- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 1-27-152/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00137-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irena Ivanovienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Klavdija Kruminienė
- Civilinis ieškovas
- E. R.
- Kaltinamasis
- J. B., A. R.
- Advokatai
- Adolfas Račkauskas
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kelmės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.;
A. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kelmės r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, individualios įmonės savininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos respublikos BK 140 str.1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. B. peržengdamas būtinosios ginties ribas 2010 m. gegužės 1d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, tyčia sudavė vieną smūgį koja, savo šeimos nariui - motinos sutuoktiniui V. R. į viršutinės lūpos sritį, padarydamas muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje ir povoratinklinę kraujosruvą, t.y. sužalojimus nuo kurių V. R. mirė. Tokiu būdu nužudė savo šeimos narį - motinos sutuoktinį – V. R..
A. R., neperžengdama būtinosios ginties ribų, 2010 m. gegužės 1 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme ir šiame kieme stovėjusiame automobilyje (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, panaudojo fizinį smurtą sutuoktinio V. R. atžvilgiu, t.y. tyčia sudavė apie 1 smūgį į kairio skruosto viršutinę dalį, 7 smūgius į krūtinę, nugarą ir juosmenį, 1 smūgį į dešinį petį, 2 smūgius į kairį žastą, 1 smūgį į kairę alkūnę, 3 smūgius į dešinę plaštaką, 1 smūgį į kaklo kairį šoną, tuo padarydama nukentėjusiajam galvos smegenų sumušimą, nubrozdinimus kairiame skruoste, krūtinės kairėje ir dešinėje pusėse, nugaros dešinėje, juosmens kairėje pusėje, dešiniame petyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kaklo kairiame šone du nubrozdinimus, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. gegužės l d. apie 19 val. 30 min. per langą pamatė, kad grįžo mama su patėviu V. R.. Po kiek laiko atbėgusi sesuo Ž. pasakė, kad patėvis muša mamą. Išėjęs į kiemą pamatė, kad mama prispaudusi patėvį prie automobilio, ji paprašė patėvį parvesti į namus. Patėvis buvo labai girtas. Mama taip pat buvo truputį išgėrusi. Jis su mama pradėjo V. R. tempti link namų už rankos ir pažasties, po to mama jį paleido ir nuėjo prie automobilio raktelių. Patėvis iš jo rankų išsprūdo ir puolė prie mamos, trenkė mamai kumščiu į skruostą. Mama pastūmė jį ir šis nugriuvo ant žemės. Kai patėvis bandė keltis, buvo pasilenkęs, jis spyrė V. R. ir pataikė į kaklo kairę pusę. Po smūgio patėvis nukrito ir nebesikėlė. Jis su A. K. parnešė patėvį i namus. Praėjus apie 10 min. pamatė, kad patėviui lūpos pradėjo mėlynuoti, tuomet iškvietė greitąją med. pagalbą. Jis patėvio nužudyti nenorėjo, sudavė dėl to, kad norėjo apginti mamą.
Savo parodymus apie padarytą nusikaltimą J. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas kaip jis V. R. spyrė į kaklo sritį /b.l. 128-130, t. 1/.
Kaltinamoji A. R. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. gegužės mėn. 1 d. apie 19.30 val. su V. R. grįžo į namų kiemą. Automobilį vairavo V. R.. Grįžus į kiemą ir sustabdžius automobilį, ji norėjo iš automobilio spynelės ištraukti raktelius, bet V. R. pirmas juos ištraukė. Ji bandė atimti raktus, nes V. R. neišvažiuotų į barą, nes buvo girtas. Kai ji bandė atimti raktus, V. R. kumščiu trenkė į veidą, ir ji nuo smūgio atsilošė. Tada ji trenkė jam į skruostą. Tuomet V. R. ją stūmė iš automobilio. Atsidariusi automobilio dureles bandė lipti iš automobilio, ir tuo metu V. R. koja spyrė jai į nugarą. Iš automobilio ji iškrito, o V. R. trenkėsi galva į automobilių durelių rankeną. Tuo tarpu atbėgo dukra Ž.. Ji bandė V. R. ištempti iš automobilio. Jis labai priešinosi, spardėsi kojomis. Ji sugriebė jam už rankinės, bet nutrūkus rankinės dirželiui, jis griuvo ir galva trenkėsi į durelių rankeną. Tuomet V. R. pasakęs, kad ją užmuš, spyrė jai į pilvo sritį ir iššoko iš automobilio. Atbėgo sūnus ir ji su juo bandė V. R. parvesti į kambarį, bet jis priešinosi. V. R. ištrūkęs iš sūnaus, pribėgęs prie jos vėl sudavė į nugarą. Ji nematė, kad sūnus būtų mušęs V. R..
