Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.6.6; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.32.9.1; 1.2.32.10.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6;

2023 m. gegužės 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T. (R. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2020 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirta bausmė sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams; 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 322 straipsnio 1 dalyje ir 323 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. būdamas Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) žvalgu, tai yra profesinės karo tarnybos kariu, eil. R. T. neatvyko į tarnybos vietą nuo 2022-10-13 08.00 val. iki 2022-10-17 17.00 val., ilgiau kaip tris paras laiko, be pateisinamos priežasties.

Be to, jis būdamas Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) žvalgu, tai yra profesinės karo tarnybos kariu, eil. R. T. neatvyko į tarnybos vietą nuo 2022-11-07 08.00 val. iki 2022-11-21 17.00 val., ilgiau kaip dešimt dienų laiko, be pateisinamos priežasties.

Kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2022 m. balandžio 20 d. pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) žvalgo pareigose. Kuopa dislokuota Rukloje. Tarnyba sekėsi gerai, bet 2022 m. spalio mėnesį grįžo namo, susipyko su drauge ir sužinojo, kad ji persileido. Palūžo, nieko nenorėjo ir nuo 2022-10-13 iki 2022-10-17 negrįžo į tarnybos vietą. Pranešė vadams, kad kreipsis dėl nedarbingumo, bet į ligoninę nesikreipė. Į tarnybos vietą grįžo 2022-10-18. Toliau tęsė tarnybą, kol 2022-10-21 buvo išleistas atostogauti, o visi išvyko į pratybas. Atostogų metu pas draugę rado duomenis, kad jai buvo ne persileidimas, o ji pasidarė abortą. Vėl palūžo ir vėl po atostogų negrįžo į tarnybos vietą. Nedarbingumo taip pat neturėjo. Grįžęs į tarnybą kreipėsi į psichiatrą. Gailisi dėl savo poelgio. Neigiamai vertina savo veiksmus. Su civiliniu ieškiniu sutinka, jį atlygino. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant mamos atsakomybėn. Santykiai su mama labai artimi, jam svarbi mamos nuomonė, kreipiasi į ją patarimų įvairiais klausimais. Mama jam daro įtaką.

Pretendentė į laiduotojus J. V. prašė atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Parodė, kad sūnus jos klauso. Santykiai su sūnumi artimi, yra mama, kuri mėgsta žinoti, ką daro jos vaikai ir gali daryti teigiamą įtaką. Ji dirba, neteista. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nes gauna minimalias pajamas ir užstatas būtų sunki finansinė našta. Žinojo apie sūnaus problemas, žinojo, kodėl jis nevyko į tarnybą, visą laiką bendravo pati su jo vadais.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

2022 m. spalio 21 d. Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (toliau – PB GV), dislokuota Rukloje, Jonavos r., 2022 spalio 19 d. raštu Nr. IS-404 ir pateikta surinkta medžiaga, informavo Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybą apie tai, kad profesinės karo tarnybos karys eilinis R. T. neatvyksta į tarnybos vietą nuo spalio 13 d., ir jo pasišalinimas truko daugiau nei 3 paras laiko - iki 2022 spalio 17 d. Taip pat PB GV papildomai informavo, kad R. T. neatvyko į tarnybos vietą be pateisinamos priežasties nuo 2022-11-07 08.00 val. iki 2022-11-21 17.00 val., ilgiau kaip dešimt dienų laiko (b. l. 9-15, 31-33).

Liudytojas M. S. parodė, kad jis yra profesinės karo tarnybos karys, turi kapitono karinį laipsnį, šiuo metu tarnauja Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) dislokuotos Rukloje, Jonavos rajone, vadovybės žvalgybos kuopos vado pareigose. Šioje kuopoje tarnauja profesinės karo tarnybos karys eilinis R. T.. Karys pradėjo tarnybą kuopoje 2022 metų balandžio 20 d. Atėjęs į kuopą jis pasisakė, kad tarnauti žvalgų kuopoje yra jo svajonė. 2022-10-13 dieną R. T. 8.00 val. nepasirodė tarnyboje. Susiskambinus su kariu, jis teigė, kad serga ir yra nedarbingume. Spalio 17 d. paaiškėjo, kad R. T. neserga, kadangi nebuvo jokių duomenų PerVis (karinėje personalo) sistemoje. Spalio 17 d. iki 17.00 val. karys į tarnybą neatvyko. Paskambinus jam telefonu jis atvyko į tarnybą spalio 18 d. apie 8.00 val. R. T. jam asmeniškai pokalbio metu paaiškino, kad jo mergina patyrė persileidimą, todėl jis morališkai prastai jautėsi, pavartojo alkoholio. Dėl šių priežasčių negalėjo atvykti į tarnybą. Spalio 21 dieną R. T. buvo išleistas atostogų iki lapkričio 4 dienos, ir tarnyboje privalėjo pasirodyti lapkričio 7 dieną, tačiau nepasirodė. Bandant su juo susisiekti telefonu, jis neatsiliepė. Kiek žino, karys kontaktavo su būrio vadu ltn. D. P. (b. l. 53-54).

