsiskirstė, kai atvyko policija. Gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, pripažįsta, kad nukentėjusiajam padarė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau, jo manymu, nukentėjusiojo prašoma žala yra per didelė, nes ir pats nukentėjusysis yra šiek tiek kaltas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. J. paaiškino, kad 2015-05-15, jis susitiko su savo pusbroliu V. P., ir draugu D. B.. Visi kartu nusprendė nusipirkti alkoholinių gėrimų. Nusipirkę alkoholį, jį išgėrė prie mokyklos. Vėliau prie jų prisijungė R. E., ir visi nusprendė eiti į šokius. Beinant, išgirdo R. E. sakant, kad jis „galėtų tą vėmalą (nukentėjusįjį) išjungti iš trijų kartų“, į ką jis pasakęs „bandyk“. Po to, R. E. sudavė jam vieną smūgį į galvą, o jis trenkė jam atgal, po ko R. E. nukrito į krūmus. Tada jis pradėjo muštis su D. B., kuris jį (T. J.) prispaudė ir sudavė gal tris smūgius į veidą. Po to, jis nieko neatsimena, buvo be sąmonės, pamena tik, kad atsibudo pas močiutę, buvo jo tėvai, policija. Muštynių metu jis buvo su akiniais, bet jie nukrito, o kas juos pakėlė jis neprisimena. Akiniai jam reikalingi pastoviam nešiojimui, todėl jie laikinam laikui buvo sutaisyti, o vėliau jam buvo nupirkti nauji. Muštynių metu jam buvo sugadintas laikrodis, suteptus krauju rūbus – kelnes ir marškinėlius, jis išmetė ligoninėje. Ligoninėje gydėsi tik tris dienas, o po to jo paties prašymu buvo išleistas važiuoti namo. Po to, jis gydėsi namuose. Jam begulint ligoninėje labai skaudėjo galvą, negalėjau prasižioti. Į mokyklą pradėjo eiti tik po dviejų savaičių. Po įvykio iki šiol blogai jaučiasi, sunkiai kvėpuoja, daug kartų buvo pas gydytoją dėl žandikaulio, medikai sakė, kad jo nosis nėra lūžusi, todėl papildomai nesigydė. Jis patyrė didžiulį pažeminimą, nes jam buvo gėda, kad yra sumuštas. Taip pat nurodė, kad kaltinamieji skambino tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau jis nenori jiems atleisti. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti visa apimtimi.

Nukentėjusiojo T. J. atstovė pagal įstatymą J. J. teisiamojo posėdžio metu apklausta dalyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai, priteisiant tiek turtinę, tiek ir visą neturtinę žalą. Neturtinei žalai prašo atlyginti 2000 eurų, nes jos sūnus patyrė stresą, pažeminimą. Nei turtinė, nei neturtinė žala nėra atlyginta, nors neneigia, kad jai skambino D. B. mama du kartus, tačiau pirmąjį kartą negalėjo kalbėti, nes buvo ligoninėje pas sūnų,, o kitą kartą, kai jau buvo grįžęs iš ligoninės, bet sūnus blogai jautėsi, nenorėjo susitikti. Dėl sūnaus nosies ir žandikaulio sužalojimų 2015-06-01 kreipėsi į gydytojus, buvo išduota pažyma gydytis namuose dešimt dienų. Taip pat buvo ir pas stomatologą, kuris pasakė, kad gyjant žandikaliui, galėjo blogai sugyti, todėl rekomendavo palaukti du ar tris mėnesius, tada vėl kreiptis. Atsižvelgiant į tai, neatmetama tikimybė, kad sūnui reikės daryti operaciją.

Civilinė atsakovė E. A. teisiamojo posėdžio metu apklausta dalyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad su pareikštu civiliniu ieškiniu, ji sutinka iš dalies. Sutinka su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu, su nukentėjusiojo ieškinio dalimi, kuria prašoma priteisti turtinė žala, bet su prašomos priteisti neturtinės žalos dyžiu ji nesutinka, nes jos sūnus taip pat patyrė stresą, buvo išsigandęs, nes vyko ikiteisminis tyrimas, dėl kurio jis pergyveno. Jos sūnus taip pat buvo sumuštas, bet į medikus pagalbos jis nesikreipė. Ji skambinusi nukentėjusiojo mama, klausė gal reikia pagalbos, ar kokių vaistų sūnui, tačiau ji kalbėti su ja nepanoro, pagalbos nepriėmė. Ji pati dirba UAB „Plungės šaltis“ darbuotoja, darbo užmokestis minimalus, ji turi nekilnojamojo turto. Ji yra išsituokusi, be R. E. ji viena pati augina dar du nepilnamečius vaikus.

Civilinė atsakovė J. J. teisiamojo posėdžio metu apklausta dalyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad su pareikštu civiliniu ieškiniu ji sutinka iš dalies. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti 50 Eur neturtinės žalos, nes jos sūnus taip pat patyrė stresą dėl šio įvykio. Be to, ginčija ir žalos atlyginimo dydį dėl sugadintų akinių, ir už juos sutinka sumokėti 30 eurų, o ne 117 eurų, kaip prašo nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą. Teigia skambinusi nukentėjusiojo mamai gal tris, ar keturis kartus, siūlėsi atvažiuoti, atlyginti žalą, tačiau jai buvo paaiškinta, kad nukentėjusysis nebenori taikytis, vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio metu viskas išaiškės.