Pastebėjus, kad vyras nesikelia nuo žemės, sūnus Justinas su kaimynu parnešė V. R. į kambarį ir paguldė ant sofos. Pamačiusi, kad vyras į nieką nereaguoja, liepė vaikams kviesti greitąją med. pagalbą, o su sūnumi J. gaivino jį, darė dirbtinį kvėpavimą.
Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad sūnus spyrė V. R., tačiau tai ją taip sakyti privertė tyrėja.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. B. dalinio prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji E. R. parodė, kad V. R. buvo jos sūnus. Kad nužudytas jos sūnus V., jai pranešė kitas sūnus. Jai kaimynai yra sakę, kad A. R. mušdavo jos sūnų V. Ji sūnų palaidojo, pastatė paminklą, sutvarkė kapą Netekus sūnaus, jai pablogėjo sveikata, sutriko širdies darbas, turėjo kreiptis į gydymo įstaigas. Kol sūnus negyveno santuokoje su A., jai padėjo materialiai pragyventi, o kai susituokė, jokios materialinės paramos iš sūnaus nesusilaukė. Prašo priteisti iš A. R. 2941,87 litus turtinės žalos ir 30000 litų neturtinės žalos ir iš J. B. 70000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Liudytoja Ž. B. parodė, kad kaltinamoji A. R. yra jos mama, o J. B. yra jos brolis. V. R. buvo mamos vyras. 2010-05-01 apie 20 val. pajuto, kad automobiliu grįžo mama ir patėvis. Pajutusi, kad mama ir patėvis ilgai negrįžta, išėjo į lauką ir pastebėjo, kad mama sėdi automobilyje keleivio sėdynėje, o ją užgulęs V. R. ir kaip jai atrodė, kad ji nori iš jo atimti automobilio raktelius, bet jai nepavyko. Jai priėjus prie automobilio V. R. mamą išspyrė iš automobilio, trenkė durelėmis. Jos abi su mama bandė ištraukti V. R. iš automobilio. Mama paėmusi už V. R. rankinės dirželio bandė jį iš automobilio ištraukti ir dirželiui nutrūkus, V. R. galva trenkėsi į automobilio dureles. Tuomet V. R. labai supyko ir išlipęs iš automobilio puolė jos mamą. Mama jį prispaudė prie automobilio šono ir liepė jai pakviesti brolį J. B.. Ji J. pasakė, kad V. su mama stumdosi ir V. R. nori išvažiuoti. Tada jie abu išbėgo į kiemą. Brolis J. paėmęs V. R. bandė nuvesti jį į namus. V. R. ištrūko iš J. rankų ir pribėgęs prie mamos ranka sudavė jai vieną smūgį į veidą. Ji su J. atitraukė V. R. nuo mamos ir šis bandė suduoti broliui J.. Tuomet J. V. R. kaire koja spyrė į dešinę kūno pusę V. R., tačiau kur pataikė ji nematė. Po šio smūgio V. nugriuvo ant žemės. Nukritęs V. nurimo ir nebekalbėjo. Po to V. R. brolis su A. K. parnešė į namus, iškvietė greitąją pagalbą. Jos brolis ji ir mama visą laiką bandė jį atgaivinti.
