Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Jūratei Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovo UAB "Sevitera" atstovams J. L., Eimantui Valiuškai, atsakovo UAB „Termoįranga“ atstovams S. P., advokatui Aisčiui Damulevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Sevitera“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Termoįranga“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-09-20 byloje priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo UAB ,,Termoįranga“ ieškovui UAB ,,Sevitera“ 3420 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) skolos, 157,32 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt septynis litus 32 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3577,32 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt septynių litų, 32 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 54 Lt (penkiasdešimt keturių litų) žyminį mokestį ir 400 Lt (keturių šimtų litų) išlaidas už dokumentų suruošimą teismui (b.l. 25-26).

Atsakovas UAB „Termoįranga“ nustatytu 20 dienų terminu pareiškė prieštaravimus dėl ieškovo reikalavimų ir 2011-09-20 preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose atsakovas nurodė, kad faktiškai nebuvo nuomojama vieta ieškovo aikštelėje ir jokia atsakovo transporto priemonė nebuvo statoma daugiau kaip du metus, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas pateikė prašymą 2011-0-20 preliminarų teismo sprendimą šioje byloje panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti ( b.l.31-33). Prieštaravimai grindžiami 2011-10-10 antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame konstatuota, kad autobokštelis (duomenys neskelbtini) stovi ne automobilių saugojimo aikštelių teritorijoje (b.l.34-40).

2011-11-09 teisme gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovo prieštaravimus, su kuriais nesutinkama, nurodoma, kad automobilių stovėjimo aikštelėje informacijos stende yra pateikta visa informacija apie stovėjimo kainas, transporto priemonių judėjimo schema, teritorijos planas, vidaus taisyklės. Atsakovui priklausanti transporto priemonė stovi ieškovui priklausančioje stovėjimo aikštelėje, nuo sutarties pasirašymo dienos ji stovi toje pačioje vietoje ir nebuvo iš ten patraukta, todėl ieškovas neturėjo galimybių tinkamai sutvarkyti tą žemės plotą. Teigiama, kad dėl sutarties sąlygų atsakovas jokių pretenzijų nepareiškė, pagrįstai prašoma sumokėti už aikštelėje prastovėtas dienas ir prašoma 2011-09-20 preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 44-46). Su atsiliepimu pateikti ir nauji dokumentai, pagrindžiantys ieškovo reikalavimus: 2008-12-16 priedas prie negyvenamų patalpų nuomos sutarties 2008-05-07 tarp UAB „Šulcas ir ko“ ir IĮ Sevitera, UAB „Termoįranga“ darbuotojų rašto kopija, 2011-01-21 pareiškimai UAB „Termoįraga“ dėl automobilio patraukimo iš stovėjimo aikštelės, UAB „Sevitera“ sąskaitos išrašas nuo 2010-11-01 iki 2010-12-31 (b.l. 47-58).

Byla skirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 3 d.).

