Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2009-09-08 · Civilinė byla Nr. 2A-787-492/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Data
2009-09-08
Bylos Nr.
2A-787-492/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
Ieškovas
J. R., J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros
Trečiasis asmuo
Policijos, Policijos departamentas prie LR VRM
Civilinė byla Nr. 2A-787-492/2009Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.5.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Dalios Višinskienės, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant apeliantui ieškovui J. R., jo atstovui adv. A. T.,

atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Šalčininkų rajono vyr. prokurorei J. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. R. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-31-371/09 pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros, tretysis asmuo Policijos departamentas prie LR VRM, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

ieškovas J. R. prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos ir 4 425, 20 Lt turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu išteisino ieškovą J. R. pagal LR BK 138 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų buvo pažeista ieškovo teisė kaip asmens į įmanomai trumpesnį bylos išnagrinėjimo laiką, nes teismuose byla buvo nagrinėjama ilgai iki 2007 m. gruodžio 10 d. dėl nevisapusiško ir nepilnai atlikto ikiteisminio tyrimo. Dėl šios priežasties ieškovui sutriko sveikata: prasidėjo nemiga, pakilo kraujospūdis, 2006 metais buvo diagnozuota hipertenzija, pablogėjo regėjimas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu J. R. patyrė 3 540 Lt žalą, nes turėjo sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu iš Vilniaus. Tuo metu Šalčininkų rajone dirbantys advokatai buvo susiję atstovavimo santykiais su Z. S.. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai neapklausė liudytojų, medikų, kurie nurodė, jog smegenų sukrėtimo Z. S. nepatyrė. J. R. prašymų ikiteisminio tyrimo metu nepateikė, nes paskirta advokatė D. C. netinkamai jį gynė.

Atsiliepimas

LR Teisingumo ministerija atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo vilkinamas, pretenzijų dėl advokatų veiksmų nepareiškė.

LR Generalinė prokuratūra atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, jog J. R. buvo paskirtas gynėjas, visi pateikti ieškovo prašymai buvo patenkinti, prašymų dėl papildomų liudytojų apklausos J. R. nepateikė, prokuroro A. S. veiksmų aukštesniajam prokurorui neskundė, todėl Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūra tinkamai vykdė savo pareigas.

Tretysis asmuo Policijos departamentas prie LR VRM prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo trukmė buvo per ilga. Ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėto kaltinimo yra nepagrįstas, nes ieškovas turėjo sveikatos negalavimų iki pranešimo apie įtarimą jam įteikimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovo J. R. ieškinio netenkino. Nustatė, kad 2005 m. kovo 10 d. buvo parengta specialisto išvada, remiantis Z. S. pateiktais medicininiais dokumentais, ir pareikštas J. R. įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str., padarymo. Po trijų mėnesių baudžiamoji byla buvo perduota teismui. Per šį laikotarpį buvo apklausti liudytojai, surengta akistata. Norint pašalinti esančius prieštaravimus tarp Z. S. ir J. R. parodymų, buvo patenkintas J. R. prašymas apklausti liudytoją N. T., tikrinant J. R. versiją, ar galėjo Z. S. susižaloti pats griūdamas, apklausta ekspertė N. J.. Susipažindamas su byla, J. R. jokių prašymų nepateikė, visi prašymai dėl papildomų liudytojų apklausos, papildomų veiksmų atlikimo buvo pateikti tik nagrinėjant bylą teisme. G. N. Gudač ir teismo medicinos ekspertė N. J. patvirtino, kad Z. S. patyrė galvos smegenų sukrėtimą ir jo susirgimas (gerklės vėžys) reikšmės tokiai simptomatikai neturėjo ( I t. b.l. 165). 2006 m. kovo 14 d. teismo posėdyje buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, kuri tik 2007 m. birželio 27 d. pateikė išvadą, patvirtinančią, kad Z. S. galvos smegenų sukrėtimo nepatyrė ( I t. b.l. 186). Teismas nurodė, jog LR CK 6.272 str. numatyta prievolė atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų kyla, kai konstatuojamas veiksmų neteisėtumas. Baudžiamojo proceso trukmė vertinama atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesį, valdžios institucijų elgesį, organizuojant procesą. Pirmosios instancijos teismas teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pagrįsto pagrindo abejoti specialisto išvada dėl Z. S. padarytų kūno sužalojimų, J. R. ir Z. S. prašymų apklausti gydytojus liudytojais nepateikė, todėl ikiteisminis tyrimas buvo organizuotas tinkamai ir greitai, jo metu surinktų įrodymų buvo pakankamai, kad bylą perduoti teismui. Ieškovas prokuroro veiksmų aukštesniam prokurorui neskundė, sutiko su atliktu ikiteisminiu tyrimu, pateikė vieną prašymą, kuris buvo tenkintas, pretenzijų dėl gynėjos D. C. veiksmų nereiškė. Baudžiamasis procesas nebuvo nepateisinamai ilgas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. aspektu, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pilnai, per tris mėnesius, prokuratūros pareigūnų netinkamų ir neteisėtų veiksmų, organizuojant ikiteisminį tyrimą, nenustatyta. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl patirtų išgyvenimų, ligos neturi priežastinio ryšio su ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo veiksmais, nes sveikatos negalavimai dėl regėjimo ir hipertenzinės ligos atsirado J. R. anksčiau, nei jam buvo įteiktas 2005 m. kovo mėnesį įtarimas dėl pareikšto kaltinimo. Baudžiamojo proceso išlaidų klausimą reglamentuoja LR BPK 103-105 str., todėl klausimas dėl ieškovo 3 540 Lt patirtų išlaidų advokato pagalbai turi būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje.

