- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 1S-278-594/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. (toliau – V. V.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. vasario 13 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 93-85 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo V. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. 2017 m. vasario 13 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-85 nutarta taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą.Skundu apygardos teismui nuteistasis V. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2017 m. vasario 13 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-85 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, šiuo metu jis yra atlikęs didelę dalį, t. y. 9 (devynerius) metus, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Per tą laiką jo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones jis vykdo tinkamai, pataisos namuose dirba, drausmine tvarka buvo baustas vos vieną kartą, skatintas – šešis kartus o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro vos 11 (vienuolika) statinių balų. Skundu pabrėžiama, kad tuo pačiu Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 13 d. nuosprendžiu nuteistas jo bendrininkas R. B. iš pataisos įstaigos buvo paleistas lygtinai dar 2016 metais, kas, V. V. įsitikinimu, leidžia įžvelgti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo neobjektyvumą sprendžiant dvi iš esmės identiškas bylas. Skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo V. V. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui bei neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su apelianto rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių V. V. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga šiuo atveju vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Pritariant Komisijos išvadoms, pažymėtina, kad nors V. V. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, įtvirtinto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, tačiau praeityje jis teistas nebuvo, yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte reikalaujamą bausmės dalį, t. y. du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl negali būti vertinama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui. Tokiu būdu, sprendžiant V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad V. V. nagrinėjamu atveju laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau įvertinus tai, kad, sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jokie V. V. pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai jo elgesyje neįžvelgiami. Kaip matyti iš 2017 m. sausio 31 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus išvados apie V. V. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistasis vykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame buvo numatyta: nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturėti galiojančių nuobaudų, tęsti darbinę veiklą bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, per visą V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka jis buvo baustas vos vieną kartą – 2015 m. balandžio 14 d. už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, už ką jam buvo paskirtas papeikimas, tačiau ši drausminė nuobauda 2016 m. vasario 24 d. buvo panaikinta, todėl negali būti laikoma pagrindu netaikyti V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Ir nors 2017 m. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pataisos namuose nustatytą tvarką nuteistasis pažeidė ir 2008 m. liepos 10 d., tačiau pažeidimas padarytas jam esant ne pataisos namuose, o Kauno TI, be to, drausminė nuobauda jam paskirta vis tik nebuvo, dėl ko vertinti šią aplinkybę kaip pakankamą pagrindą nuteistojo lygtinio paleidimo netaikymui, nėra pagrindo. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje nuteistasis buvo skatintas net septynis kartus, 2016 m. birželio 22 d. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, o 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi („Liteko“ sistemos duomenys) – į atvirąją koloniją, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia tolygią nuteistojo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, ką neabejotinai patvirtina ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo balo pokytis – šiuo metu 11 balų, 2016 m. rugsėjo 1 d. – 13 balų, ankstesnio vertinimo rezultatas – 18 balų.Šių duomenų kontekste vertinant nuteistojo individualiame socialiniame reabilitacijos plane įtvirtintų priemonių įgyvendinimą, paminėtina ir tai, kad atvykęs į pataisos namus V. V. mokėsi ir įgijo dvi specialybes, išklausė anglų kalbos kursus, sutiko dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, tačiau tuo metu dėl laisvų darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo. Ir nors 2015 m. balandžio 8 d. dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą siuvėjo darbą nuteistasis be pateisinamos priežasties atsisakė, tačiau 2016 m. vasario 15 d. savo nuostatas į darbą pakeitė, įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“ siuvėjo vienetininko pareigose, o perkeltas į atvirąją koloniją savo darbinės veiklos nenutraukė – įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“ kroviku -ekspeditoriumi. Atsižvelgiant į teigiamą nuteistojo požiūrio į darbą pokytį, įvertintus tai, kad už atsisakymą dirbti pataisos įstaigos siūlomą darbą V. V. buvo nubaustas drausmine nuobauda, kuri šiuo metu nebegalioja, teigti, jog nuteistojo buvęs nenoras dirbti yra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad, atsisakęs jam siūlomo darbo, nuteistasis mokėsi, šiuo metu suvokia teigiamą darbo naudą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog jo elgesys buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme ir šiuo metu leidžia pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog išėjęs į laisvę V. V. ketina dirbti statybų srityje pagal individualios veiklos liudijimą, šioje sferoje turi pakankamai patirties, nes tuo užsiėmė ir iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Analizuojant V. V. asmenybės pokyčius bei jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, akcentuotinas ir jo pakitęs mąstymas. Kaip nustatyta Socialinės tyrimo išvados duomenimis, V. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta, jo nuostatos nėra palaikančios nusikalstamą elgesį, jis nėra kategoriškas, pasižymi lanksčiu mąstymu, kas neabejotinai gali padėti jam išvengti rizikingų situacijų, galinčių paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą ateityje. Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. V. turi savo nuomonę, geba į problemas žiūrėti abstrakčiai, įrodymų, jog jis yra susijęs su kriminaline subkultūra, pateiktoje medžiagoje nėra. Nuteistasis sutinka su jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūra, kas itin svarbu žinant, jog lygtinio paleidimo atveju visi nuteistieji vis dar yra prižiūrimi probacijos tarnybos darbuotojų. Be to, nuteistasis pataisos namuose gerai atpažįsta vietas ir veikas, kurių jam reikia vengti, nors praeityje jis ir buvo įtakojamas asocialios grupės, tačiau šiuo metu jis puikiai suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, lėmusių jo nusikalstamumą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog ateityje galimos asocialių grupių įtakos V. V. vengs. Vertinant nuteistojo elgesio pokyčius išimtinai teigiama linkme pabrėžtina ir tai, kad kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų, nuteistasis stengiasi atlyginti priteistą žalą, jo vardu vykdomųjų dokumentų pataisos namai nėra gavę.Sutinkant su Komisijos išvadomis atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2017 m. vasario 8 d. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo kriminogeniniai veiksniai nenustatyti, išskiriant tik jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje (lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi pas savo motiną, ten vyksta ir trumpalaikių įšvykų į namus metu), ryšių palaikymas su artimaisiais (ryšius palaiko laiškais ir ilgalaikių pasimatymų metu, lankomas motinos ir brolio, vyksta trumpalaikių išvykų į namus), emocinė gerovė (gebėjimas susidoroti su stresoriais), duomenų apie nuteistojo problemas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nebuvimas, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai gali padėti nuteistajam integruotis į visuomenę laisvėje ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti ir neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys, tačiau teigiamai V. V. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus, į kuriuos iš esmės jau buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę bei parenkant jos dydį, ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, taikydama nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo V. V. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2017 m. vasario 13 d. Komisijos nutarimas Nr. 93-85 dėl V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paskiriant jam įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 8 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 93-85 dėl nuteistojo V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 8 punktu, įpareigoti nuteistąjį V. V.:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.