Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. C. 2016 m. kovo 17 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, eidamas Kęstučio gatve link Daukanto gatvės, priėjęs prie N. C., tyčia vieną kartą koja spyrė jai į dešinės kojos šlaunį ir vieną kartą į dešinės pusės sėdmenį, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. C. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš paskos nusekęs N. C. į „Camelia“ vaistinę, esančią Laisvės al. 55, Kaune, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais ir galva sudavė smūgį N. C. į kaktą, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. C. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kaktos sumušimu, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

D. C. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 49) kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis ir jo mama N. C. gyvena atskirai. Jis turi antros grupės invalidumą dėl diabeto ir psichinės ligos. Su mama 2016 m. kovo 17d tikslaus laiko nepamena, susitiko prie „Neries“ viešbučio Kaune ir ėjo į „Camelios“ vaistinę, esančią Laisvės al. prie fontano. Einant kilo žodinis konfliktas, nes jis prašė jos gražinti jo banko kortelę. Mama ją pasiėmus ir naudoja jo reikmėms, tačiau nuolatos jam reguliuoja ką pirkti, o ko ne. Konflikto metu ji susinervino ir jai spyrė du kartus. Vieną kartą įspyrė į dešinės pusės šlaunį ir vieną kartą į dešinės pusės sėdmenį. Ar po spyrių mama jam ką nors sakė, nepamena. Po to, jiems įėjus į vaistinę, jie vėl sukonfliktavo. Jis ją iškeikė įvairiais žodžiais, tokiais kaip „šiukšlė, davatkų karaliene“ ar kaip kitaip ją iškeikė jau nebe pamena. Mamai kažką atsakius į jo žodžius, jis vėl susinervino ir savo galva jai sudavė į galvą. Po smūgio mama pradėjo šaukti, kad žmonės kviestų policiją, o jis išėjo iš vaistinės. Išėjęs nuėjo į autobusų stotelę ir autobusu grįžo namo. Namuose išgėrė alaus, todėl jį sulaikius buvo nustatytas girtumas, nors įvykio metu buvo visiškai blaivas. Niekada ankščiau nėra smurtavęs prieš savo motiną ir tai buvo pirmas kartas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir ketina atsiprašyti mamos dėl tokio savo elgesio.

Nukentėjusioji N. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kovo 17 d. D. C. reikėjo nupirkti vaistų, nes jis yra neįgalus, gauna pensiją. D. C. nustatytas neįgalumas, t. y. 60 procentų nedarbingumas dėl psichikos. Jis buvo gydytas 9 kartus. Kai D. C. būna blogai, jis pasidaro agresyvus. Jie išėjo pirkti vaistų apie 18 val. D. C. gyvena V. K. pr. 100 - 221. Ji gyvena A. M. g. 52 - 21. Su D. C. susitarė susitikti autobusų sustojime, Kęstučio gatvėje, priešais vaistinę. Susitikę nuėjo į vaistinę. Tuo momentu jis nebuvo išgėręs alkoholio. Kai susitiko, matė, kad jo psichika įtempta. Kadangi toje vaistinėje nebuvo reikiamų vaistų, tai nuėjo į kitą, „Camelija“ vaistinę. „Eurovaistinėje“ jis pradėjo ją vadinti visokiais žodžiais. Kai ėjo į kitą vaistinę, D. C. ją spardė, vadino visokiais negražiais žodžiais. Nuėjus į vaistinę, jis įsibėgėjo ir trenkė jai į kaktą, iškilo didžiulis guzas. Vaistininkei iškvietus policiją, D. C. pasišalino. D. C. susirgo 1994 – 1995 m. Šiuo metu D. C. guli, valgo, išeina pasivaikščioti. Jis turi savo namus. Tą dieną jį paėmė iš namų, jis su draugais gėrė alų. Jis jau buvo 2 mėnesius gydomas. Jis pastoviai geria vaistus, kuriuos jam paskiria ligoninėje. Ji jį prižiūri. Tuo metu jo kortelė buvo pas ją.