Liudytojos G. M. parodymais, kad A. ir V. R. buvo jos kaimynai. Su jais nebendravo, tik pasisveikindavo. Kaip jie gyveno, nežino, tik girdėdavo pas juos bildesius.
Liudytoja Z. V. parodė, kad A. R. yra jos kaimynė, tačiau su ja ir jos vaikais mažai bendrauja. 2010 – 05 - 01 popiet, tikslaus laiko neprisimena, būdama savo bute išgirdo, kad lauke prie namo automobilyje pykstasi ir mušasi V. ir A. R.. Ji matė, kad atbėgęs J. B., ranka sudavė V. R. ir šis nukrito ir nebesikėlė. Kur jam J. B. sudavė ji nematė. Ji dar matė, kad jau gulinčiam V. R. J. B. spyrė, tačiau kur pataikė ji nematė. Netrukus išgirdo A. R. klyksmą ir ji nuo lango pasitraukė ir daugiau nieko nematė. R. gana dažnai pykdavosi, dažniausiai kai būdavo girti.
Liudytojas A. K. parodė, kad 2010-05-01 kartu su D. N. sėdėjo ant suoliuko netoli daugiabučio namo. Pastebėjo, kad į kiemą įvažiavo raudonos spalvos automobilis, kuriame važiavo R. ir R.. Išgirdo, kad jie lauke prie automobilio pradėjo pyktis, stumdėsi. Kiek suprato R. būdamas girtas kažkur norėjo važiuoti, o R. jam neleido. Po to pastebėjo, kad R. jį pastūmė ir V. R. krito ant automobilio kapoto. Tuo metu į kiemą išbėgęs J. B., sudavė ranka į galvą ir koja spyrė V. R., jo manymu į galvą. Nuo smūgio R. nuvirto ant žemės ir nesikėlė. Tuomet R. paprašė, kad padėtų R. nunešti į jo butą.
Iš specialisto išvados Nr. M255/10(04) matyti, kad V. R. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo. Jo kraujuje rasta 1,58 promilės etilo alkoholio (b.l. 15-18).
Iš specialisto išvados Nr. KM 38-255/10(04) matyti, kad V. R. mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas suduodant smūgius buku kietu daiktu į viršutinės lūpos sritį. Kūne griuviminei traumai būdingų sužalojimų nenustatyta. V. R. mirtį sukėlęs galvos smegenų sumušimas atsirado nuo tiesioginio smūgio (b.l. 27).
Iš specialisto išvados Nr. KM 6-255/10(04) matyti, kad V. R. mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo būti padarytas spiriant koja į veidą ( b.l. 30).
Kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad V. R. jis spyrė vieną kartą į kairę kaklo sritį, gindamas savo motiną, tačiau V. R. nužudyti nenorėjo.
Kaltinamoji A. R. parodė, kad jai neleidus girtam V. R. vairuoti automobilio, šis pradėjo ją mušti ir spardyti, todėl sūnus ją gynė nuo V. R..
Teismas spręsdamas kaltinamųjų J. B. kaltės klausimą, šiuos kaltinamojo J. B. parodymus vertina atsižvelgdamas į tai, kiek jie patvirtina vieni kitus bei bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaujasi jais tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Kad nukentėjusiajam V. R. spyrė pripažįsta ir pats kaltinamasis J. B., tačiau nurodė, kad jis spyrė į kairę kaklo pusę. Jis taip pat nurodė, kad nuo jo spyrio nukentėjęs nukrito ir daugiau nebesikėlė.
Teisiamajame posėdyje ekspertas paaiškino, kad spiriant į kaklą galvos smegenų sumušimų, povoratinklinės kraujosruvos nebūtų atsiradę. Spiriant į kaklo sritį būtų kitoks sužalojimas. Po sužalojimo sukėlusio nukentėjusiojo mirtį, nukentėjęs turėjo netekti sąmonės ir nebegalėjo atlikti aktyvių veiksmų.