Teismo posėdyje ieškovo UAB „Sevitera“ direktorius J. L. palaikė savo ieškinio reikalavimus, prašydamas palikti nepakeistą 2011-09-20 priimtą preliminarų teismo sprendimą, paaiškino, kad 2008 metais perėmė transporto priemonių stovėjimo aikštelę ir pradėjo tartis su klientais dėl automobilių statymo ir mokėjimo tvarkos. Atsakovas savo transporto priemonę laikė vienoje vietoje. Grįžusi po darbų atsakovo prašymu transporto priemonė buvo pastatyta kitoje vietoje ir palikta laikinoje stovėjimo vietoje dėl automobilio gedimo. Todėl visą tą laiką atsakovas nemokėjo už stovėjimą. Už transporto priemonės ZIL valstybinis numeris CTT 238 stovėjimą stovėjimo aikštelėje atsakovas nemokėjo virš dviejų metų. Viena stovėjimo vieta kainuoja 5 Lt. automobilių stovėjimo laikas yra žymimas automobilių stovėjimo žurnale. Buvo bandyta susisiekti ir susitarti su atsakovu dėl turimos skolos. Buvo siunčiami registruoti laiškai, tačiau su juo susisiekti nepavyko. Susisiekus su atsakovu jis pažadėjo skolą apmokėti, tačiau to nepadarė. Pagal sudarytą nuomos sutartį su atsakovu už vieną stovėjimo vietą jis turėjo mokėti po 5 Lt. Nutraukus nuomos sutartį atsakovo transporto priemonei buvo taikomi individualūs įkainiai. Už savo transporto priemonę atsakovas turėjo mokėti 10 Lt, kaip už sunkią transporto priemonę. Tokie individualūs įkainiai yra numatyti aikštelės vidaus taisyklėse, kurios yra pateiktos byloje. Taisyklės buvo tokios pat visą laiką. Tik buvo pakeistas įmonės statusas iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę. Su atsakovu buvo sudaryta sutartis dėl vienos transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Pagal nuomos sutarties 3.2.1 punktą atsakovas nepateikė jokių papildomų duomenų apie transporto priemones ir vairuotojus, nes buvo sunku su juo susisiekti ir išreikalauti papildomus dokumentus. Su atsakovu buvo tartasi dėl vienos transporto priemonės ZIL automobilio stovėjimo aikštelėje. Registrų centre yra registruota, kokia teritorijos dalis priklauso jų įmonei. Kadangi atsakovas nepatraukė savo transporto priemonės, todėl jie negalėjo sutvarkyti visos priklausančios teritorijos. Sudarant sutartį su klientais yra supažindinama individualiai su teritorija. Yra ženklas, žymintis, kad tai privati teritorija. Oficialių duomenų, patvirtinančių aikštelės teritorijos ribas, teismui neteikė. 2011-03-22 paskambino įmonės sargas ir pasakė, kad prie atsakovo automobilio (ZIL) yra kažkokie asmenys. Atvykęs į vietą, pamatė, kad tie asmenys iš matymo yra pažįstami; jie prisistatė kaip atsakovo įmonėje dirbantys darbuotojai. Be to nurodo, kad visos aikštelės schemos ir planai yra iškabinti ant sargų bokštelio. Aikštelės planai ir schemos yra pakabintos prie pagrindinio įvažiavimo į teritoriją ant klientų aptarnavimo langelio. Pagrindinis įvažiavimas į teritoriją yra iš Žuvininkų gatvės į Elnio gatvę. Į aikštelės teritoriją galima įvažiuoti ir iš kitos pusės, iš Vilniaus gatvės. Atsakovo automobilis stovėjo prie pastato. Norint įvažiuoti į teritoriją reikia pravažiuoti klientų aptarnavimo langelį. Fotonuotrauka, esanti byloje (b.l.105) yra užfiksuotas įvažiavimas iš Vilniaus gatvės į Elnio gatvę. Toje vietoje, kurioje yra nufotografuotas automobilis, neleidžiama kitiems laikyti savo transporto priemonių. Apie tai visada įspėja įmonės sargas. Aikštelės teritorijos planas matosi įvažiuojant į aikštelės teritoriją iš Žuvininkų gatvės. Toje vietoje, kurioje stovėjo atsakovo automobilis, buvo numatyta padaryti automobilių išsikrovimo vietą, kurioje būtų galima stovėti 1-2 dienas. Tačiau atsakovo prašymu leido jam priklausantį automobilį laikyti ilgiau. Automobilis buvo apšviečiamas nuotraukoje (b.l.105) matomu šveistuvu, kuris apšviečia visą teritoriją. Taip pat šviestuvu, esančiu ant pastato kampo, kuris taip pat matosi nuotraukoje (b.l.105).