Liudytojas D. P. parodė, kad jis yra profesinės karo tarnybos karys, turi leitenanto karinį laipsnį, šiuo metu tarnauja Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) dislokuotos Rukloje, Jonavos rajone, vadovybės žvalgybos kuopos pirmo tolimosios žvalgybos vado pareigose. Šiame būryje tarnauja profesinės karo tarnybos karys eilinis R. T.. Karys pradėjo tarnybą kuopoje 2022 metų balandžio 20 d. Atėjęs į kuopą jis pasisakė, kad tarnauti žvalgų kuopoje yra jo svajonė. 2022-10-13 dieną jis 8.00 val. nepasirodė tarnyboje. Susiskambinus su kariu, jis teigė, kad serga ir yra nedarbingume. Spalio 17 d. paaiškėjo, kad R. T. neserga, kadangi nebuvo jokių duomenų PerVis (karinėje personalo) sistemoje. Spalio 17 d. iki 17.00 val. karys į tarnybą neatvyko. Paskambinus jam telefonu jis atvyko į tarnybą spalio 18 d. apie 8.00 val. R. T. jam asmeniškai pokalbio metu paaiškino, kad jo mergina patyrė persileidimą todėl jis morališkai prastai jautėsi, pavartojo alkoholio. Dėl šių priežasčių negalėjo atvykti į tarnybą. Spalio 21 dieną R. T. buvo išleistas atostogų iki lapkričio 4 dienos, ir tarnyboje privalėjo pasirodyti lapkričio 7 dieną, tačiau nepasirodė iki lapkričio 22 dienos. Bandant su juo susisiekti telefonu, karys neatsiliepė. Paskutinį kartą jis parašė žinutę lapkričio 7 dieną, informuodamas, kad 12 val. vyks į polikliniką dėl kojos raiščių traumos. Daugiau susisiekti su kariu nepavyko (b. l. 56-57).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai.

BK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė jei karys, savavališkai pasišalinęs iš dalinio ar tarnybos vietos arba be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvykęs į dalinį ar tarnybos vietą, jeigu pasišalinimas truko ilgiau kaip tris paras, bet ne ilgiau kaip dešimt parų,

BK 323 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė jei karys, pasišalinęs iš dalinio ar tarnybos vietos ilgesniam negu dešimt dienų laikui arba tiek laiko neatvykęs į dalinį ar tarnybos vietą arba nepaisant pasišalinimo trukmės tai padaręs turėdamas tikslą išvengti karo tarnybos.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma R. T. nusikalstamos veikos visiškai įrodytos.

Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis R. T. būdamas Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) žvalgu, tai yra profesinės karo tarnybos kariu, neatvyko į tarnybos vietą nuo 2022-10-13 08.00 val. iki 2022-10-17 17.00 val., ilgiau kaip tris paras laiko, be pateisinamos priežasties. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 322 straipsnio 1 dalį, nustačius aplinkybes, jog jis, be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvyko į tarnybos vietą ilgiau kaip tris paras, bet ne ilgiau kaip dešimt parų – savavališkai pasišalino iš tarnybos vietos.

Bei R. T. būdamas Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) žvalgu, tai yra profesinės karo tarnybos kariu, neatvyko į tarnybos vietą nuo 2022-11-07 08.00 val. iki 2022-11-21 17.00 val., ilgiau kaip dešimt dienų laiko, be pateisinamos priežasties, t. y. dezertyravo. Taigi, jo veikoje nustatyti visi objektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai. Be to, pripažintina, kad nustatyta ir jo kaltė – tyčia, kas sprendžiama iš to, jog jis pats prisipažino, kad jam akivaizdžiai buvo žinomos bei suvokiamos atitinkamo elgesio, neatvykstant į tarnybos vietą, pasekmės. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 323 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis byloje yra pateikęs prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos J. V. atsakomybei.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus krašto apsaugos tarnybai, sunkių pasekmių sukelta nebuvo. Jis teistas, tačiau už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, teistumo nėra, baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie registravimąsi Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra (b. l. 83-89, 91, 104-107). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Jis dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas ir, kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Įvykdytos nusikalstamos veikos sunkių padarinių nesukėlė, žmonės nenukentėjo, žala atlyginta. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamas veikas įvykdė neapgalvotai, kaip nurodė buvo palūžęs dėl asmeninių santykių su drauge, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Byloje yra pateiktas kaltinamojo mamos J. V. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. J. V. neteista, administracine tvarka bausta, tačiau padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 156-163). Teisiamojo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad prašo atiduoti sūnų jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys glaudus, ji gali daryti jam teigiamą įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų.

Teismas, įvertinęs J. V. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad J. V. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą kaltinamajam ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į laiduotojos materialinę padėtį –gauna minimalias pajamas), perduodant jį J. V. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas didesniam nei minimaliam – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Taigi, R. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Lietuvos kariuomenė iki įrodymų tyrimo pradžios pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 134-143). Nurodė, kad pasišalinimo iš karinės tarnybos laikotarpiu kaltinamajam buvo mokami maistpinigiai. Teismas sprendžia, kad Lietuvos kariuomenės pareikštas civilinio ieškinio dydis yra patvirtintas byloje esančiais dokumentais (b. l. 134-143), pagrįstas kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kaltinamasis ieškinį pripažino.

2023 m. balandžio 26 d. teisme gauta lėšų pervedimo nurodymo kopija, iš kurios matyti, kad civilinei ieškovei Lietuvos kariuomenė 2023 m. balandžio 25 d. pervesta 250 eurų turtinė žala – maitinimo išlaidų kompensacijos grąžinimas. Todėl civilinės ieškovės Lietuvos kariuomenės procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti, kadangi žala atlyginta.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68-70), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –nėra.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. T., padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 322 straipsnio 1 dalyje, 323 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduoja paskiriant J. V., gimusią (duomenys neskelbtini) ir baudžiamąją bylą R. T. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės Lietuvos kariuomenės, procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti, kadangi žala atlyginta.

Išaiškinti R. T., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.