Ši eksperto išvada paneigia kaltinamojo J. B. parodymus, kad jis įspyrė nukentėjusiajam V. R. į kaklą ir patvirtina , tai kad būtent nuo kaltinamojo J. B. spyrio į viršutinės lūpos sritį įvyko nukentėjusiojo V. R. mirtis.
Kaltinamojo J. B. kaltę patvirtina ir liudytojai Ž. B., A. K. ir Z. V.. Šie liudytojai nurodė, kad jis matė kaip kaltinamasis J. B. spyrė koja nukentėjusiajam V. R.. Taip pat šie liudytojai nurodė, kad nuo J. B. suduoto smūgio nukentėjęs V. R. nukrito ir daugiau nebesikėlė, bei specialisto išvada Nr. KM 38-255/10(04), iš kurios matyti, kad V. R. mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas suduodant smūgius buku kietu daiktu į viršutinės lūpos sritį. V. R. mirtį sukėlęs galvos smegenų sumušimas atsirado nuo tiesioginio smūgio. V. R. mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo būti padarytas spiriant koja į veidą, V. R. kūne griuviminei traumai būdingų sužalojimų nenustatyta (b. l. 15–18, 27, 307).
Kaip matyti iš surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjęs V. R. būdamas neblaivus (jo kraujyje rasta 1,58 promilės etilo alkoholio), norėjo važiuoti automobiliu, todėl tarp jo ir kaltinamosios A. R. kilo konfliktas ir jis pradėjo mušti kaltinamąją A. R.. Jai buvo padaryti sužalojimai apie 9 trauminių poveikių pasekoje. Kaltinamasis J. B. matydamas, kad V. R. muša jo motiną, ir matydamas, kad jo motinai iškilo grėsmė sveikatai, spyrė V. R. koja į veidą. Kaltinamasis J. B. veikdamas būtinosios ginties situacijoje, peržengė ginties ribas. Nors kaltinamasis ir turėjo teisę ginti savo motiną nuo puolančiojo V. R., tačiau jo gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes V. R. buvo girtas (jo kraujyje rasta 1,58 promilės etilo alkoholio), todėl kaltinamasis galėjo pasirinkti kitą gynimo būdą.
Taigi iš surinktų, ištirtų ir anksčiau išdėstytų įrodymų darytina išvada, kad J. B. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nužudymas, padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas. 2004 m. birželio 18 d. Nr. 46 Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo 11 p. išaiškinta, kad nužudymas, padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas, kvalifikuojamas tik pagal LR BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d., net ir esant LR BK 129 str. 2 d. numatytiems kvalifikuojamiesiems požymiams. Taigi, vadovaujantis šia teismine praktika, J. B. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d. požymius.
Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 129 str. 1 d. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinas priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra dėsningi. V. R. mirė nuo galvos smegenų sumušimo. Tarp J. B. veiksmų – spyrimu į veido sritį – ir padarinių – mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis J. B. smurtaudamas prieš V. R. būtų siekęs pastarojo mirties. Tačiau spirdamas į gyvybiškai ypač svarbią vietą - veidą, neabejotinai suprato keliantis pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Netiesioginę tyčią kaltinamojo J. B. veikoje patvirtina ir ta aplinkybė, kad po įvykio nukentėjusįjį gaivino, iškvietė medicininę pagalbą.
Taigi teismas visumos baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad V. R. mirtis buvo smurtinė ir įvyko nuo tiesioginio fizinio poveikio – spyrio į veido sritį.
Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. B. nužudydamas V. R. veikė netiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 3 d.).
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo
Kaltinamoji A. R. parodė, kad 2010-05-01 jai grįžus su V. R. iš svečių į namus, V. R. dar norėjo važiuoti į barą išgerti. Kai ji jam bandė sutrukdyti, V. R. pradėjo ją mušti. Todėl ji pradžioje su dukra, o vėliau su sūnumi J. B. norėjo V. R. parvesti į namus. Tačiau jis ištrūkęs, iš sūnaus pribėgęs vėl jai sudavė į nugarą. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtino kaltinamasis J. B., liudytojai Ž. B., A. K., Z. V..