Liudytojas V. Ž. teismo posėdyje parodė, kad ieškovas yra jo darbdavys, nes dirba UAB „Sevitera“ darbininku. Įmonėje pradėjo dirbti nuo 2007 metų. Žino, kad atsakovas du kartus pats atsiskaitė už suteiktas paslaugas. Pagal sudarytą sutartį klientai už įmonės paslaugas atsiskaito banko pavedimu. Darbe jis veda įmonės teritorijoje esančių transporto priemonių apskaitą; žurnale padaro įrašus apie paliekamas transporto priemones, koks automobilis, kas savininkas, kokiai įmonei priklauso, nurodo, kur reikia automobilį pastatyti, prižiūri paliktas aikštelėje transporto priemones. Apie vagystes iš automobilių nieko nežino. Atsakovas savo automobilį statydavo ir anksčiau. Automobilis visada stovėdavo toje pačioje vietoje. Pagal pateiktą schemą, kuri yra bylos medžiagoje, iš pradžių atsakovo ZIL markės automobilis stovėjo vienoje Elnio gatvės pusėje. Praėjus kuriam laikui, atsakovas savo automobilį pastatė kitoje gatvės pusėje prie pastato, pažymėto Vilniaus g. 72. Tas pastatas, prie kurio stovėjo atsakovo automobilis, yra avarinės būklės, todėl galima statyti ne arčiau 5 metrai iki pastato. Automobilį toje vietoje pastatė pats atsakovo įmonės vairuotojas. Jis bendravo su tuo vairuotoju, pastarasis kalbėjo kad važiuojant pro Kairius, baigėsi benzinas ir reikėjo automobilį partempti. Atsakovo automobilis stovėjo būtent ieškovo teritorijoje. Įmonės vadovas jam, kaip darbuotojui, yra parodęs aikštelės teritorijos ribas. Yra pakabintos teritorijos schemos ant sargų namelio. Į teritoriją galima įvažiuoti ir iš Vilniaus gatvės. Įvažiuojant iš Vilniaus gatvės planų ir aikštelės teritorijos schemų nesimato. Tačiau jie (sargai) visada prieina ir pasako sustojusiems vairuotojams apie aikštelę. Tą langą iš ZIL markės automobilio išlupo patys atsakovo darbuotojai, nes neturėjo automobilio raktų. Kai tie darbuotojai rašė paaiškinimą, jo aikštelėje nebuvo, nes tuo metu jau buvo baigęs darbą. Direktoriui paskambino ir papasakojo apie įvykį būdamas ne darbo metu. Vieta, kurioje stovėjo atsakovo automobilis, buvo apšviesta prožektoriaus, pritvirtinto virš klientų aptarnavimo pastato langelio prie įvažiavimo į aikštelę. Prožektorius apšviečia visą ieškovo teritoriją.

Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba atsakovo įmonėje skardininku – izoliuotuoju. Pasibaigus darbo sutarčiai jį ir A. A. atleido iš darbo ir jie turėjo atsiskaityti su darbdaviu. 2011 metų vasario mėnesio pabaigoje susitarė susitikti su A. A. ir nunešti atiduoti visus įrankius, kad baigtų atsiskaityti su atsakovu. Surinko visus įrankius iš dirbtuvių, esančių Elnio g. 21 Šiauliuose, ir neprisiskambinę atsakovui, užrakino dirbtuves. Eidami Elnio gatve link parduotuvės „Norfa“ pamatė įmonės automobilį (ZIL), kurį buvo pastatęs prieš baltą pastatą. Pamatė, kad automobilio galinis langas yra atitrauktas. Automobilio durelių spynoje nulaužtas raktas ir ant benzino bako nebuvo spynos. Tada su A. A. nusprendė automobilį sutvarkyti. Jiems būnant prie automobilio, už kokių 20 minučių priėjo stovėjimo aikštelės sargas. Į automobilio vidų jis su bendradarbiu įlindo atplėšę automobilio langą iki galo; vėliau tą langą atgal įstatė. Nors įmonėje dirbo skardininku, tačiau bet kuriuo metu galėjo pakeisti ir vairuotoją. Prie to automobilio jie buvo apie 9 valandą ryto. Aikštelės sargas priėjo prie jų panašiai už 20 minučių. Sargas paprašė, kad jie nueitų iki sargo būdelės ir parašytų raštą. Rašte parašė tokį, kokį ieškovas sakė rašyti, nes nenorėjo ilgai užtrukti. Atsakovo automobilis stovėjo už ieškovui priklausančios teritorijos, nes ji buvo aptverta tvora. Prie sargų būdelės esanti lempa neapšviesdavo atsakovo stovinčio automobilio. Automobilis stovėdavo tamsoje, neapšviestas. Įvažiuojant į ieškovui priklausančią teritoriją, ženklų, rodančių, kad tai yra saugoma teritorija, jis nepastebėjo. Teritorijos plano ir schemų nematė. Atsakovo automobilį toje vietoje jis pastatė 2010 metų rudenį.