Abu kaltinamieji pagal pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nėra kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jo gynėja ir prokuroras.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiojo T. J. atstovė pagal įstatymą J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus T. J. 2015-05-15 buvo pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) . Apie 21 val. T. išėjo su pusbroliu V. P., buvo blaivūs, sakė, kad eis į Ylakių gimnazijos šokius. Sutarė, kad T.liks nakvoti pas senelius, todėl apie 21.30 val. su vyru ir mažuoju sūnumi išvažiavo į Skuodą namo. Apie 23.30 val. paskambino V., sakė, kad yra sumuštas T.. Iš karto nuvažiavo pas tėvus. T. gulėjo lovoje, buvo sumuštas jo veidas. Vyras paskambino „112“. Kaip Tomą sužalojo – nematė. V. sakė, kad sumušė D. B. ir R. E.. Atvyko policija. Surado vaikų tėvus, atėjo B. su mama ir E., jo mamos nebuvo. Kadangi T. buvo sužalotas, kvietė greitąją pagalbą. Tomą išvežė į Skuodo ligoninę, o paskui į Klaipėdos vaikų ligoninę, kur gydėsi, o po ligoninės dar gydėsi namuose. Sūnus buvo sužalotas, pirko vaistus, važiavo į ligoninę, reikėjo remontuoti jo akinius, laikrodį, kuriuos apgadino, kai jį mušė. Turėjo išlaidų, todėl pareikš civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (T. 1., b. l. 81-84).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. J. yra jo pusbrolis. Kadangi T. atvažiuodavo į Ylakius, su juo eidavo į stadioną, ten sutikdavo D. B. su R. E.. D. B. yra buvęs pas T. J. namuose. Negirdėjęs, kad T. su jais konfliktuotų. 2015-05-15 T. buvo pas senelius. Apie 19 val., su T. išėjo į centrą. Prie parduotuvės sutiko D. B. ir R. E. ir nuėjo link Ylakių gimnazijos, nes jis ketino eiti į šokius, o kiti planavo išgerti alkoholio. Jis vienas pats nuėjo į gimnaziją, kur vyko šokiai, vaikinai pasiliko. Šokiai vyksta iki 23 val. Po 22 val. pro langą pamatė, kad automobilių aukštelėje prie gimnazijos ant žemės guli T. J., galvą atrėmęs į automobilio ratą. Išbėgo laukan prie jo, bandė jį kalbinti, tačiau jis nekalbėjo, veidas buvo sužalotas. Pamatė, kad už kokių trijų metrų stovi R. E. ir D. B., jie sužaloti nebuvo. R. E. buvo nusirengęs marškinius, kitų žmonių nebuvo, įtarė, kad jis su D. B. galėjo sumušti T. J., todėl jiems pasakė eiti šalin. Jo draugas parvežė T. J. pas senelius. Paskambino T. J. tėvams. T. J. blogai jautėsi, negalėjo pašnekėti, jį išsivežė greitoji medicinos pagalba į Skuodo ligoninę. Kol atvyko policija, su T. J. tėvu važiavo pas D. B., bet durų niekas neatidarė, pas R. E., jis buvo namuose ir, sakė, kad T. J. jam sudavė, bet nepataikė, tada jis sudavė T. J., kuriam nukrito akiniai. Po to jau R. E. sakė, kad jam pataikė Tomas į kaktą, bet jo kaktoje nebuvo jokios žymės, o T. J. jis nesudavė, T. J. sumušė D. B. (T. 1., b. l. 85-86).

Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-15, vakare buvo šokiuose, kurie vyko Ylakių gimnazijoje. Atėjo apie 21 val., šokiai vyksta iki 23 val. Vienu metu su drauge G. S. ėjo į lauką link pavėsinės. Buvo dar šviesu, galėjo būti po 22 val. Aikštelėje prie gimnazijos pastato, kur buvo keli automobiliai, pamatė, jog jaunimas stovi lanku, įtarė, kad ten kažkas vyksta. Draugė nuėjo, o ji priėjo arčiau pažiūrėti, kas ten vyksta. Matė, kad ant asfalto netoli kažkokio automobilio guli vaikinas, kurio nepažino. Prie jo buvo D. B., netrukus priėjo ir R. E.. D. B. buvo su marškinėliais be rankovių, o kaip buvo apsirengęs R. nepamena. Vaikinas gulėjo iki pusės nusirengęs, jis buvo be marškinėlių. Kaip jis ten atsidūrė – nematė. D. ir Ra. buvo prie to vaikino ir abu kojomis jį gulintį spardė. Matė, kad stovėjo abu prie vieno šono ir spyrė į šoną. R. E. spyrė gal du kartus, o D. B. gal keturis kartus. Nepatiko, kaip muša tą vaikiną, nenorėjo žiūrėti ir nuėjo į pavėsinę, kur buvo draugė. Kai grįžo atgal į salę, matė, kad važinėja policijos automobilis, gulinčio vaikino nebebuvo. Tik vėliau, kai jau buvo namuose, sužinojo, kad tas sumuštas vaikinas yra T. J. iš Skuodo. Jį pažįsta iš matymo, bendrauja su jo sese V. (T. 1., b. l. 87-88).

