Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, G. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria tenkintas (duomenys neskelbtini) teikimas pratęsti G. K. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

4. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi pagrįstai G. K. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą, aukščiau aptartų taisyklių nepažeidė, įvertino visas tinkamam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinimui ar pakeitimui pateikto skundo motyvų nepakanka.

6. Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu bei tyrimo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Komisijos 2021 m. lapkričio 18 d. išvadoje nurodyta, kad pacientė (duomenys neskelbtini) reguliariai konsultuota psichiatro ir socialinio darbuotojo. Nurodyta, kad, vertinant elgesį ir pacientės pateikiamą turinį psichologo ir psichiatro konsultacijų metu, galima įtarti išliekančią kliedesinę simptomatiką (nuostolio, santykio kliedesius), ko pasekoje kartojasi konfliktai su kaimynais ir giminėmis. Mąstymas sulėtėjęs, smulkmeniškas, kritusio produktyvumo. Būsenos atžvilgiu kritiškumas formalus, nepakankamas, liguistų išgyvenimų kritiškai nevertina, tačiau į paskirtas konsultacijas atvyksta. Įvertinus tai, kad G. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir stebėjimo laikotarpis yra per trumpas, sunku vertinti, prognozuoti galimus elgesio pasikeitimus ligai paūmėjus, todėl išplėstinė komisija rekomendavo priverčiamąją medicinos priemonę pratęsti. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo G. K., pagrįstai rėmėsi šia išvada bei teismo posėdžio (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro vedėjos (duomenys neskelbtini), vienos iš komisijos narių, paaiškinimu, kad G. K. psichikos būklė yra kintanti, išlieka kliedesinė simptomatika, ji atsisako vartoti vaistus. Nors skunde G. K. nurodo, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas gydantis gydytojas, socialiniai darbuotojai, tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad tiek gydantis gydytojas, tiek socialinė darbuotoja buvo įtraukti į išplėstinę komisija ir pasirašė pateiktą išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo ir jos pratęsimo. Tuo tarpu jokių argumentų ir motyvų dėl ko komisijos išvada dėl G. K. galėtų būti nepagrįsta, nenurodyta, jokių išsamesnių paaiškinimų dėl savo sveikatos būklės neteikė ir pati G. K., tik nurodė, kad nuvykimas į (duomenys neskelbtini) miestą yra apsunkintas dėl finansinių ir asmeninių aplinkybių. Taigi, byloje jokių duomenų, paneigiančių minimos išplėstinės komisijos išvadas bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumą ar sukeliančių abejones dėl išvadą ir paaiškinimus teikusios atstovės kompetencijos, skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta, todėl šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti.

7. Nors apeliantė savo skunde nurodo, kad nusikaltimas, už kurio padarymą jai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, nėra sunkus, be to, po priverčiamosios medicinos priemonės paskyrimo jokių pažeidimų G. K. nepadarė, lankėsi gydymo įstaigoje, gėrė vaistus, su giminėmis ir kaimynais nekonfliktavo, tačiau vien šių aplinkybių, priešingai nei teigiama skunde, priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos G. K., panaikinimui nepakanka. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. K. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas, pacientei priverčiamoji medicinos priemonė taikoma nuo 2021 m. birželio mėnesio, jos psichinė būklė ir toliau išlieka kintanti, dėl trumpo gydymo laikotarpio prognozuoti galimų elgesio pasikeitimų ligai paūmėjus negalima, pati G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra linkusi vartoti jai norimų skirti vaistų, specialistų nuomone, yra tikslinga ir toliau tęsti priverčiamąją medicinos priemonę, kas patvirtina, kad socialinis G. K. pavojingumas šiuo metu dar nėra išnykęs, jos psichinės sveikatos būklė nėra stabili. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, tuo atveju, jei toliau taikant G. K. ambulatorinį stebėjimą bus pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai ar jo sveikatos būklė žymiai pagerės ir kartu sumažės jo socialinis pavojingumas, bus galima bet kada panaikinti šios rūšies priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

8. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu G. K. dar reikalingas pastovus ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant (duomenys neskelbtini) centro teikimą pratęsti G. K. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis procesinių pažeidimų nebuvo padaryta, todėl skundžiama 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi apylinkės teismas pagrįstai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymą. Nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ją naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.