Liudytojas A. A. teismo posėdyje parodė, kad tuo metu dirbo atsakovo įmonėje, kai buvo apiplėštas įmonės automobilis. Ieškovui raštelį rašė, kai važiavo į atsakovui priklausančias patalpas atiduoti įrankių su bendradarbiu A. S.. Tai galėjo būti 2011-03-22 dieną. Jis su A. S. surinko visus įrankius, kuriuos turėjo atiduoti atsakovui. Eidami iki parduotuvės „Norfa“, pamatė, kad atsakovui priklausančiame automobilyje ZIL nėra stiklo. Su A. S. sugalvojo automobilį sutvarkyti. Į automobilio vidų įlindo, nes ten buvo įrankiai, kuriuos reikėjo atiduoti atsakovui. Pamatė, kad ant kuro bako ir dėžės nebuvo spynų. Kaip atidarė automobilio duris pasakyti negali, nebeatsimena. Mano, kad A. S. turėjo durų raktus. Būnant prie mašinos, atėjo ieškovo automobilių stovėjimo aikštelės sargas, ir tada jie su A. S. parašė tą raštelį apie atsakovo automobilį. Jis neskaitė raštelio teksto, tik pasirašė. Negali pasakyti, ar mašina stovėjo apšviesta, nes pro tą vietą jis tamsiu laiku nevaikščiojo. Apie ieškovui priklausančią teritoriją nieko negali pasakyti, nes nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atmestinas, o preliminarus teismo sprendimas naikintinas.

Konstatuotina, kad byloje iš esmės kilo ginčas tarp šalių dėl sudarytos sutarties pobūdžio, sąlygų aiškinimo, šalių teisių ir pareigų apimties.

Ieškovas tiek savo ieškinyje, tiek teismo posėdyje teikė argumentus ir motyvus, kad buvo sudaryta su atsakovu sutartis dėl vienos transporto vietos nuomos automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Elnio g., Šiauliai, kad ieškovas tik nuomoja vietą, o ne saugoja stovinčias toje aikštelėje transporto priemones; kad su atsakovu buvo žodžiu sutarta dėl 5 litų nuomos mokesčio per dieną už faktinį automobilio stovėjimo laiką, ir skola grindžiama išrašyta 2011-08-01 PVM sąskaita – faktūra, ieškovo nustatyto nuomos mokesčio paskaičiavimais už laikotarpį iki sutarties nutraukimo momento (2011-01-04 - 2011-02-21) - 240 litų, o nuo 2011-02-22 iki 2008-08-01 imant 10 litų už dieną, nes toks nuomos mokestis yra oficialiai nustatytas jo įmonėje už sunkaus transporto stovėjimo vietą. Be to ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė aplinkybę, kad ir anksčiau atsakovas vengė sutartinių įsipareigojimų ir nemokėjo nuomos mokesčio, dėl to ieškovas kreipėsi į teismą ir 2011-04-20 buvo priimtas sprendimas už akių, priteisiant iš atsakovo skolą civilinėje byloje Nr.2-727-362/2011 (b.l.46).

Atsakovas tiek teiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, tiek teismo posėdyje ginčijo ieškovo reikalavimą priteisti jam nuomos mokestį, motyvuodamas tuo, kad 2011 m. jis nenuomojo jokios savo transporto priemonės vietos ieškovo aikštelėje; 2009 metais pats ieškovas inicijavo tokios nuomos sutarties sudarymą ir buvo sutarta, kad bus mokama tik už faktinį transporto priemonės stovėjimą aikštelėje (5 Lt už prastovėtą dieną), tačiau ieškovas netinkamai vykdė stovinčių automobilių apsaugą, ne kartą atsakovas reiškė pretenzijas aikštelės sargams už smulkius automobilio išorinių detalių apgadinimus ar kuro dingimą, todėl savo iniciatyva 2010 metų pabaigoje atsakovas pastatė automobilį ZIL, valstyb. Nr. CTT 238 už aikštelės tvoros, prie nenaudojamo pastato Elnio gatvės pakraštyje, net nežinodamas, kad ši teritorija taip pat priklauso ieškovui ir jo traktuojama kaip stovėjimo aikštelės dalis. Sudarant 2009-03-12 sutartį su ieškovu, jis negavo jokių sutarties priedų – stovėjimo vietos plano, schemos, mokėjimo įkainių ir pan. Atsakovas pateikė argumentus ir išdėstė nuomonę, kad su ieškovu sudarė atlygintinės paslaugos – transporto priemonės pasaugos sutartį, mokant už faktinį automobilio stovėjimą ir saugojimą toje aikštelėje; kad ieškovas, reikalaudamas mokesčio už 2011 m. sausio –rugpjūčio mėnesių laikotarpį, pats nevykdė savo kaip saugotojo pareigų, nes toje vietoje, kur atsakovas pastatė automobilį, nėra tinkamo apšvietimo, be to vieta randasi už stovėjimo aikštelės tvoros, sargų pastato ir nebuvo jokių skiriamųjų ženklų, nurodančių, kad tai privati teritorija, ieškovo stovėjimo aikštelės teritorijos dalis. Ši vieta prie pastato Elnio gatvėje nebuvo nei aptverta, nei asfaltuota, o nenaudojamas pastatas yra gal už kokių 300 metrų nuo paties atsakovo buveinės ir prie tos vietos galima privažiuoti iš Vilniaus gatvės pusės be jokių apribojimų.

