Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo, suinteresuoti asmenys: H. S., T. S. (T. S.), J. S., M. Š., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad 2008 metais pareiškėja susipažino su Č. S., nuo 2009 metų, su petraukomis, iki 2023 metų kovo pabaigos juos siejo romantiški santykiai. (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra L. L., tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše duomenys apie jos tėvą nenurodyti. Mirusysis žinojo apie pareiškėjos nėštumą bei dukros gimimą. Velionis su dukra nuolat bendravo, juos siejo glaudus emocinis ir dvasinis tėvo ir dukters ryšys. Pareiškėja pažymi, kad (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) klinikoje iš Č. S. ir L. L. buvo paimti mėginiai DNR tyrimui, pageidaujant nustatyti giminystės ryšį. Pagal gautą laboratorinį ištyrimą buvo nustatyta, kad Č. S. yra biologinis L. L. tėvas. Pareiškėja taip pat pažymi, kad prieš pat Č. S. mirtį buvo sutarę, jog jis pripažins tėvystę notarine tvarka, tačiau nespėjo. Pareiškėja nurodo, kad juridinis faktas nustatytinas siekiant, jog mirusiojo dukra L. L. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat ir teisę paveldėti velionio turtą.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog Č. S. yra nepilnametės L. L. biologinis tėvas, o L. L. yra Č. S. dukra, ir tai atitinka nepilnametės interesus. Papildomai nurodo, kad pareiškimas pareikštas nepilnametės L. L. interesais. Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

8. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

9. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Lietuvoje ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519 (toliau – Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso), buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

11. Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. L. yra Č. S. duktė. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, vaikas įgis visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

12. Byloje pateiktas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), motina įrašyta S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas nenurodytas. Iš valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. gegužės 9 d. Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Č. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

13. Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

14. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).

15. Nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti nebuvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui patvirtinti byloje yra pakankamai ir kitų rašytinių įrodymų.

16. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (UAB (duomenys neskelbtini) klinikos (duomenys neskelbtini) laboratorinius DNR ištyrimo rezultatus, L. L. ir Č. S. bendras fotonuotraukas, susirašinėjimą Facebook Messenger programėlėje), taip pat pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėja S. L. ir velionis Č. S. gyveno atskirai, tačiau juos siejo romantiniai santykiai, (duomenys neskelbtini) pareiškėja susilaukė dukters. Pagal (duomenys neskelbtini) gautą laboratorinį ištyrimą nustatyta, kad tikimybė, jog Č. S. ir L. L. yra tėvas ir dukra, lygi > 99,99 proc. t. y. Č. S. yra biologinis L. L. tėvas. Suinteresuotų asmenų – velionio sutuoktinės H. S. ir dukters M. Š. – atsiliepimuose į pareiškimą patvirtinama, kad pateiktose fotonuotraukose yra Č. S., tėvystės faktas neginčijamas.

17. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog L. L. biologinis tėvas yra Č. S. (CK 3.146 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę dėl savo tėvystės pareiškėjos vaiko atžvilgiu. Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. S., miręs (duomenys neskelbtini), yra L. L. tėvas, o L. L. yra Č. S. dukra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarytinas įrašas apie L. L. tėvą, nurodant, kad jos tėvas yra Č. S.

18. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo Č. S. vaikas L. L. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 391 staripsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. S. (Č. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra Č. S. (Č. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo Č. S. (Č. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra Č. S. (Č. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.