Iš specialisto išvados matyti, kad V. R. padaryti sužalojimai: nubrozdinimus kairiame skruoste, krūtinės kairėje ir dešinėje pusėse, nubrozdinimas ir kraujosruva kairėje alkūnėje, kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje, nugaros dešinėje, juosmens kairėje pusėje, dešiniame petyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste. Visi šie sužalojimas gyvam asmeniui sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą.
Iš specialisto išvados Nr. KM 16-255/10(04) matyti, kad V. R. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 17 smūgių bukais kietais daiktais (b.l. 15-18, 21-22, 27, t.1).
Iš specialisto išvados Nr. G518/10(04) matyti, kad A. R. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje krūtinės pusėje, abiejuose žastuose, abiejose plaštakose, kairėje šlaunyje ir dešinėje pėdoje. Tikėtina, kad visi sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. A. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti apie 9 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai ( b. 1.35, t. 1 ).
Iš specialisto išvados Nr. T-A546/10(04) matyti, kad A. R. kraujyje, paimtame 2010-05-02 ,00.05 val. rasta 0,97 promilės etilo alkoholio ( b.l. 59-60, t. 1).
Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Iš aptartų įrodymų matyti, kad įvykio metu tarp A. R. ir V. R. įvyko konfliktas, kurio metu tiek nukentėjęs V. R., tiek kaltinamoji A. R. vienas kitam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tuo vienas kitam padarydami nežymų sveikatos sutrikimą. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad pirmas konfliktą pradėjo V. R.. Konfliktas kilo dėl to, kad kaltinamoji neleido neblaiviam V. R. vairuoti automobilio. Kolegijos nuomone kaltinamoji pagrįstai neleido neblaiviam V. R. vairuoti automobilio, kadangi toks jo veiksmas buvo pavojingas kitų asmenų sveikatai ir gyvybei.
Teismas laiko, kad A. R. turėjo teisę gintis nuo V. R. naudojamo smurto ir veikė būtinosios ginties sąlygomis. Todėl remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu jos atžvilgiu baudžiamoji byla turi būti nutraukta.
.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, kad veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamiesiems J. B. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais bei BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Kaltinamasis J. B. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 129 str. 1 d.). Teismas kaltinamojo J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, nustatytos trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamą veiką padarė būdamas tik 16 metų amžiaus, mokosi gimnazijoje, charakterizuojamas gerai.
Kaltinamasis J. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau kaip numato įstatymų leidėjas, terminuotas laisvės atėmimas nepilnamečiui turėtų būti taikomas tik išimtinais atvejais kaip ultima ratio priemonė, užkertant kelią neteisėtiems nepilnamečio veiksmams. Ji skiriama tada, kai taikytos kitos bausmės ar auklėjamojo poveikio priemonės nepadarė jam teigiamos įtakos ir teismas turi pagrindą manyti, kad kitų bausmių rūšių ir auklėjamojo poveikio priemonių pakeisti nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams nepakanka.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis J. B. niekada nebuvo nusikaltęs ir baustas, jam nėra būdingi teisės pažeidimai, sąžiningai mokosi gimnazijoje, gerai charakterizuojamas, suvokė savo kaltę ir gailisi, o nusikalstamą veiką padarė dėl susidariusios sudėtingos situacijos (nesugebėjo teisingai apsispręsti). Kolegijos nuomone, J. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, tai neigiamai atsilieptų jo tolimesniam gyvenimui.
Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant kaltinamajam J. B. BK 92 straipsnio nuostatas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. R. ieškiniu (1 t., 191-192 b. l.) prašo priteisti iš A. R. 2941,87 Lt turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš J. B. civilinė ieškovė prašo priteisti 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius prašo priteisti iš J. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Šiaulių skyriaus naudai A. R. išmokėtą našlių ir našlaičių pensiją 1130,50 Lt (1 t. 68-69 b. l.).