Teismas pagarsino liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I tomas, 17 - 19 b. l.), kur ji paaiškino, kad dirba „Eurovaistinė“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Po pietų, į vakarą, tikslaus laiko nepamena, į vaistinę užėjo gerokai vyresnio amžiaus moteris, kuri jos paprašė vaistų, tačiau šių vaistų vaistinė neturėjo, todėl jai pasiūlė eiti į „Akropolis“ esančią kitą jų vaistinę. Su moterimi į vaistinę užėjo ir vyriškis. Jis buvo aukštesnio ūgio, stambaus kūno sudėjimo, žilų plaukų. Kadangi šis buvo prie prekystalio, ji nuo jo užuodė sklindantį alkoholio kvapą. Vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs ir triukšmavo, skeryčiojo rankomis. Jis priekaištavo moteriai, kuri kaip suprato buvo jo motina. Moteris visą laiką tylėjo nuleidusi galvą ir nieko jam neatsakė. Galiausiai ji neištvėrė ir liepė vyriškiui pasitraukti nuo prekystalio iki laukimo linijos. Vyriškis paėjo tolėliau, vaikščiojo po vaistinę ir rėkavo. Ji dar kartą pasakė jam, kad šis nusiramintų. Tada jis jai pasakė, kad kviestų policiją, ji atsakė, kad taip ir padarys. Moteris tuo metu išėjo iš vaistinės, o vyriškis jai iš paskos. Kas vyko po to, kai moteris su vyru išėjo iš vaistinės, nematė.

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš pusę metų dirbo konsultante „Camelija“ vaistinėje, esančioje Laisvės al. 55, Kaune. Tuo metu, kai viskas įvyko, buvo tarnybinėse patalpose. Ji išgirdo smūgį lyg su kumščiu į stalą trenktų. Kai išėjo iš tarnybinių patalpų, nukentėjusioji užbėgo už prekystalio, sakė, kad ją muša, prašė pagalbos. Jis labai garsiai šaukė keiksmažodžius ant jos. Jis rėkė, kad ji vagia jo pinigus. Nepastebėjo, kad jis būtų buvęs išgėręs. Jis buvo labai emocingas, įniršęs. Kai kalbėjo su jo mama, sužinojo, kad buvo išgėręs alaus. Nežinojo, kad ją mušė, nukentėjusioji pasakė, kad jai trenkė į galvą, matėsi nemažas guzas galvoje. Ji sakė, kad iškviesčiau policiją, nes bijos pareiti namo. Iškvietė policiją. Kai iškvietė policiją, jis iškart pabėgo. Tuo metu klientų nebuvo.

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (I tomas, 6 - 7 b. l.) nurodyta, kad 2016 m. kovo 17 d., apie 17.40 val., N. C. pranešė apie sūnaus D. C. smurtą. Įvykio metu užfiksuotas N. C. sužalojimas kaktos dešinėje pusėje.

Specialisto išvada Nr. G731/2016(02) (I tomas, 15 b. l.) nustatyta, kad N. C. konstatuotas kaktos sumušimas, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje.

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu (I tomas, 36 b. l.) Nr. 198 nustatyta, kad D. C. nustatytas 0,99 promilių girtumas.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi (I tomas, 80 - b. l. 81) baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12859-16 D. C. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 - ojo teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-131/2016 (I tomas, 84 - 86 b. l.) nustatyta, kad įtariamos veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. kovo 17 d., D. C. konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiuo metu D. C. taip pat konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklaustas teismo posėdžio metu. D. C. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pagal gyvenamąją vietą psichikos sveikatos centre.

Apžiūros protokolu (I tomas27 - 28, b. l.) nustatyta, kad buvo apžiūrėta pateikta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu. Apžiūros metu nustatyta: diske yra keturi vaizdo įrašai iš skirtingu kampu nukreiptų vaizdo kamerų, tačiau matomas tas pats vaizdas. Įrašuose užfiksuota 2016 m. kovo 17 d. įvykis vaistinėje „Eurovaistinė“, esančioje Kęstučio g. 55, Kaune. 17:58:25 val. matyti, kad vaistinėje prie kasos apsiperka moteris, ją aptarnauja vaistinės darbuotoja. 17:59:04 val. į vaistinę užeina dar viena moteriškė ir atsistoja į eilę prie kasos. Iš paskos šiai ateina dar viena, N. C.. Ji apsirengusi juodos spalvos rūbais, tamsiai rudų plaukų kirptų su lyg pečiais. Su N. C. ateina ir vyras, D. C., apsirengęs raudonos spalvos striuke, geltona maikute, juodomis kelnėmis, žilstelėjusių plaukų su akiniais. N. C. atsistoja prie prekystalio, šiek tiek kairiau nuo kasos. D. C. atsistoja į eilės galą, prie laukimo linijos. Priėjus N. C., jis iš rankinės išsitraukia ir paduoda receptų knygelę. 17:59:30 val. pirmoji moteris išeina. D. C. prieina prie motinos, kuri atsistojo į eilę. Kažką pasako, vaistininkė parodo ranka į vaistinės priekį, o jis nueina. Stabtelėjęs vaistinės pradžioje išeina iš vaistinės. Apsisukęs prie įėjimo sugrįžta. Prieina prie prekystalio ir demonstratyviai numeta ant jo kažkokį popieriaus lapą. Tuomet pasitraukia ir pradeda vaikščioti pirmyn atgal į vaistinę ir iš jos. 18:00:53 val. vėl prieina prie prekystalio, mojuoja delnu vaistininkei, kažką kalba. Netrukus vėl pradeda vaikščioti pirmyn atgal. 18:01:13 val. išeina antroji moteris. N. C. bendrauja su vaistininke, o D. C. prieina šalimais. Šiek tiek pastovėjęs nueina. 18:02:55 val. N. C. ir D. C. išeina iš vaistinės.