Liudytojas M. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-15, vakare, apie 21.30 val., su P. G. automobiliu atvažiavo prie Ylakių gimnazijos, kur vyko šokiai. Įvažiavo į automobilių aikštelę prie gimnazijos pastato, nuėjo pažiūrėti, kur būriavosi jaunimas. Jaunimas buvo išsirikiavę ratu, gal 10-15 žmonių, vieni vaikinai, sunku buvo aikštelėje pravažiuoti. Priėjus matė, jog apsupti yra trys vaikinai: R. E., kuris mokosi Ylakių gimnazijoje, D. B. ir dar vienas vaikinas iš Skuodo, kuris dažnai Ylakiuose lankosi, jis yra su akiniais, jo pravardė „V.“. Jie tarp savęs tarėsi, kad nori pasimušti, tačiau nedaužtų vienas kitam į nosį. Atrodė, jog draugiškai tariasi, nori išbandyti savo jėgas. Pradėjo muštis R. ir pravarde „V.“. Lyg tai buvo susikibę, matė, kad R. smūgiavo kumščiu vieną kartą „V.“, jam nukrito akiniai. R. pradėjo sakyti, kad užtenka, nebereikia muštis, tačiau „V.“ sakė, kad jis nori dar. „V.“ vėl lindo prie R., norėjo su juo muštis, daužė kumščiu į veidą Raimiui. Jie pradėjo vienas kitam kumščiais daužyti į veidą, matėsi, kad jau abu pikti, sudavė gal po aštuonis kartus. Prieš tai jie nusimovė marškinėlius, iki pusės buvo nuogi. R. E. atsitraukė, sakė, kad nebenori muštis. R. E. nuėjo šalin, tada priėjo arčiau D. B.. Jie kažką pasitarė, kad mušis „V.“ su D. B. Atrodė kaip per kokias varžybas, kad pasikeičia vietomis. Visą tą laiką pats „V.“ sakė, kad nori tęsti muštynes. D. B. irgi nusivilko marškinėlius. Po jų pasitarimo, pradėjo muštis „V.“ su D. B.. Kas sudavė pirmas – nepamena. Matė, kad nuo D. B. smūgio „V.“ atsiklaupė prie tujų krūmo. Atsistojęs apsikabino D. B., jį pervertė ant asfalto. „V.“ buvo prispaudęs prie asfalto D. B., bet šis išsilaisvino, pervertė „V.“ ir pats jį prispaudė prie asfalto kojos keliu laikė ir smūgiavo į veidą apie 8 kartus kumščiu. „V.“ bandė dengtis rankomis veidą. D. B. atsistojęs ties gulinčiu „V.“ jam koja spyrė gal du kartus. Jis stovėjo ties kūno viduriu, ar pataikė spyrius – nežino. Raimis buvo priėjęs, tačiau nespyrė. Kai D. B. mušė „V.“ bei spardė, visi buvo pasipiktinę, sakė, kad nebemuštų, apsiramintų. Raimis ir D. B. pasitraukė prie kitų vaikinų, o „V.“ gulėjo ant asfalto. Atbėgo „V.“ sesuo V. su draugėmis, pradėjo rinktis dar daugiau jaunimo, beveik visi atėjo iš šokių, priekaištavo, kam mušė „Vėmalą“, sakė, kodėl jį muša, nes yra draugai, jis visą vakarą jiems „statė“, visi prisigėrė, o dabar jį sumušė. Jie ginčijosi. Einant link pastato gimnazijos, pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Visi jį pamatė ir išsibėgiojo. Net tas „Vėmalas“ atsistojo ir pabėgo (T. 1., b. l. 89-90).

Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-15, vakare su draugu O. M. buvo šokiuose, kurie vyko Ylakių gimnazijoje. Vienu metu buvo išėję pasivaikščioti, prie gimnazijos pastato grįžo apie 23 val., jau buvo aptemę. Šokiai vyksta iki 24 val. Pamatė, jog automobilių aikštelėje yra jaunimas sustoję ratu, įtarė, kad kažkas mušasi, nes kažkas garsiai rėkavo. Abu nuėjo prie to būrelio pažiūrėti. Buvo susikibę T. J. ir D. B., kurie stumdėsi, abu apvirto ant asfalto, D. B. buvo prispaudęs kojos keliu T. J. ir jam kumščiu sudavė į veidą, jo pakaušis atsitrenkė į asfaltą. Matė tik vieną smūgį. Abu juos pažįsta, bendrauja. M. R. E., kuris nesikišo, žiūrėjo į besimušančius. T. J. ir R. E. buvo be marškinėlių, iki pusė nuogi, o D. B. marškinėliai buvo suplėšyti. Visi pradėjo skirstytis, nebesimušė, suprato, kad muštynės jau baigėsi. Kaip jos prasidėjo - nematė. T. J. tebegulėjo, jis su draugu nuėjo į salę. Dar žiūrėjo pro langą, bet buvo tamsu, nelabai matėsi. Žiūrėjo muštynes jaunimas iš Ylakių gimnazijos (T 1., b. l. 91-92).

Liudytojas M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. vakare buvo šokiuose, kurie vyko Ylakių gimnazijoje. Galėjo būti apie 21 val., šokiai tebevyko, sugalvojo važiuoti namo. Kartu su draugais E. Š. ir J. J. išėjo laukan į aikštelę, kur buvo automobilis. Tamsu nebuvo, tačiau temo. Pamatė, jog prie automobilių yra susibūrę jaunimo iš šokių, nuėjo pažiūrėti. Matė, jog R. E. ir vaikinas pravarde „V.“ buvo atsistoję vienas prieš kitą ir mušėsi, jie vienas kitam smūgiavo kumščiais į veidą, nugarą, kitas kūno vietas. Abu buvo be marškinėlių. R. nebenorėjo muštis. Jis pasitraukė nuo „V.“. D. B. klausė „V.“, ar jis dar nori muštis. Klausė kelis kartus, tas „V.“ sakė, kad nori muštis. Tada „V.“ pradėjo muštis su D. B.. Smūgiavo vienas kitam kumščiais, apvirto abu ant asfalto. Grūmėsi apvirtę. D. B. prispaudė „.V“ prie asfalto ir kumščiu smūgiavo daugiau nei 1 kartą į veidą „V.“. D. B. sudavė kelis kartus ir atsistojo, o „V.“ liko gulėti. Iš mokyklos atbėgo „V.“ sesuo J.. Prisimena, kad sumuštojo pavardė J.. Kai pamatė, kad atvažiuoja policija, visi išsilakstė. Pabėgo D. B., R. E. ir kiti, kurie žiūrėjo. Jie irgi išvažiavo. Matė, kad J. atsikėlė ir pabėgo (T. 1., b. l. 93-94).

Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. vakare buvo šokiuose su draugais M. Ž. ir J. J.. Šokiai būna iki 23 val. Prieš jų pabaigą apie 20 min., visi trys išėjo laukan, ėjo prie automobilio aikštelėje prie gimnazijos, kuriuo buvo atvažiavę. Buvo aptemę, nebuvo visiškai tamsu. Pamatė, jog prie automobilių yra susibūrę jaunimo iš šokių, nuėjo pažiūrėti. Matė, jog mušasi R. E. ir T. J.. Jie buvo vienas priešais kitą, vienas kitam daužė kumščiais, spyrė kojomis. Jie smūgiavo vienas kitam daugiau nei vieną kartą. Klausė, kodėl jie mušasi, jie sakė, kad mušasi draugiškai. Abu buvo be marškinėlių, iki pusės nuogi. R. E. sakė, kad jam atsibodo, nebenori ir nebesimuš. D. B., kuris ten irgi buvo, klausė, gal J. nori su juo muštis. T. J. atsakė, kad nori. D. B. dar kartą klausė, jis vis atsakė jog nori muštis. Buvo nuo jų apie 4-5 m. Kažkas priėjęs sakė T. J., kad jam sužalota nosis. T. J. sakė, kad jam nieko nėra. Tada T. J. pradėjo muštis su D. B.. D. B. nebuvo nusivilkęs marškinėlių. Jie grūmėsi, kumščiavo vienas kitam, abu apvirto. D. B. prispaudė T. J. prie asfalto ir sudavė tris smūgius jam kumščiu į veidą. T. J. gulėjo lyg netekęs sąmonės. Kažkas sakė, kad nebesimuštų. Netrukus atvažiavo policija, visi išsiskirstė. Jie irgi išvažiavo. T. J. kai pamatė policiją, atsistojo ir pabėgo (T. 1., b. l. 96-97).