Kolegijos nuomone, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinys tenkintinas pilnai, nukentėjusiosios E. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kadangi konstatuota, jog V. R. mirė dėl J. B. nusikalstamų veiksmų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas civiliniams ieškovams priteistinas iš šio kaltinamojo. Nepilnamečiui kaltinamajam neturint turto ar lėšų, kurių pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą neatlygintos žalos dalis priteistina atlyginti iš jo motinos A. R..
Civilinė ieškovė E. R. nurodo, kad turtinę žalą sudaro kapo tvarkymo išlaidos – 2250 Lt, vaistų išlaidos – 373,33 Lt, kelionės išlaidos, patirtos tvarkant kapą – 308,94 Lt, bylos dokumentų kopijų darymas - 9,6 Lt. Iš pateikto pirkimo-pardavimo kvito (1 t., 193 b. l.) matyti, kad kapo tvarkymo išlaidos yra 2250 Lt. Iš teismui pateiktos sutvarkyto kapo nuotraukos (1 t. 201 b. l.) matyti, kad jame yra numatytos ir sutvarkytos trys laidojimo vietos, todėl civilinei ieškovei priteistina kapo tvarkymo išlaidų suma dalintina iš trijų. Kaip nurodė pati nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, nuo 2010 metų ji serga koronarine širdies liga, kuri komplikavosi nuo sūnaus tuoktuvių (2 t., 80 b. l.). Dėl sūnaus mirties pablogėjus sveikatai, ji turėjo išlaidų vaistams. Iš 2011-06-01 medicininio pažymėjimo matyti, kad E. R. diagnozuota koronarinė širdies liga (1 t., 194 b. l.). Tačiau byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadas apie tiesioginį priežastinį ryšį tarp nukentėjusiosios sveikatos būklės pablogėjimo ir padaryto nusikaltimo. Todėl ieškovės nurodytos išlaidos vaistams nepriteistinos. Be to, kolegijos nuomone, nėra pagrindo priteisti ir civiliniame ieškinyje nurodytų kelionės išlaidų. Iš pateiktų kelionės bilietų matyti, kad ieškovė prašo priteisti kelionės išlaidas, patirtas per 2010-06-01 – 2011-06-02 laikotarpį. Byloje nėra duomenų, kad šios kelionės tiesiogiai susietos su kapo tvarkymu, todėl nepriteistinos.
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius prašo priteisti iš J. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Šiaulių skyriaus naudai A. R. išmokėtą našlių ir našlaičių pensiją ir pateikė pažymas, jog 2010-11-01 -2011-09-01 laikotarpiu jai buvo išmokėta 1130,50 Lt (1 t. 68-69 b. l.). Kolegijos nuomone, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį tenkintinas pilnai.
Dėl neturtinės žalos
Neturtinės žalos atlyginimo tikslas - kompensacija ir satisfakcija bei socialinio teisingumo atkūrimas. Tikslus neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra neįmanomas, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiosios patirtas dvasines kančias.
Vertindamas ieškovei E. R. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji neteko sūnaus, su kuriuo ji pastoviai bendravo. Teismo nuomone, kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas ieškovei neabejotinai sukėlė sunkias pasekmes - dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą dėl sūnaus netekties. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes bei į kaltinamojo J. B. turtinę padėtį: J. B. yra moksleivis, nedirbantis, nekilnojamo turto neturi.
Įvertinus visas šias aplinkybes, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl mažintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str., 254 str. 4 d. str., teismas
nusprendžia:
J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.
apriboti J. B. elgesį 12 mėnesių įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką J. B. įskaityti sulaikyme praleistą laiką nuo 2010-05-02 iki 2010-05-03.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. B. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.
Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, baudžiamąją bylą A. R. atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę A. R. dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Priteisti iš J. B. E. R. 759,6 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui – 1130,50 Lt. Nepilnamečiui J. B. neturint turto ar lėšų, kurių pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą neatlygintos žalos dalį priteisti atlyginti iš A. R..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.