- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-1664-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- A., A. K., J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. G., A. G., R. R.
- Advokatai
- Rūta Čilinskaitė, Raimundas Lignugaris
- Kategorijos
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokatui Raimundui Lignugariui, pareiškėjams A. K., J. K., suinteresuotiems asmenims I. G., A. G., suinteresuotų asmenų atstovei advokatei Rūtai Čilinskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-255-214/2010 pagal pareiškėjų A. K., A. K., J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. G., R. R., A. G. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos, A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po senelės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai turtą valdydami. Nurodė, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento nepaliko, paveldėtojais liko vaikai bei vaikaitis A. K.. Sesuo I. G. perrašė visą savo turtą dukrai, o jie nieko nepaveldėjo. Jie nori pasidalinti palikimą lygiomis dalimis. velionės vardu liko pastatų ir žemės Kauno rajone. Įstatymo nustatytu laiku pareiškėjai nesikreipė į notarų biurą užvesti paveldėjimo bylos, nes, sutinkamai su CK 5.50 str., visi priėmė palikimą faktinio paveldimo turto valdymo būdu. A. K. motinos sandėliuke ir daržinėje laiko grūdus, žemės ūkio techniką, dirba motinos žemę, prižiūri bites. Jis taip pat yra pasiėmęs asmeninių velionės naudotų daiktų – stalą ir kitų buities apyvokos reikmenų. J. K. po motinos mirties teko albumai su nuotraukomis, paveikslas, keletas buities apyvokos reikmenų. A. K. po senelės mirties pasiėmė ir naudoja jos turėtus miegamojo ir virtuvės baldų komplektus, kitus smulkesnius apyvokos daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po savo motinos V. K. mirties, įvykusios 2009-02-13, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti, pareiškėjų J. K. ir A. K. pareiškimą atmetė, priteisė iš J. K. ir A. K. išlaidas advokato pagalbai apmokėti po 1152,50 Lt proporcingai patenkintų reikalavimų daliai A. G. naudai, ir valstybei po 24 Lt teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų nėra pagrindo nustatyti, kad visi pareiškėjai priėmė palikimą po V. K. mirties, faktiškai valdydami jos turtą. VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenimis V. K. turėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą 3,5 ha (duomenys neskelbtini) . Pasėlių deklaravimo dokumentuose nurodyta, kad A. K. deklaravo 37,83 ha pasėlių ir 12,17 ha kitų laukų. Šiuose dokumentuose nenurodyta, kad A. K. deklaravo kaip naudojamą V. K. žemę (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau šias aplinkybes patvirtino liudytojai V. K., G. G., D. A., kurie nurodė, kad A. K. dirba V. K. žemę. Esant šiems įrodymams teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti, kad A. K. priėmė palikimą po savo motinos V. K. mirties.
Taip pat teismas nurodė, kad V. K. nekilnojamojo turto registro duomenyse nėra nurodyta, kad ji turėjo nuosavybės teise miško, todėl dokumentai dėl miško gabenimo ir liudytojų parodymai, kad A. K., J. K. ir A. K. vežėsi malkas iš miško ir jas tvarkė, negali būti vertinami kaip V. K. palikimo priėmimo faktas. Privačios miško valdos patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad miško valda priklauso A. K. (b.l. 120). Byloje nepateikti įrodymai apie tai, kad A. K. po savo senelės V. K. mirties pasiėmė ir valdo jos asmeninius daiktus, nuotraukas. Byloje pateiktos vien tik nuotraukų kopijos ir daiktų nuotraukos neįrodo turto valdymo po V. K. mirties fakto. Atskirų daiktų paėmimas, tuo labiau tokiu atveju kai jų priklausomumas byloje neįrodytas, taip pat negali būti laikomas palikimo priėmimu. Todėl teismas sprendė, kad negali būti tenkinamas pareiškėjų J. K. ir A. K. prašymas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo po V. K. mirties, nes jie neįrodė aplinkybių kuriomis grindė savo prašymą (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti ir palikimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po senelės V. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai turtą valdydamas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, kokie senelės daiktai, kuriuos jis priėmė valdyti, liko jo namuose. Faktiškai tų daiktų yra likę ir daugiau. Senelės sodyboje jis taip pat laiko ir naudoja tėvo V. K. žemės ūkio techniką, kartu su dėdėmis J. ir A. K. tvarkė senelės mišką, pasiėmė sau malkas ir medieną. Todėl teismo nustatyta aplinkybė, kad atskirų daiktų paėmimas negali būti laikomas įrodymu apie palikimo priėmimą, prieštarauja CK 5.1 str. 2 d., 5.50 str. nuostatoms. Be to, nepagrįsta teismo nustatyta aplinkybė, kad daiktų, kuriuos jis paėmė valdyti po senelės mirties, neįrodytas priklausomumas, nes nurodytas aplinkybes patvirtino ir kiti pareiškėjai. Mano, kad teismas pažeidė CPK 179 str. 2 d. nustatytus teismo veiksmus įrodinėjimo procese.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nustatė neatitinkančią tikrovės aplinkybę, kad miškas priklauso pareiškėjui A. K., nes faktiškai miškas yra S. K. V. sutuoktinio vardu. Po S. K. mirties palikimą priėmė V. K.. Buvo sutvarkyti tik nuosavybės dokumentai į gyvenamąjį namą, o į žemę ir mišką liko nesutvarkyti. Kadangi nuosavybės teisės buvo atkurtos, todėl pareiškėjai ir naudojosi V. K. turtu, o po jos mirties priėmė faktiškai valdyti.
3. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. Nutarimo Nr. 56 5 d., kuriame nurodyta, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Kartu tai reiškia teismo pareigą pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus.
4. Teismas patenkino A. K. reikalavimus, tačiau pažeidžiant CPK 93 str. 1 d., 2 d. nuostatas visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš pareiškėjo J. K..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagristai nurodo, kad jo namuose liko dalis senelės daiktų, kuriuos po jos mirties jis pasiliko sau, t.y. priėmė juos valdyti. Palikėja iki savo mirties (duomenys neskelbtini) km. gyveno tik apie porą mėnesių. 2008 m. gruodžio mėn. apeliantas pareikalavo, kad jo teta I. G. kartu su palikėja V. K., išsikraustytų. I. G. pasiūlė broliams J. ir A. K. dalintis globą arba perkelti savo mamą į (duomenys neskelbtini), kur ir buvo palikėjos nuosavybė. Sūnums nesutikus dalintis motinos globą, 2008 m. gruodžio mėn. palikėja V. K. ir jos duktė I. G. persikėlė į (duomenys neskelbtini). Išsikraustant iš namo (duomenys neskelbtini) , kur gyvena apeliantas A. K., buvo paimti tik palikėjos rūbai ir maldaknygės. Kadangi palikėja jokių kitų savo daiktų neturėjo, dalį daiktų - užuolaidas, buitinius rakandus - jai apsigyvenus (duomenys neskelbtini) km., padovanojo kaimynai, kiti žmonės. Šias aplinkybes patvirtino į teismo posėdį atvykę liudytojai, suinteresuotas asmuo I. G.. Be to, V. K., palikėjos žentas ir apelianto tėvas, iki tol gyvenęs (duomenys neskelbtini) km., palikėjai nuosavybės teise priklausančiame name, išsikėlė gyventi pas sūnų, pareiškėją A. K., palikėjai su dukterimi I. G. atsikėlus į (duomenys neskelbtini) km. V. K. savo daiktus iš (duomenys neskelbtini) km. vežėsi tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po jos mirties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto nurodyti paimti miegamojo ir virtuvės baldų komplektai jokiu būdu negalėjo būti palikėjos, o tik jo tėvo V. K., gyvenusio (duomenys neskelbtini) km. iki atsikraustant palikėjai, bei jo motinos V. K., gyvenusios (duomenys neskelbtini) km. iki savo mirties. Suinteresuotas asmuo sutinka su teismo išvada, kad atskirų daiktų paėmimas, tuo labiau tokiu atveju kai jų priklausomumas byloje neįrodytas, negali būti laikomas palikimo priėmimu.