Darytina išvada, kad apklaustų teisme liudytojų parodymai iš esmės pagrindžia tik atsakovo transporto priemonės buvimo ieškovo įmonės teritorijoje faktą, bet ne šalių sudarytos sutarties turinį, vykdymo sąlygas, todėl teismas šių parodymų nelaiko teisiškai reikšmingais ir jų, kaip įrodymų, byloje detaliau nevertina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, sudaryti įstatymui neprieštaraujančias sutartis (CK 6.156 str. 1 d.).

Sudaryta sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuoja CK 6.193–6.195 straipsniai ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.193 straipsnyje yra įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (subjektyvus sutarties aiškinimo metodas); jei šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (objektyvus, loginis sutarties aiškinimo metodai); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes (sisteminis, istorinis sutarties aiškinimo metodai); reikia atsižvelgti taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (contra proferentem taisyklė); visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-7-49/2010).

Nustatyta, kad 2009-03-12 šalys sudarė rašytinę transporto priemonių stovėjimo aikštelės nuomos sutartį (b.l. 11-12), pagal kurios sąlygų 1.1 punktą, nuomotojas (ieškovas) įsipareigojo išnuomoti nuomininkui (atsakovui) l vietą transporto priemonių stovėjimo aikštelėje esančioje IĮ “Sevitera” teritorijoje adresu Elnio g.1, Šiauliai; pagal 2.1 punktą, teikiamų paslaugų kaina yra sutartinė ir mokama už prastovėtas dienas pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Taip pat šalys numatė savo teises ir įsipareigojimus 3 sutarties dalyje, ir nuomotojas įsipareigojo: sudaryti nuomininkui sąlygas pastatyti ir pasiimti transporto priemonę bet kuriuo paros metu; prižiūrėti, kad aikštelėje būtų įrengtas elektros apšvietimas ir būtų valoma (važiuojamosiose juostose); nedelsiant pranešti nuomininkui apie transporto priemonės sugadinimą ar dingimą iš aikštelės; nuomotojas neatsako už mašinos viduje paliktą turtą, jei jis nebuvo inventorizuotas atskiru aktu prieš priimant transporto priemonę į aikštelę; nuomotojas nėra materialiai atsakingas už transporto priemonės sugadinimą dėl kitų vairuotojų (klientų) neatsargumo, jeigu įvykis buvo užregistruotas; šis klausimas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka vadovaujantis eismo taisyklių reikalavimais dalyvaujant dirbusiam darbuotojui. Pagal sutartį nuomininkas įsipareigojo pateikti nuomotojui transporto priemonių ir vairuotojų (atsakingų asmenų) sąrašą, kuris yra neatsiejama šios sutarties dalis; nedelsiant pranešti apie transporto priemonių arba atsakingų asmenų pasikeitimus; griežtai vadovautis aikštelėje galiojančiais eksploatacijos, priešgaisrinės saugos, eismo ir saugumo technikos reikalavimais; už teritorijos teršimą ir sutarties įsipareigojimų nesilaikymą nuomininkas moka nuomotojo nustatytą baudą (3.2.1-3.2.4 papunkčiai). Sutarties 5 dalyje numatytos galiojimo ir nutraukimo sąlygos, tame tarpe 5.3 punktas nustatė, kad šalis, norinti nutraukti šią sutartį, privalo apie tai pranešti kitai šaliai raštu ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį; jeigu klientas nutraukia sutartį dėl kitų priežasčių nepasibaigus sutarties galiojimo laikui, tokiu atveju įmonė “Sevitera” turi teisę reikalauti kompensaciją, kuri lygi 50 procentų nuo priskaičiuotos sumos

