- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-26
- Bylos Nr.
- A-3501-525/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00351-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas). Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B. F. A.-D., jo įstatyminiam atstovui (duomenys neskelbtini) piliečiui K. B. F. A.-D., jo atstovui advokatui Romui Januškai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. F. A.-D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. F. A.-D. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. (duomenys neskelbtini) pilietis A. B. F. A.-D. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64350 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Skunde nurodyta, kad Sprendimas motyvuotas tuo, kad Užsienietis neturi asmens dokumento, todėl yra pagrindo manyti, kad jis gali slėptis, tačiau jokių konkrečių duomenų nepateikta. Šiuo atveju Užsieniečiui gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų, nes jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, duomenis apie save pateikia, o savo teisėmis naudojasi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė sulaikyti nėra padaręs, nebuvo bandęs išvykti, pasislėpti, trukdyti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso. Užsieniečio sulaikymas nėra būtina priemonė siekiant užtikrinti sprendimo dėl asmens išsiuntimo į kilmės šalį priėmimą ir įvykdymą. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
3. Departamentas atsiliepimu į Užsieniečio skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Departamentas atsiliepime nurodė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, nepateikė originalių kelionės dokumentų ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21M44859, kuriuo nusprendė nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas buvo apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, kurie 2022 m. balandžio 22 d. nusprendė Užsieniečio skundą tenkinti ir panaikinti Departamento 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 21M44859 ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 10 d., galutinis sprendimas prieglobsčio byloje Sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo jokio kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, bet jo dėdė pirminės apklausos metu pateikė asmens (duomenys neskelbtini) negaliojančio paso nuotrauką, kuri negali patvirtinti asmens tapatybės bei kilmės šalies. Įvertinus Užsieniečio pateiktą informaciją, kuri neindividualizavo kokia konkrečiai grėsmė jam kyla šuo metu, konstatuota, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog prieglobsčio prašytojams grįžimo į kilmės šalį atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis kartu su šeima, gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Užsienietis skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau nėra priimta Sprendimo dėl sulaikymo, Užsienietis įleistas jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, t. y. jis nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.
II.
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Sienos kirtimo metu Užsieniečio tapatybė nenustatyta, kadangi jis neturėjo dokumentų. MIGRIS Užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 10 d. Departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, neleistinoje vietoje pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užskardą. Be to, Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Su Sprendimu Užsienietis supažindintas 2022 m. vasario 15 d.
7. Teismas, įvertinęs tai, kad Užsienietis, kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, nepateikė kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas Užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, byloje nenustatyta, kad Departamento Sprendimu apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises. Teismo vertinimu, Užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.
8. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendė, kad Departamentas Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, o Užsieniečio nesutikimas su priimtu Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
III.
9. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – palikti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, tačiau netaikant judėjimo laisvės ribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Teismas, paskirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę, nepatvirtino, kad Užsienietis kelia grėsmę, tačiau nesutiko panaikinti judėjimo laisvės apribojimų.
10.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemone.
10.3. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčių prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse (toliau – ir Gairės) pabrėžia kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus.
10.4. Pagrindų riboti Užsieniečio judėjimo galimybę nėra. Be to, Departamentas netikrino kaip Užsienietis elgėsi apgyvendinimo vietoje, neapklausė jos darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų Užsieniečio elgesiu, ar Užsienietis pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles ar kitus teisės aktus. Nors ir Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką galimai neteisingu būdu, netikslinga taikyti pačią griežčiausią alternatyvią priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje.
10.5. Gairėse nurodyta, jog nelegalus prieglobsčio prašytoju atvykimas ar buvimas nesuteikia valstybei automatinės galios sulaikyti ar kitais būdais apriboti judėjimo laisvę. Baltarusijos Respublika, kaip tarptautinės teisės subjektas, yra autoritarinė, nedemokratinė valstybė, tuo pačiu ir nesilaikanti žmogaus teisių standartų, todėl prašyti pabėgėlio statuso šioje šalyje Užsienietis negalėjo, o atvykimas iš Baltarusijos Respublikos, kaip aiškina tarptautinės teisės ekspertai, turi būti prilyginamas atvykimui iš nedemokratinės valstybės, ši valstybė negali būti laikoma valstybe, tinkama pateikti prašymą suteikti prieglobstį.