Apžiūros protokolu (I tomas, 32 - 34 b. l.) nustatyta, kad buvo apžiūrėta pateikta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu. Apžiūros metu nustatyta: diske yra du vaizdo įrašai. 2016 m. kovo 17 d., 18:05:41 val., nuo Kęstučio g. S. D. gatve, link Laisvės alėjos ateina moteris (apsirengusi tamsiais rūbais, tamsių, trumpai kirptų plaukų), N. C. ir vyras (apsirengęs raudona striuke, geltona maikute, tamsiomis kelnėmis), D. C.. Moteris eina priekyje vyriškio. Priėjus vaistinę „Camelia“, esančią Laisvės al. 55, Kaune, moteris pradeda eiti link įėjimo į ją. Vyras tuo metu atsilieka. Netrukus jis pradeda spartinti ėjimą ir prie pat vaistinės durų pasiveja moterį ir kaire koja jai spiria į sėdmenį ar žemiau jo. Moteris toliau eina ir atidariusi duris įeina į vaistinę. 18:10:18 val. D. C. išeina iš vaistinės. Jis praeina Laisvės al. ir nueina tiesiai S. D. gatve link Donelaičio gatvės. 18:18 val. prie vaistinės atvažiuoja policijos automobilis, išlipa pareigūnai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 str. 2 d., numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 2 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo D. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I tomas, 49 b. l.), jo visišką prisipažinimą, nukentėjusiosios N. C. teisme duotus parodymus, liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I tomas, 17 – 19 b. l.), kuriuos ji patvirtino teisme, liudytojos V. K. teisme duotus parodymus, kitus rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (I tomas, 6 - 7 b. l.), specialisto išvadą Nr. G731/2016(02) (I tomas, 15 b. l.), Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolą Nr. 198 (I tomas, 36 b. l.), Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį (I tomas, 80 - 81 b. l.), 2016 m. gegužės 24 d. – birželio 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-131/2016 (I tomas, 84 - 86 b. l.), Apžiūros protokolą (I tomas, 27 - 28 b. l.), Apžiūros protokolą (I tomas, 32 - 34 b. l.), sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis D. C. 2016 m. kovo 17 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, eidamas Kęstučio gatve link Daukanto gatvės, priėjęs prie N. C., tyčia vieną kartą koja spyrė jai į dešinės kojos šlaunį ir vieną kartą į dešinės pusės sėdmenį, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. C. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš paskos nusekęs N. C. į „Camelia“ vaistinę, esančią Laisvės al. 55, Kaune, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais ir galva sudavė smūgį N. C. į kaktą, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. C. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kaktos sumušimu, t. y. D. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (I tomas, 84 - 86 b. l.) nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu D. C. konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, todėl nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Su D. C. negalima atlikti tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teismo posėdyje. Negalima prognozuoti ar nebus psichinės būklės pablogėjimo, todėl D. C. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pagal gyvenamąją vietą psichikos sveikatos centre. Teisme apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas patvirtino šią išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog D. C. įvykio metu ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4). Remiantis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-131/2016 (I tomas, 84 – 86 b. l.) išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į D. C. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Šaltinis: http://www.infolex.lt/ta/10708?ref=4).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

D. C. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 50 – 51 b. l.), nutarčiai įsiteisėjus naikintina.

D. C. buvo sulaikytas 2016 m. kovo 17 d., 20 val. 45 min., ir paleistas 2016 m. kovo 18 d., 15 val. 25 min. (I tomas, 37, 40 b. l.).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugojamas baudžiamojoje byloje (I tomas, 26 b. l.), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. M1-1814-825/2016.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str., 404 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nustatyti, kad dėl psichikos sutrikimo, atsiradusio prieš baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymą, D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti savo veiksmų, negali jų suprasti bei valdyti ir šiuo metu, yra nepakaltinamas.

D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., paskirti priverčiamąją medicinos priemonę, ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugojamą baudžiamojoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. M1-1814-825/2016.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovas ir prokuroras.