Liudytojas P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-15, vakare, apie 22 val. su draugu M. Č. automobiliu atvažiavo prie Ylakių gimnazijos į aikštelę, ketino eiti į šokius. Aikštelėje pamatė, kad būriuojasi jaunimas, buvo vien vaikinai, matė Ridiką, O. M., E. Š., M. Ž.. Dar buvo T. J., R. E. ir B.. J.ir E. buvo išsirengę, jie buvo tik su marškinėliais be rankovių. Su M..priėjo pažiūrėti. J. atrodė kaip pavartojęs alkoholio kalbėjo, kad nori draugiškai muštis, įrodyti kas stipresnis, suduoti vienas kitam po 3 kartus. Vaikinai iš pradžių susikibo, stumdėsi, E. sudavė J., šiam nukrito akiniai. J. parodė E., kur nukrito akiniai, sakė, kad paimtų. E. paėmė akinius, padėjo prie J. rūbų. Abu nusirengė marškinėlius ir mušėsi. Visi stovėjo ir žiūrėjo. J. atrodė susinervinęs ir ragino E. su juo muštis. Tada jie vienas kitam kumščiais sudavė po kelis kartus į veidą, į pilvą. E. sakė, kad nebenori muštis. J. buvo kruvinas veidas, o E. ne. T. J. sakė, kad nori muštis. Ji pasisukinėjo ratu. E. apsirengė, sakė, kad nebesimuš. O J. norėjo muštis ir ragino kitus, klausinėjo: „kas nori muštis?“. Jau buvo prisirinkę į vietą daugiau jaunimo. Niekas su J. muštis nenorėjo. T. E. pasiūlė B., ar jis nenori su J. muštis. B. klausė J., ar jis tikrai nori muštis. J. sakė, kad tikrai nori muštis. B. nusirengė rūbus, marškinėlius ir priėjo prie J.J. ir B. vienas kitam smūgiavo kumščiais į veidą, pilvą gal po 5 kartus, ne visą laiką kliuvo. B. spyrė koja J., šis apvirto ant asfalto. Tai buvo aikštelėje prie automobilio. Matė, jog gulinčiam J. B. gal 3 kartus kumščiu sudavė į veidą. T. B. atsitraukė, nebesimušė. Jis su Matu priėjo, J. gulėjo, veidas buvo kruvinas. Matas jį pajudino, klausė ar viskas gerai. J. palingavo galva. Netrukus atbėgo J. sesuo V., jos draugai, jie atbėgo prie gulinčio J.. Susirinko dar daugiau jaunimo. Kažkas sušuko: „policija“. Visi išsilakstė.

Liudytojas O. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-15 vakare su draugu D. R. buvo šokiuose Ylakių gimnazijoje. Abu ėjo pasivaikščioti, prie gimnazijos pastato grįžo apie 23 val., jau buvo aptemę. Pametė automobilių aikštelėje jaunimą iš šokių ratu, įtarė, kad kažkas mušasi, nes garsiai rėkavo. Priėjo arčiau pažiūrėti. Pamatė, kad mušasi T. J. su R. E.. T. J. susirinkusių prašė filmuoti. Bandė filmuoti, bet buvo tamsu, nieko nesimatė. Vaikinai vienas kitam smūgiavo kumščiais po kelis kartus, bet kliuvo gal po 1 kartą. T. J. pasilenkė prie krūmo, o R. E. jam sudavė kumščiu į žandikaulį, nukrito T. J. akiniai. Abu buvo be marškinėlių. Drabužius matė ant automobilio variklio dangčio. Susinervinęs T. J. pribėgo prie R. E., sudavė jam kumščiu į žandikaulį, R. E. nuvirto į krūmus. R. E. atsikėlė, sakė, kad nebenori muštis, nes yra draugai. Jei T. J. nebūtų draugas, tada jį sumuštų. R. E. ir T. J. neatrodė sužaloti. Tik T. J. nuo akinių prie nosies buvo žymė. T. J. sakė, kad dar nori muštis. R. E. klausė D. B., ar jis nenori muštis. Jis nenorėjo, bet kai visi aplinkui sustoję pradėjo raginti, jis nusivilko megztinį ir nuėjo prie T. J. muštis. T. J. prašė, ragino muštis, nors kiti jau iš susirinkusių sakė, kad baigtų. T. J. ir D. B. buvo vienas priešais kitą ir smūgiavo kumščiais vienas kitam. D. B. bėgo nuo T. J. smūgio ir apvirto ant asfalto. T. J. puolė jam suduoti kumščiu, bet priėjo R. E., pastūmė T. J., šis nevirto, atsitraukė. Atsistojo D. B., susikibo su T. J., kurie stumdėsi, persivertė per automobilio, kuris buvo aikštelėje, bagažinę ir abu apvirto ant asfalto. T. J. liko apačioje, o D. B. jam viršuje, prispaudė T. J. ir kumščiu sudavė jam 3 kartus: į nosį, skruostą ir kaktą. T. J. buvo paėmęs D. B. už marškinėlių, jie suplyšo. T. J. buvo be marškinėlių, o D. B. su marškinėliais be rankovių. Matė, kad T. J. galva atsitrenkė į asfaltą, T. J. atrodė kaip apsvaigęs. Visi prašė nebesimušti, D. B. nuo jo pasitraukė. D. B. neatrodė sužalotas, T. J. iš nosies bėgo kraujas. Niekas nebesimušė, nuėjo į šokius. Vėliau per langą matė, kad atvažiavo policija ir visi išsilakstė (T. 1. b. l. 99-100).