Atsiliepimas
11. Departamentas atsiliepimu į Užsieniečio apeliacinį skundą su nesutinka, prašo jį atmesti.
12. Departamentas atsiliepime nurodo, kad:
12.1. Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 10 d., galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje Sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, lydimas dėdės kartu su savo pusbroliu, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo jokio kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, bet jo dėdė pirminės apklausos metu pateikė asmens (duomenys neskelbtini) negaliojančio paso nuotrauką, kuri negali patvirtinti asmens tapatybės bei kilmės šalies. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Užsienietis pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Ruklos pabėgėlių priėmimo centro duomenimis, pareiškėjas 2022 m. liepos 13 d. savavališkai pasišalino ir negrįžo iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro, tai yra pagrindas manyti, kad Užsienietis buvo paveiktas dėdės, kuris suvokdamas, kad gali būti priimtas neigiamas sprendimas ir siekdamas išvengti Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę, sutrikdyti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą pasislėpė arba išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę, tokiu būdu sukėlė nelegalios migracijos grėsmę.
12.2. Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti Užsienietį laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos institucijų pareigūnais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Sprendime buvo konstatuota, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Taigi, teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą ir įvertinęs tiek faktines Užsieniečio bylos aplinkybes, tiek galiojantį Įstatyme įtvirtintą prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo reglamentavimą, nustatęs, kad priimtas Sprendimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
12.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra priimta sprendimo dėl Užsieniečio sulaikymo, buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Priešingai nei teigiama skunde, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės Užsienietis teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
14. Užsienietis nesutinka tik su Sprendimo dalimi, kuria jis apgyvendintas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant tokiai situacijai nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka tikrinamas Užsieniečio teisės laisvai judėti apribojimo pagrįstumas ir proporcingumas.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 140⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymo X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
16. Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.
17. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
18. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
19. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
20. Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
21. Nagrinėjamu atveju Departamentas Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymo būtinybę grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir 10 punkte (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais) numatytomis aplinkybėmis. Departamento Sprendime nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo jokio kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, bet pirminės apklausos metu pateikė savo (duomenys neskelbtini) paso nuotrauką, kuri visgi neleidžia identifikuoti dokumento ir patvirtinti asmens tapatybę bei kilmės šalį. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Užsienietis pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Jis paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) ir išvyko iš kilmės šalies bei neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo: anot jo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sunku rasti bet kokį darbą, nes juos laiko nevisaverčiais šalies piliečiais. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu asmuo iš esmės nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, kalbėjo abstrakčiai, nenurodė jam konkrečiai gręsiančių pavojų, kuo klaidino pareigūnus, siekdamas vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą.
22. Gairėse nurodyta, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, Gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Vaiko teisių konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022).
23. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog Departamento nustatytos aplinkybės, kuriomis jis grindė Sprendimą (žr. šios nutarties 21 p.), nėra pakankamos vienareikšmiškai konstatuoti, jog Užsienietis aktyviais veiksmais nebendradarbiavo su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju sprendžiamas nepilnamečio asmens (Užsieniečio), gimusio 2009 m. sausio 1 d., judėjimo laisvės klausimas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei šios nutarties 22 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog Sprendimu Užsieniečiui pritaikytas apgyvendinimo režimas yra neproporcingas, o Įstatymo tikslai – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas – gali būti įgyvendinti ir pritaikius Užsieniečiui švelnesnį, t. y. jo laisves mažiau varžantį, apgyvendinimo režimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra varžoma ilgiau kaip 6 mėnesius, o Įstatyme numatytos išimtinės aplinkybės (žr. šios nutarties 23 p.), leidžiančios varžyti užsieniečio laisvę ilgesniam laikotarpiui (iš viso iki 18 mėn.), šiuo atveju nėra nustatytos.
25. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad Sprendimo dalies dėl Užsieniečio apgyvendinimo negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
(duomenys neskelbtini) piliečio A. B. Farman Al-Dumo apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
(duomenys neskelbtini) piliečio A. B. F. A.-D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64350 dalį, kuria ribojama (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. F. A.-D. judėjimo laisvė.
Sprendimas neskundžiamas.