2011-01-21 ieškovas išsiuntė atsakovui pareiškimą (b.l. 50-43), kuriame nurodyta, jog sutinkamai su sutarties 5.3 punktu, informuojamas atsakovas, kad ieškovas nutraukia 2009-03-12 sutartį nuo 2011-02-21, kadangi atsakovo įmonė nevykdo sutarties 2.2 p. numatytos pareigos sumokėti sutartą paslaugų kainą; prašoma atsakovo patraukti jam priklausantį automobilį iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės, esančios adresu Elnio g.1, Šiauliuos iki nurodytos datos – 2011-02-21; neįvykdžius pareiškime nurodyto prašymo, ieškovas nurodė, kad kreipsis į teismą dėl įpareigojimo patraukti atsakovui priklausantį automobilį. Nustatyta, kad tuo pagrindu ieškovas nesikreipė į teismą ir ieškinio nereiškė. Ta aplinkybė, kad 2011-04-20 buvo priimtas sprendimas už akių, priteisiant ieškovui iš atsakovo skolą už ankstesnius nuomos laikotarpius civilinėje byloje Nr.2-727-362/2011 (b.l.46), nesaisto teismo vertinti ir aiškinti sutarties sąlygas, kilus iš esmės ginčui tarp šalių dėl sutarties vykdymo.

Byloje pateikti ieškovo duomenys rodo, kad 2009-03-12 sutarties su atsakovu sudarymo metu ieškovas pats nuomojo iš kito asmens - UAB ŠULCAS IR KO negyvenamas patalpas, esančias Elnio g.1, Šiauliai, ir prie jų esantį žemės sklypą, pažymėtą tik atitinkamomis linijomis techninės inventorizacinės apskaitos byloje (2008-12-16 priedas prie negyvenamų patalpų nuomos sutarties su schemomis - b.l. 47-48; 119-121). Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad ši nuomos sutartis nustatyta tvarka registruota viešajame registre, kad ieškovo veiksmais gerinama, tveriama transporto priemonių stovėjimo aikštelė tame nuomojame iš kitos bendrovės žemės sklype atitinka paskirtį ir būtų registruota kaip kiti statiniai (inžineriniai); byloje nesurinkta įrodymų, kad atsakovui buvo žinomos tos aplinkybės ir kad ieškovas kartu su sutartimi perdavė kokius nors priedus - aikštelės teritoriją, transporto stovėjimo vietą identifikuojančius duomenis (detalųjį žemės sklypo planą, aikštelės ribų schemą, aikštelės vietos priėmimo-perdavimo aktą ir pan.). Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.530 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. O CK 6.531 str. 2 d. numato, kad tik įregistruota viešame registre pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Vadinasi, vien tuo pagrindu negalima vertinti ieškovo su atsakovu sudarytą sutartį kaip atitinkančią visus reikalavimus, keliamus nekilnojamo daikto nuomos ar subnuomos sutarčiai (CK 6.490 str.; 6.530-6.534 str.). Atsakovo pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai (2011-10-10 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais – fotografijomis –b.l.34-40) patvirtina, kad transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. CTT 238, 2011 m. stovėjo ant žole apaugusios vietos šalia Elnio gatvės važiuojamos dalies, prie nenaudojamo pastato, ši vieta neaptverta, nepažymėta jokiais transporto priemonių stovėjimo aikštelės teritoriją skiriančiais ženklais. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog pastatyta 2010 m. rudenį atsakovo transporto priemonė - automobilis (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. CTT 238 prie Elnio gatvėje esančio nenaudojamo gamybinio pastato laikytina ieškovo nurodytos transporto priemonių stovėjimo aikštelės, adresu Elnio g.1, Šiauliai, vieta, atitinkanti žemės sklypo paskirtį, statinio ar jo dalies nuomai keliamus eksploatacijos, priešgaisrinės saugos, eismo ir saugumo technikos reikalavimus, ir kad atsakovas turėjo pareigą mokėti už tokią automobilio stovėjimo vietą nuomos mokestį ieškovui. Ieškovo paaiškinimai ir teikti rašytiniai įrodymai (b.l.116-121), kad kelis metus jis tvarkė aikštelės teritoriją, jos dalį aptvėrė, suskirstė automobilių stovėjimo vietas, kurias įtraukė į stovėjimo aikštelės schemą ir patalpino kartu su nuomos mokesčio kainomis sargų patalpos lange, todėl atsakovas, kaip bet kuris ieškovo klientas, visą tai turėjo žinoti, nes ši informacija vieša, atmetami, kadangi 2009 m. tarp šalių buvo sudaryta individuali sutartis be jokių konkrečių nuomos mokesčių dydžių, aikštelės teritoriją ir nuomos vietas identifikuojančių duomenų, be to pačioje sutartyje buvo numatyta, jog sutarties sąlygos gali būti papildytos ir/ar pakeistos šalių raštišku sutikimu (sutarties 5.4 punktas –b.l. 12). Nustatyta, kad jokių papildomų susitarimų dėl sutarties vykdymo nebuvo sudaryta; ieškovas sutartį nutraukė savo iniciatyva nuo 2011-02-21 dėl to, kad atsakovas nevykdė sutarties 2.2 numatytos pareigos sumokėti sutartą paslaugų kainą, ir raštu informavo apie tai atsakovą prieš 1 mėnesį (b.l. 50-53). Tuo pačiu pateikti ieškovo kiti įrodymai - atsiskaitomosios sąskaitos banke duomenys rodo priešingas aplinkybes, nes atsakovas sumokėjo ieškovui 2010-11-16 - 400 Lt; 2010-11-18 -200 Lt; 2010-11-23 -200 Lt; 2011-11-25–300 Lt; 2010-12-23 - 200 Lt (b.l. 54-58). Be to teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jo iniciatyva 2011-03-22 pasirašytas atsakovo darbuotojų raštas apie atvykimą apžiūrėti automobilio ZIL, valstyb. Nr. CTT 238, (b.l. 49) pagrindžia kokių nors tolimesnių sutartinių santykių tarp šalių buvimą.