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. buvo vakare šokiuose, kurie vyko Ylakių gimnazijoje. Gal apie 22 val., kai temo, su draugu buvo lauke, vaikštinėjo gatvelėje netoli mokyklos. Išgirdo prie gimnazijos kažkokius šaukiančius balsus, garsiai rėkavo. Atpažino Raimondo ir Deivido balsus. Matė, jog jie buvo automobilių stovėjimo aikštelėje prie gimnazijos. Girdėjo pasakymą: „einam vienas ant vieno“, bet kas tai sakė – nežino. Aikštelėje buvo tik vienas automobilis. Buvo apie 15-20 m. atstumu, arti nėjo. Matė, kad aikštelėje buvo susibūrę daug jaunimo, buvo Deividas, Raimondas ir dar pažįstamas T. J.. Nuėjo į šokius. Po šokių kažkokios merginos kalbėjosi apie tai, kad aikštelėje vyko muštynės. Kažkoks nepažįstamas vaikinas sakė, kad sumušė T. J.. Įtarė, kad tai T. J.. Nuėjo pažiūrėti, tačiau aikštelėje nebebuvo nei Tomo, nei kitų vaikinų. Rado ant automobilio variklio dangčio striukę, atpažino, jog tai T. J. striukė. Pamatė, kad T. J. yra kitoje mokyklos pusėje. Nuėjo prie jo ir atidavė jam striukę. T. J. veidas buvo kruvinas, sužalotas. Tomas gulėjo už mokyklos salės, lauke, buvo atsirėmęs galvą į medį. T. J. nešnekėjo. Striukę padėjo prie jo. Atvažiavo kažkoks automobilis ir jį išsivežė (T. 1., b. l. 101-103).

2015-05-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniu pranešimu ir foto lentelėmis, nustatyta, jog apžiūrėta įvykio vieta - prie Ylakių gimnazijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu rasti ir užfiksuoti rausvi biologinės kilmės pėdsakai, panašūs į kraują (T 1., b. l. 12-16).

Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis R. E. buvo neblaivus. 2015-05-16, 01.05 val., jam nustatytas 0,80 promilės girtumas (T. 1, b. l. 18).

Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis D. B. buvo neblaivus. 2015-05-16, 01.01 val., jam nustatytas 1.07 promilės girtumas (T. 1, b. l. 17).

Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusysis T. J. buvo neblaivus. 2015-05-16, 01.03 val., jam nustatytas 1,22 promilės girtumas (T 1; b. l. 17).

2015-05-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad J. J. savo iniciatyva ikiteisminiam tyrimui pateikė nukentėjusiajam T. J. priklausančius daiktus, kurie įvykio metu buvo sugadinti – vyrišką laikrodį „Dilligaf“ su odine rudos spalvos apyranke, akinius, skirtus pastoviam nešiojimui, kurių dešinės pusės kojelė palenkta į išorės pusę, viena akinių nosies auselė (dešinės pusės) nulaužta (T. 1, b. l. 22), kurie apžiūrėti ir 2015-05-18 apžiūros protokole bei fotolentelėse užfiksuoti daiktų apžiūros rezultatai, t. y. nurodyti laikrodžio ir akinių požymiai, sugadinimai (T. 1, b. l. 23-26).

2015-05-18 pakvitavimu nustatyta, kad akiniai ir laikrodis „Dilligaf“ grąžinti nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą J. J. (T. 1, b. l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1044/15(03) konstatuota, kad T. J. nustatytas galvos sumušimas su veido minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis, nosies minkštųjų audinių patinimu, galvos smegenų sukrėtimu, krūtinės ląstos kairės pusės ir pilvo sumušimas. Išvardintus sužalojimus T. J. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus galvą, krūtinės ląstą, pilvą kietais bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant. Sužalojimų metu T. J. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai galvoje įvardinti kaip „daugybiniai sumušimai“, konkrečiai pasakyti apie traumuojančių poveikių kiekį nėra galimybės, preliminariai galima išskirti trys trauminio poveikio vietas: veidas, krūtinė, pilvas. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą ( T. 1, b. l. 38-39).

2015-06-25 daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad J. J. pateikė ikiteisminiam tyrimui savo sūnaus D. B. kelnes ir marškinėlius (T. 1., b. l. 59).

2015-06-29 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti J. J. pateikti jos sūnaus D. B. rūbai; apžiūros protokolu bei fotolentelėmis užfiksuoti apžiūros rezultatai, nurodant rūbų požymius ir sugadinimus (T. 1., b. l. 60-64).

