Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alvora“ apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai) 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-459-964/2017 pagal ieškovės BUAB „Melinga“ ieškinį atsakovei UAB „Alvora“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Melinga“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Alvora“ 17 864,12 Eur skolą už atliktus darbus, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ji įsipareigojo atlikti rangos darbus, o atsakovė – už juos sumokėti. Kaip matyti iš 2010-12-31 PVM sąskaitos faktūros, 2010 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos, 2010 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo akto, darbai atlikti, tačiau atsakovė už juos neatsiskaito.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino.Teismas, vadovaudamasis 2010-02-22 subrangos sutartimi Nr. 10-0222/S, nustatė, kad UAB „Alvora“ (subrangovas) užsakė UAB „Melinga“ (subsubrangovas) atlikti Jauniūnų dujų kompresorių stoties statybos darbus už 2 041 100 Lt be V. S. įsipareigojo atlikti visus sutartyje numatytus darbus neviršydamas sutarties objekto kainos bei nereikalaudamas papildomo apmokėjimo (Sutarties 2.1 p.). Sutarties 3.4 punkte šalys numatė, kad subrangovas turi teisę pateikti subsubrangovui raštu privalomus nurodymus sutartyje numatytų darbų atlikimui. Pagal sutarties 3.5 p. nurodymai pateikiami subsubrangovui tik raštu. Esant neatidėliotinam atvejui, nurodymai preliminariai gali būti pateikti ir žodžiu, vėliau juos patvirtinant raštu. Pagal sutarties 9.3 p., visi šios sutarties pakeitimai ir papildymai yra galiojantys, jeigu jie sudaryti raštu ir abiejų šalių pasirašyti.Teismas taip pat nustatė, kad, dėl nenustatytų asmenų kaltės išlaužus kelio bortus, buvo būtina atlikti papildomus darbus jų pataisymui. Šie papildomi darbai nebuvo įtraukti į subrangos sutartį, kurių atlikimas atskira rašytine sutartimi neįformintas. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog rangos sutartis dėl papildomų darbų nebuvo sudaryta rašytine forma, savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia, neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Teismas nurodė, kad 2010-10-05 lokalinę sąmatą sudarė ieškovės ir atsakovės darbuotojai, dalyvaujant užsakovui AB „Lietuvos dujos“ techniniam prižiūrėtojui, todėl, nesant jokių duomenų apie sutartinius ieškovės ir AB “Lietuvos dujos“ (juo labiau AB „Kauno dujotiekio statyba“) santykius, darė išvadą, jog darbai buvo užsakyti būtent UAB „Alvora“, kuri šiuos darbus kartu su kitais, atliktais UAB „Alvora“ pagal subrangos sutartį, turėjo perduoti generaliniam rangovui.Pažymėjo, kad atsakovė pateikė į bylą atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą bei atliktų darbų aktą, kurie pasirašyti tik ieškovės su jos vadovo prierašu, jog UAB „Alvora“ nepagrįstai atsisakius priimti darbus jie perduoti pagal vienašalį aktą. Teismo nuomone, ši aplinkybė rodo, kad minėti dokumentai atsakovei buvo įteikti, ji apie juos žino ir su jais susipažinusi, o ieškovė CK 6.694 str. 4 d. reikalavimą padaryti žymą apie užsakovės atsisakymą pasirašyti aktą ir jį pasirašyti pačiai įvykdė. Konstatavo, jog, nepaisant to, kad atsakovė gavo darbų priėmimo aktą ir jo nepasirašė, ji šio akto neginčijo, taip pat jokių žymų apie tai, kodėl darbų nepriima, neatliko, jokių pretenzijų ieškovei nepareiškė.Teismas nurodė, kad iš darbų kiekio žiniaraščio prie 2010-02-22 subrangos sutarties matyti, jog atsakovė užsakė betoninių bortų įrengimą, taigi, šie darbai buvo užsakyti pirmine subrangos sutartimi, tačiau atlikti papildomai po nenustatytų asmenų jų sugadinimo. Ši aplinkybė rodo, kad bortų įrengimas buvo būtent UAB „Alvora“ ir UAB „Melinga“ sutarties dalyku, nors antrą kartą ir neįformintu atskira sutartimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog papildomi rangos darbai buvo reikalingi, jie buvo atlikti ir priimti, jų trūkumų nenustatyta, o UAB „Alvora“ atsisakė pasirašyti darbų priėmimo aktą tik dėl to, kad negavo papildomo finansavimo iš generalinio užsakovo, kas neatleidžia jos nuo prievolės atsiskaityti su ieškove. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad šalių sudarytoje rašytinėje statybos subrangos sutartyje sutartus darbus ieškovė atliko už joje sutartą kainą, šios nedidindama, o ieškovės reikalaujama suma, apskaičiuota už šalių žodžiu sutartus ir atliktus papildomus darbus, yra suma, kurią turi sumokėti atsakovė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Alvora“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas pažeidė CK 6.192 str. 5 d. nuostatas. O būtent – priešingai nei teigiama sprendime, teismui konstatavus, jog bylininkai buvo sudarę žodinį susitarimą (rangos sutartį) dėl darbų atlikimo, nesilaikydami sutartyje tokiam susitarimui sudaryti numatytos formos, vadovaujantis CK 6.192 str. 5 d. nuostata, susitarimo (rangos sutarties) dėl darbų atlikimo nesudarė. Tuo tarpu teismas analizavo visiškai kitą situaciją, kuomet reikalavimus sandorio formai nustato įstatymas, o ne šalių susitarimas. Mano, kad ieškovė vykdydama darbus pagal susitarimą (jei toks susitarimas apskritai buvo sudarytas), sudarytą nesilaikant sutartyje numatytos formos, veikė išimtinai savo rizika, darbus atliko nukrypdama nuo sutarties. Atsižvelgiant į tai, apeliantei apmokėti už juos pareiga nekyla.Teigia, jog teismas pažeidė CK 6.687 str. 1 d., kadangi net ir konstatavus, kad šiuo atveju žodžiu sudarytas susitarimas (rangos sutartis) dėl darbų atlikimo sukuria atsakovei sutartinę pareigą apmokėti už ieškovės atliktus darbus, apeliantės prievolės sumokėti pastarajai darbų atlikimo kainą įvykdymo terminas negali būti laikomas suėjusiu. Sutarties 2.3 p., kuris šiuo atveju turėtų būti taikomas ir atsiskaitymui už darbus, numatyta, jog mokėjimus už sutarties pagrindu atliktus darbus, tad ir už darbus, apeliantė privalo atlikti per keturiasdešimt kalendorinių dienų po atliktų darbų aktų pasirašymo ir PVM sąskaitos – faktūros gavimo, gavus apmokėjimą iš rangovo. Byloje esantys įrodymai (liudytojų Č. G. ir R. V. parodymai) patvirtina faktinę aplinkybę, jog apeliantė už atliktus darbus nėra gavusi mokėjimo iš rangovo AB „Kauno dujotiekio statyba“.Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo egzistavus bylininkų susitarimui dėl darbų atlikimo kainos (vienetinių įkainių). Nei liudytojas R. V., nei J. K., nei A. K. parodymuose teismui nenurodė, jog jiems pasirašant sąmatą buvo pasiektas susitarimas dėl darbų vienetinių įkainių ir bendros jų kainos. Kartu teismas, aptardamas sąmatos sudarymo aplinkybes, visiškai ignoravo liudytojo V. P. (tuometis ieškovės atstovas statybvietėje) parodymus.Nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovė neginčijo ieškovės surašytų atliktų darbų aktų ir jai nereiškė pretenzijų, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Apeliantė nuo pat pirmos dienos, atsakydama į ieškovės reikalavimus dėl darbų priėmimo bei jų apmokėjimo dar 2011 m., nurodė ieškovei, jog darbų neužsakinėjo ir jų priimti neprivalo. Taip pat atsakydama į ieškovės raštą, su kuriuo kartu buvo pateikti vienašališkai ieškovės surašyti ir pasirašyti atliktų darbų aktas, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma bei PVM sąskaita – faktūra, raštu išreiškė prieštaravimus dėl vienašališko šių dokumentų surašymo.Nesutinka su tuo, jog darbų užsakymo faktą patvirtina A. K. ir V. P. parodymai bei Protokolas. Mano, kad šių liudytojų parodymai iš esmės prieštarauja ieškovės 2011-02-27 surašyto ir apeliantei adresuoto rašto Nr. 11-(01)-058 turiniui. Tuo tarpu R. V. ir Č. G. parodymai atitinka J. K. parodymams bei šio ieškovės rašto turiniui ir kartu patvirtina faktinę aplinkybę, kad susitarimo tarp bylininkų dėl darbų atlikimo ir juolab jų kainos nebuvo. Taip pat Protokole nei vienu žodžiu nėra užsimenama apie tai, kad atsakovė įsipareigojo pati atlikti ar pavedė ieškovei atlikti darbus.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Melinga“ prašo palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-09-18 sprendimą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisingą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nepažeidė CK 6.192 str. 5 d. nuostatų. Apeliantė laikosi klaidingos nuomonės, kad ginčo darbų atlikimas buvo sudėtine 2010-02-22 subrangos sutarties dalimi ar kad šių darbų atlikimą reglamentuoja išimtinai ši sutartis. Būtent bortų atstatymui šalys sudarė lokalinę sąmatą, kurios pagrindu ieškovė atliko ginčo darbus ir paprašė už juos atsiskaityti. Tokiu būdu, nors ginčo darbai yra susiję su 2010-02-22 subrangos sutartyje nurodytais darbais, tačiau nėra šios sutarties dalykas.Teigia, jog šalių susitarimą dėl ginčo darbų atlikimo pagrindžia 2010-09-15 pasitarimo protokolas Nr. 44/2010, 2010-10-05 lokalinė sąmata, taip pat byloje apklaustų liudytojų A. K. ir V. P. parodymai. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl ginčo darbų atlikimo, ir pagrįstai sprendė, jog atsakovė už šiuos atliktus darbus privalo atsiskaityti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 str.).Bylos duomenimis nustatyta, kad visi darbai pagal šalių sudarytą 2010-02-22 subrangos sutartį Nr. 10-0222/S dėl Jauniūnų dujų kompresoriaus stoties darbų atlikimo, buvo atlikti iki ginčo darbų atlikimo. Visi sutartyje numatyti darbai, tarpe bortų įrengimo ir asfalto dangos įrengimo darbai buvo perduoti atsakovui, už atliktus darbus buvo apmokėta. Darbų trūkumų nenustatyta. Ginčo dėl šio fakto tarp šalių nėra. Dėl nenustatytų asmenų kaltės išlaužus jau įrengtus kelio bortus, 2010-09-15 susirinkime buvo nutarta atlikti papildomus darbus jų pataisymui. Taigi buvo reikalinga atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo įtraukti į subrangos sutartį ir dėl jų atlikimo nebuvo pasirašytas papildomas šalių susitarimas.Nagrinėjamu atveju ieškovas (rangovas), prašė priteisti iš atsakovo (užsakovo), atlyginimą už atliktus papildomus statybos darbus (bortų sutvarkymą), dėl kurių buvo papildomai sulygta žodžiu 2010-09-15 šalių susirinkime. Atsakovas atsisakė mokėti už atliktus papildomus darbus, nes šalys dėl atliktų papildomų darbų nebuvo susitarę raštu, todėl pagal atsakovę toks susitarimas niekinis ir nesukelia šalims teisinių pasekmių. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010). Taigi, sprendžiant šalių ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti šalių sutartinius santykius, įvertinti šalių veiksmus sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, nustatyti civilinės atsakomybės ribas.Nagrinėjamos bylos duomenimis ginčo šalys nesudarė rašytinės rangos sutarties dėl papildomų darbų - kelio bortų sutvarkymo po to, kai buvo išlaužyti. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad nors šie darbai yra susiję su subrangos sutartyje nurodytais darbais, tačiau tai nėra tos subrangos sutarties dalykas. Pagal bendrąsias rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl rizikos paskirstymo šalims, jeigu ko kita nenustatyta įstatymų ar rangos sutarties, tai medžiagų ar įrenginių, perduotų darbams atlikti atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka ją davusiai šaliai; darbų rezultato ar tarpinio darbų etapo rezultato, iki užsakovas jį priima, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui (CK 6.649 straipsnio 1 dalis). Specialiųjų statybos rangą reglamentuojančių teisės normų dėl rizikos paskirstymo šalims nustatyta, kad statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui (CK 6.682 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, 3 dalį užsakovui, iš anksto priėmusiam atskiro darbų etapo rezultatą, pereina šio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, išskyrus atvejus, kai tai įvyko dėl rangovo kaltės; jeigu užsakovas pradeda naudotis statiniu iki jo priėmimo, statinio atsitiktinio žuvimo rizika tenka užsakovui, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ieškovui perdavus, o atsakovui priėmus atliktus darbus, ieškovas neturi pagrindo neatlygintinai taisyti ne dėl jo kaltės sugadintų atliktų darbų. Byloje nesant rašytinės rangos sutarties dėl papildomų darbų, šalių susitarimas dėl atliktų papildomų darbų, jų kainos, nustatomas pagal šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, kuriuos patvirtina pasitarimo protokolas, liudytojų parodymai, šalių sudaryta lokalinė sąmata (b.l.24, 77-80). Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, vien rašytinės formos nesilaikymas, nedaro rangos sutarties dėl papildomų darbų atlikimo negaliojančios.Ginčo darbų kaina buvo sudaryta lokalinėje sąmatoje ir buvo patvirtinta abiejų šalių. Tai patvirtina bylos rašytiniai įrodymai (2011-07-29 atsakovo raštas) (b.l. 38,39), kuriame nurodoma, kad jei yra atsakovo darbuotojo parašas, tai įrodo, kad šalys susitarė dėl darbų atlikimo ir dėl kainos. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Atlikti ginčo darbai buvo perduoti atsakovui. Atsakovas atliktų darbų vienašališko perdavimo neginčijo, pretenzijų dėl atliktų darbų neturėjo. Atsakovas to neginčija ir apeliaciniame skunde.Apeliaciniame skunde pažymima, kad užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Atsakovas nei nagrinėjamoje byloje, nei atskiroje civilinėje byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl šio vienašalio darbų perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu. Taigi, remiantis norminiu reglamentavimu bei teismine praktika, minimas ieškovo vienašaliai pasirašytas galutinis atliktų darbų aktas yra galiojantis, o atsakovui iš to kyla pareiga pilnai atsiskaityti su rangovu pagal sudarytą žodinę rangos sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo sutartinės prievolės atsiskaityti su rangovu neįvykdė iki šiol ir liko skolingas ieškovui. Priteistiną sumą patvirtina byloje esantys įrodymai – PVM sąskaita faktūra (b.l.4)Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus bei vadovaudamasi norminiu reglamentavimu ir teismine praktika, daro išvadą, kad atsakovui nagrinėjamoje byloje kyla pareiga pilnai atsiskaityti su ieškovu pagal žodinį susitarimą dėl statybos rangos konkrečių darbų.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus atsakovo UAB „Alvora“ apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės BUAB „Melinga“ nepriteistinos. Iš atsakovės UAB „Alvora“ ieškovui priteistina 600 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės UAB „Alvora“ ( įm. kodas 122049143) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ieškovės BUAB „Melinga“ ( įm. kodas 167565577) naudai.