2. Iki palikėjos mirties iš asmenų, pretenduojančių į palikimą, palikimo dalį sudarančioje namų valdoje gyveno tik suinteresuotas asmuo I. G., kuri mokėjo už elektros tiekimą, už fiksuoto telefono ryšio paslaugas mokėjo A. G. ir jos mama. Tai patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliantas gyveno atskirai, ir mirus jo senelei, namų valdoje Pagirių km. neapsigyveno.
3. Kaip teisingai pažymėjo teismas, V. K. nekilnojamojo turto registro duomenyse nėra nurodyta, kad ji turėjo nuosavybės teise miško, todėl pareiškėjų teismui pateikti dokumentai dėl miško gabenimo ir liudytojų parodymai, kad A. K., J. K. ir A. K. vežėsi malkas iš miško ir jas tvarkė, negali būti vertinami kaip V. K. palikimo priėmimo faktas. Vadovaujantis CPK 178 str. šalys turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Nei kiti pareiškėjai, nei apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų apie miško priklausomumą V. K., todėl teismas pagrįstai laikė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl miško tvarkymo negali būti laikomos palikimo priėmimu.
4. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, negalima sutikti, kad apeliantas aktyviai siekė įgyti nuosavybės teises į palikėjos turtą. Apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo pareiškimą - jis nepradėjo naudotis, valdyti ir disponuoti paveldimu turtu kaip savo nuosavybe, taigi neįvykdė CK 5.50, 5.51 straipsniuose nustatytų sąlygų ir per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepradėjo taktiškai valdyti palikėjos turto. Palikėjos duktė I. G. ne tik kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, bet ir atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Priešingai nei apeliantas, ji ėmė rūpintis paveldimu turtu iškart po palikėjos mirties - mokėjo už tiekiamą elektros energiją, telefono ryšį, tvarkė ir prižiūrėjo ne tik namą, bet ir aplinką. Mirus palikėjai, I. G. iki pat vėlyvo rudens gyveno (duomenys neskelbtini) km.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinis teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t.y. mirusiojo fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. LR CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Piimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatytais veiksmais ir per įstatyme nustatytą terminą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju pareiškėjai A. K., J. K. ir apeliantas A. K., skirtingai nei jų sesuo suinteresuotas asmuo I. G., nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tokiu atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, palikimo priėmimo faktas privalo būti nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, pagrįstai tenkino pareiškimą tik pareiškėjo A. K. atžvilgiu, nes, kaip nurodyta aukščiau, palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriam sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, tačiau būtina, kad apie jo valią žinotų ir tam neprieštarautų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius, nes CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Kadangi nagrinėjamu atveju iš visų pareiškėjų (to neneigė visi proceso dalyviai) tik pareiškėjas A. K. bei suinteresuotas asmuo I. G. po savo motinos V. K. mirties 2009-02-13 (b. l. 6) likusį palikimą faktiškai pradėjo valdyti ir kitais savo aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos įgijo visas teises į palikimą, kaip tą numato CK 5.50 straipsnio dalies nuostatos, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus.
Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas A. K., kaip ir pareiškėjas J. K., kartu su palikėja CK 5.14 straipsnyje nustatytu laikotarpiu negyveno, todėl pagrįstai sprendė, jog tai, kad apeliantas po palikėjos mirties pasiėmė tik namų apstatymo ir apyvokos reikmenis – keletą baldų, religinės tematikos paveikslus bei nuotraukas (b. l. 98-100) dar nereiškia palikėjos palikimo priėmimo fakto CK 5.51 straipsnyje nustatyta prasme.
Teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neįvertino po palikėjos V. K. mirties likusio miško paveldėjimo aplinkybių, nes teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų minima miško valda, esanti (duomenys neskelbtini), palikėjos mirties dienai jai nepriklausė (b. l. 120), todėl ir su medienos naudojimu susiję klausimai šioje byloje nespręstini (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškimą tik pareiškėjo A. K. atžvilgiu, teisėjų kolegija nelaiko netinkamu ir pirmosios instancijos teismo išlaidų paskirstymą kitų pareiškėjų atžvilgiu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išvardintais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto A. K. priteistinos suinteresuotam asmeniui A. G. 2600 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų ryšium su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.