2015-07-02 pakvitavimu nustatyta, kad J. J. grąžinti D. B. rūbai (T. 1, b. l. 66).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji R. E. ir D. B. viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, prie Skuodo rajono Ylakių gimnazijos pastato, elgėsi įžūliai, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Kaltinamasis R. E. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu į veidą nukentėjusiajam T. J., o R. E. pasitraukus iš muštynių vietos, nukentėjusiajam T. J. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į veidą smogė kaltinamasis D. B., tokiais savo atskirais veiksmais kaltinamieji padarė nukentėjusiajam sužalojimus - galvos sumušimą su veido minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis, nosies minkštųjų audinių patinimu, galvos smegenų sukrėtimu, krūtinės ląstos kairės pusės ir pilvo sumušimą, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo T. J. sveikatą. Tokiu savo elgesiu kaltinamieji pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, panaudojo beprasmį smurtą, be kita ko, savo artimo draugo atžvilgiu. Aptarti kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, matant kitiems pašaliniams asmenims, be to, bet kuriuo momentu galėjo atsirasti ir kitų asmenų, kurie dėl kaltininkų veiksmų galėjo patirti nepatogumų, nes kaltinamųjų nusikaltimai padaryti automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje įvykio metu buvo nemažai automobilių (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002). Kaltinamųjų R. E. ir D. B. elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, nes viešoje vietoje be jokios aiškios priežasties buvo sumuštas nukentėjusysis, todėl kaltinamieji neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką. Kaltinamasis R. E. prisipažino, kad tarpusavio su T. J. muštynių metu kumščiu, be jokios priežasties sudavė nukentėjusiajam T. J. vieną kartą į veidą. D. B. taip pat prisipažino, kad nukentėjusiajam pabaigus muštis su R. E., su pastaruoju pradėjo muštis jis, ir pamena, kad tris kartus sudavė kumščiu į veidą T. J., o po smūgių T. J. paliko gulėti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiojo T. J. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (T. 1, b. l. 38-39). Kaltinamųjų R. E. ir D. B. veiksmai – be jokios priežasties buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį T. J., be abejonės, šokiravo aplinkinius, sukėlė aplinkinių sumaištį, sutrikdė jų poilsį (gimnazijoje vyko šokiai), be to, į įvykio vietą buvo iškviesta policija, todėl pripažįstami ne tik įžūliais, bet ir sutrikdžiusiais visuomenės rimtį bei tvarką. Tiek kaltinamojo R. E., tiek ir kaltinamojo D. B. kaltė įrodyta. Kaltinamieji R. E. ir D. B. suprato, kad įžūliais veiksmais – smurtaudami prieš savo, juolab jaunesnį, draugą – demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl to nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas, arba sutrikdyta jo sveikata, ir šių padarinių norėjo, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo R. E. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo D. B. veiksmai taip pat kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis R. E. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, ir kritiškai vertina savo elgesį, teisme atsiprašė nukentėjusiojo bei jo įstatyminės atstovės, ta aplinkybė, jog nukentėjusiojo atsiprašymas priimtas nebuvo, neduoda pagrindo abejoti R. E. nuoširdumu. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo R. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis R. E. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei penki mėnesiai ir per šį laikotarpį R. E. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau jis 2015-06-09 ir 2015-07-28 Skuodo rajono apylinkės teismo nutarimais baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešojoje vietoje. R. E. yra nepilnametis. Jis nusikaltimo padarymo metu mokėsi Skuodo rajono Ylakių gimnazijoje pagal specialiąją ugdymosi programą. Mokymosi įstaigos administracijos R. E. charakterizuojamas kaip silpnai besimokantis, be pateisinamos priežasties praleidinėjantis pamokas, tačiau tylus, mokymosi procesui netrukdantis moksleivis (T. 1, b. l. 110). Šiuo metu R. E. mokosi Skuodo rajono kaimo verslų, paslaugų ir amatų mokykloje. R. E. į nepilnamečių reikalų profilaktinę įskaitą nebuvo įrašytas (T. 1, b. l. 109). Jis nėra įrašytas į sergančių psichikos ir priklausomybių ligomis įskaitą (T.1, b. l. 111). Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nustatyta, kad R. E. tėvai išsiskyrę, jį augina mama A. E., tėvas vaiko auklėjime nedalyvauja ir išlaikymo neteikia. Vaiko teisių apsaugos tarnybos pažymoje taip pat nurodyta, kad A. E. niekur nedirba, registruota Klaipėdos teritorinės darbo biržos Skuodo skyriuje, tačiau bylos nagrinėjimo metu A. E. pradėjo dirbti. Šeimos pajamas sudaro socialinės išmokos, sugyventinio pastovus darbo užmokestis. A. E. pagal galimybes stengiasi rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, sudaro pakankamai geras gyvenimo, ugdymosi sąlygas, tenkina jo fizinius poreikius. R. E. šeima nėra įrašyta į Skuodo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra taikęs R. E. šeimai prevencinio poveikio priemonių (T. 1, b. l.114).

Atsižvelgiant į šias aptartas aplinkybes, bei į tai, kad kaltinamasis R. E. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė esmines jos aplinkybes, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamus parodymus, nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą J. J. atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi, ir nors nei R. E., nei jo atstovė pagal įstatymą bei civilinė atsakovė A. E. nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, tačiau pripažįsta, kad nukentėjusiajam yra padaryta žala, siekė sumažinti šios padarytos žalos padarinius, todėl yra pagrindo manyti, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, neigiamai vertina savo poelgį, o ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra nustatyti būtinieji Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio taikymo pagrindai, taip pat Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga, be to yra pagrindas manyti, kad R. E. laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nėra tikslinga R. E. bausti kriminaline bausme, o siekiant įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga R. E. skirti auklėjamojo poveikio priemonę -elgesio apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, ir tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 4 d.).

Kaltinamasis D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, teisme atsiprašė nukentėjusiojo bei jo įstatyminės atstovės, ta aplinkybė, jog nukentėjusiojo atsiprašymas priimtas nebuvo, neduoda pagrindo abejoti D. B. nuoširdumu. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis D. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei penki mėnesiai ir per šį laikotarpį D. B. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau jis 2015-07-28 Skuodo rajono apylinkės teismo nutarimu baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje. D. B. yra nepilnametis. Jis nusikaltimo padarymo metu mokėsi Skuodo rajono Ylakių gimnazijoje. Mokymosi įstaigos administracijos D. B. charakterizuojamas kaip drausmės problemų neturintis, vidutiniškai besimokantis, retai praleidinėjantis pamokas moksleivis. D. B. turi polinkį dainavimui ir kūno kultūrai, ypač domisi futbolu, dalyvauja rajoninėse varžybose (T. 1, b. l. 155). Teismo nuosprendžio priėmimo metu D. B. mokosi Skuodo rajono kaimo verslų, paslaugų ir amatų mokykloje. D. B. į nepilnamečių reikalų profilaktinę įskaitą nebuvo įrašytas (T. 1, b. l. 153). Jis nėra įrašytas į sergančių psichikos ir priklausomybių ligomis įskaitą (T. 1, b. l. 157). Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nustatyta, kad D. B. tėvai išsituokę, jį augina mama J. J., tėvas vaiko auklėjime nedalyvauja ir išlaikymo neteikia. J. J. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota. Šeimos pajamas sudaro iš vaikų išlaikymo fondo mokama išmoka. J. J. rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, sudaro geras gyvenimo ir ugdymosi sąlygas, tenkina jų fizinius poreikius. D. B. šeima nėra įrašyta į Skuodo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra taikęs D. B. šeimai prevencinio poveikio priemonių (T. 1, b. l. 162, 163).

Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo D. B. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė esmines jos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo T. J. ir jo atstovės pagal įstatymą J. J.. Nors kaltinamasis D. B. ir jo atstovė pagal įstatymą bei civilinė atsakovė J. J. nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, tačiau siekė sumažinti nusikalstamos veikos padarinius, pripažįsta, kad nukentėjusiajam yra padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamasis D. B. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, esant Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytoms nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms.

Siekiant padėti D. B. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 87 straipsniu, atsižvelgiant į visas kaltinamąjį D. B. charakterizuojančias aplinkybes, D. B. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas keturiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą arba dirbti. (BK 87 str. 1, 2 d. 1 p., 2 p.)

R. E. ir R. B. paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti jų tėvams, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Nukentėjusysis T. J., ir jo atstovė pagal įstatymą ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems ir jų atstovams pagal įstatymą pareiškė 2197,22 Eur civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti 197,22 eurų turtinę žalą ir 2000 eurų neturtinę žalą (T. 1, b. l. ).

Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Teismo posėdžio metu dalyje dėl civilinio ieškinio apklausti nukentėjusysis T. J. ir jo atstovė J. J. nurodė, kad turtinę žalą sudaro nusikaltimo metu sugadinto nukentėjusiojo T. J. laikrodžio apyrankės 1 euro dydžio remonto išlaidos, sugadintų nukentėjusiajam pastoviam nešiojimui reikalingų akinių remonto išlaidos - 5 eurai, išlaidos, įsigyjant vaistus nukentėjusiojo sužalojimams gydyti - vaistai akims, smegenų veiklai gerinti – 29,88 eurai, žandikaulio rentgeno nuotraukos padarymas – 4, 34 eurai, ir 40 eurų dydžio kelionės išlaidos, patirtos nuvežant, lankant bei parsivežant sūnų iš Klaipėdos miesto ligoninės į Skuodą. Taip pat nurodė, kad po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajam sūnui T. J. teko pirkti naujus akinius, už kuriuos sumokėjo 218 Eur, tačiau prašo priteisti tik civiliniame ieškinyje nurodytų, anksčiau turėtų, ir nusikalstamos veikos metu sugadintų akinių, kurie nebetinkami naudoti, įsigijimo kainą, t. y. 117 eurų. Nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės šios turėtos išlaidos patvirtintos byloje esančiais įrodymais (T. 1, b. l. 75), todėl laikytina, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl laikrodžio apyrankės remonto, sugadintų nukentėjusiajam pastoviam nešiojimui reikalingų akinių remonto, turėtų išlaidų, išlaidų vaistams, žandikaulio rentgeno nuotraukos padarymo išlaidos yra įrodytas ir tenkintinas (CK 6.263 str. 2 d.). Minėta, kad nukentėjusysis bei jo atstovė pagal įstatymą taip pat prašė atlyginti jos turėtas 40 eurų dydžio transporto išlaidas, patirtas lankant sūnų ligoninėje, bei parsivežant jį iš Klaipėdos miesto ligoninės į Skuodo miestą. Nukentėjusioji atstovė pagal įstatymą teismo posėdžio metu paaiškino, jog pas sūnų iš Skuodo į Klaipėdą, ir iš Klaipėdos į Skuodą, važiavo tirs kartus, iš viso pirmyn-atgal važiuota šeši kartai, tačiau teismui pateikti jokių įrodymų neturi galimybės, nes vyko samdomo vairuotojo transporto priemone, ir mokėjimo kvitų ar degalų pirkimo kvitų ji negalinti pateikti.

Teismo vertinimu, nors nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą prašomos atlyginti kelionės išlaidos ir nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusysis po įvykio, t. y. 2015-05-16, atvyko be siuntimo į Skuode esančią ligoninę, o po gydytojo apžiūros jis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pervežtas į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę, kur dėl patirtų sužalojimų – galvos sumušimo ir galvos smegenų sukrėtimo, buvo gydomas iki 2015-05-18 ligoninės traumatologijos skyriuje, taip pat į tai, kad buvo sužalotas nepilnametis, kuris buvo pervežtas į gydymo įstaigą kitame mieste, ir jam neabejotinai buvo reikalinga didesnė, nei įprasta priežiūra ir slauga, didesnis tėvų dėmesys, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, jog nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą prašomos turėtos transporto išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą sūnaus lankymu, jos grįžimu iš Klaipėdos, nuvežus sūnų į ligoninę, nukentėjusiojo parsivežimu iš ligoninės, yra protingos, logiškos, ir nėra per didelės, todėl ir šis civilinio ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

Šios aukščiau išvardintos nukentėjusiojo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios tiek su kaltinamojo R. E., tiek ir su D. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis, nes kiekvienas iš jų savo atskirais veiksmais padarė nukentėjusiajam sužalojimus, sukėlusius nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į išdėstytą nukentėjusiajam T. J. iš nepilnamečių asmenų R. E. ir D. B., kuriems byla nutraukta, priteisiama 197,22 eurų turtinei žalai atlyginti, o jiems neturint lėšų (turto) turtinei žalai atlyginti, iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, priteistina subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovių A. E. ir J. J..