Šalių sudarytos sutarties turinys ir vykdymo sąlygos iš dalies atitinka atlygintinių paslaugų - automobilio pasaugos sutarties požymius (CK 6.830 str.-6.848 str.), tačiau ieškovas ginče reikalauja iš atsakovo tik nuomos mokesčio už vieno automobilio stovėjimo vietos nuomą transporto priemonių aikštelėje, neigia teikęs automobilio pasaugos paslaugą atsakovui ir savo reikalavimų tokios sutarties pagrindu nereiškia. Ieškovas savo reikalavimų negrindžia ir kokių nors nuostolių atsiradimu dėl jo teritorijos ribose buvusios atsakovo transporto priemonės. Be to dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus (CPK 430 str. 4 d.). Todėl išnagrinėjęs bylą šalių nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų pagrindu, teismas daro išvadą, kad 2009-03-12 sutarties sąlygos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (ieškovo) nenaudai ir jas priėmusios šalies (atsakovo) naudai, ir konstatuotina, kad nėra atsakovo prievolės pagal sutarties 2.1 punktą mokėti ieškovui 2011 metais paskaičiuotą nuomos mokestį, todėl priimtas preliminarus teismo sprendimas dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš atsakovo naikintinas ir ieškovo ieškinys atmestinas.

Kadangi byloje priimtas preliminarus teismo sprendimas naikinamas, tai atmestinas ir ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, o atsakovui jo turėtos bylinėjimo išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba procese, iš ieškovo taip pat nepriteisiamos, nes nepateikti teismui jas patvirtinantys rašytiniai duomenys (LR CPK 88 str., 98 str. 1 d.).

Iš ieškovo priteistina valstybei - 36, 05 litų procesinių dokumentų įteikimo per paštą išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 -260 str., 262 str. 1 d., 263-270 str., 428-430 str., teismas

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-20 preliminarų sprendimą byloje ir ieškovo ieškinį atmesti.

Iš ieškovo UAB „Sevitera“, į.k. 300807566, priteisti valstybei - 36,05 (trisdešimt šešis litus 5 ct) litų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.