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad dėl nukentėjusiojo T. J. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, jo sužalojimo, nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą dėl suduotų smūgių. Nukentėjusiajam sužalota gyvybiškai ir estetiškai svarbi žmogaus kūno dalis - veidas, be to, jis patyrė galvos smegenų sukrėtimą, buvo sutrenkta nosis, sumušta krūtinės ląsta ir pilvas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis neišvengiamai patyrė kilusius nepatogumus, privalėdamas gydytis medicinos įstaigose, taigi, nors ir trumpam (nuo 2015-05-16 iki 2015-05-18) visgi buvo apribota jo judėjimo laisvė. Šios aplinkybės neišvengiamai sąlygojo ir emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pažymėtina, kad T. J. žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamųjų kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Be patirto fizinio skausmo nukentėjusysis dėl kaltinamųjų R. E. ir D. B. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus - turėjo vartoti vaistus, praleisti pamokas mokykloje, be to, pasak nukentėjusiojo, jis, būdamas perspektyvus sportininkas (lengvaatletis), remiantis medikų draudimais dėl patirtų sužalojimų apie tris mėnesius negalėjo lankyti lengvosios atletikos treniruočių, dėl ko šiuo metu yra paradęs sportinę formą. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, kad iš dalies ir pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, pasibaigusį muštynėmis. Nors nukentėjusysis nurodo, kad jį įžeidė kaltinamasis T. J., ir jis iš tiesų nenorėjo muštis, tačiau patvirtino, jog išgirdęs R. E. sakant, kad „galėtų tą vėmalą (nukentėjusįjį) išjungti iš trijų kartų“, nukentėjusysis T. J. R. E. paragino, sakydamas jam „bandyk“, o pats T. J. nusivilko savo marškinėlius, akivaizdžiai parodydamas, kad muštynėms yra pasirengęs, ir tokiu būdu, konkliudentiniais veiksmais išreiškė ketinimą muštis, o ne siekį išvengti konflikto. Be kita ko, byloje nustatyta, jog nukentėjusysis įvykio dieną kartu su kaltinamaisiais nusipirko ir vartojo alkoholį, akivaizdu, jog nukentėjusiojo neblaivumas (jam nustatytas lengvas – 1,22 promilės, girtumas) taip pat turėjo įtakos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų konflikto užuomazgai.

Nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą nurodė, kad po įvykio nukentėjusiajam rytais būna sunku kvėpuoti, pasidaro silpna, po įvykio daug kartų buvo pas gydytojus dėl žandikaulio sutrenkimo, galimai ateityje reikės operuoti, tačiau objektyvių įrodymų, kad sužalojimas sukėlė sunkias pasekmes nepateikta, vien tik byloje esantys medicininių dokumentų duomenys, aptarti specialisto išvadoje (T. 1, b. l. 38-39), nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą teiginių nepatvirtina.

Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, išlaikomi savo mamų, abu mokosi amatų mokykloje, nė vienas šiuo metu nedirba ir neturi pajamų, abu kaltinamieji gauna po 22 eurus stipendijos, iš kurių po 4 eurus sumoka už bendrabutį. Kaltinamojo R. E. atstovė pagal įstatymą A. E. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) , darbuotoja, ji gauna minimalų darbo užmokestį, su R. E. tėvu yra išsituokę, dar augina du vaikus, jų šeima gyvena nuosavybės teise priklausančiame name. Kaltinamojo D. B. atstovė pagal įstatymą J. J. niekur nedirba, šeimą padeda išlaikyti užsienyje dirbantis jos tėtis ir gaunami pinigai iš vaikų išlaikymo fondo, be D. B. dar augina du nepilnamečius vaikus.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nežymus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, sprendžia, nukentėjusiojo ir jos atstovės pagal įstatymą pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažinant iki 600 Eurų. Ši suma priteisiama nukentėjusiajam T. J. iš asmenų R. E. ir D. B., kuriems byla nutraukta, solidariai, o jiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, iš jų atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovių A. E. ir J. J. subsidiariai po 300 eurų. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas. Priteisiant nukentėjusiajam 600 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamųjų padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai).

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems pareiškė 197,92 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jų nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (T.1, b. l 48-49).

Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 str., Sveikatos draudimo įstatymo 27 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nepilnametis nukentėjusysis T. J. dėl kaltinamųjų R. E. ir D. B. nusikalstamų veikų buvo nežymiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 197,92 Eur, buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kaltinamieji R. E. ir D. B., kuriems byla nutraukta, privalo solidariai atlyginti 197,92 Eur dydžio Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, o šiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, civilinės atsakovės J. J. ir A. E., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo subsidiariai po 98,96 Eur atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.

Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

Nepilnamečiui nukentėjusiajam T. J., atstovaujamam jo atstovei pagal įstatymą, buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (T. 1, b. l. 72). Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos, išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajam šioje baudžiamojoje byloje sudaro 92,64 Eur. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir valstybei priteistinos iš kaltinamųjų (BPK 105 str., 106 str.). Jei byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (BPK 105 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į kaltų asmenų kaltę, į jų atsakomybės dydį ir pobūdį, į tai, kiek kiekvienas prisidėjo prie nusikalstamų veikų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, iš kaltinamųjų R. E. ir D. B. nukentėjusiajam T. J. priteistina po 46,32 euro iš kiekvieno, o šiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, po 46,32 euro iš jų atstovų pagal įstatymą A. E. ir J. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

R. E. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, R. E., paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, ir tęsti mokslą arba dirbti.

Kardomąją priemonę R. E. – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti mamai A. E., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, D. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, ir tęsti mokslą arba dirbti.

Kardomąją priemonę D. B. – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti jo mamai J. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti T. J. iš asmenų, kuriems byla nutraukta – R. E. ir D. B., solidariai 197,22 euro turtinei ir 600 eurų neturtinei žaloms atlyginti, o šiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, iš jų atstovų pagal įstatymą A. E. ir J. J. subsidiariai po 98,61 euro turtinei ir 300 eurų neturtinei žaloms atlyginti.

Priteisti iš asmenų, kuriems byla nutraukta – R. E. ir D. B., solidariai 197,92 euro turtinei žalai atlyginti, o šiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, iš jų atstovų pagal įstatymą A. E. ir J. J. subsidiariai po 98,96 euro Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti.

Priteisti valstybei proceso išlaidoms atlyginti iš asmenų, kuriems byla nutraukta – R. E. ir D. B., po 46,32 eurus iš kiekvieno, o šiems neturint turto ir pajamų, iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, iš jų atstovių pagal įstatymą A. E. ir J. J. po 46,32 eurus iš kiekvienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Railienė