Šalies argumentai

Ieškovas J. R. apeliaciniu skundu prašė Šalčininkų rajono apylinkės 2009 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti, ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Z. S. sumušimo faktas buvo tiriamas ir nagrinėjama per ilgai dėl nevisapusiškai atlikto ikiteisminio tyrimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai ir medikai, kurie suteikė Z. S. pirmąją pagalbą, jie nurodė, kad smegenų sukrėtimo nebuvo. Galvos smegenų sukrėtimas buvo konstatuotas po 5 dienų, todėl objektyviai nėra pagrįstas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai neužtikrino apeliantui tinkamos gynybos, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog advokatė D. C. yra buvusi nukentėjusiojo Z. S. gynėja. Teismas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė bendruosius baudžiamojo proceso teisės principus, numatytus LR BPK 1 str., 2 str. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp pablogėjusios apelianto sveikatos ir pernelyg ilgo ikiteisminio baudžiamosios bylos tyrimo bei nagrinėjimo nėra priežastinio ryšio.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Policijos departamentas prie VRM atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pagrindo abejoti specialisto išvada dėl Z. S. padarytų kūno sužalojimų, J. R. ir Z. S. prašymų apklausti gydytojus liudytojais nepateikė, todėl ikiteisminis tyrimas buvo organizuotas tinkamai ir greitai, jo metu surinktų įrodymų buvo pakankamai, kad bylą perduoti teismui. Ikiteisminis tyrimas atliktas per pakankamai trumpą laiką, bylą perduota teismui po trijų mėnesių, kai buvo pareikštas J. R. įtarimas. Sveikatos negalavimai dėl regėjimo ir hipertenzinės ligos atsirado pas apeliantą anksčiau negu jam buvo įteiktas 2005 m. kovo mėnesį įtarimas dėl pareikšto kaltinimo. Nurodytos aplinkybės dėl patirtų išgyvenimų, ligos neturi priežastinio ryšio su ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo veiksmais.

LR Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visą baudžiamosios bylos medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, atlikta akistata, norint pašalinti esančius prieštaravimus tarp Z. S. ir J. R. parodymų, buvo patenkintas apelianto prašymas apklausti liudytoja N. T., patikrinta apelianto versija, ar galėjo Z. S. susižaloti pats griūnant. Po susipažinimo su baudžiamąja byla apeliantas prašymų, papildymų nepateikė. Remiantis LR CK 6.272 str., žala apeliantui gali būti atlyginama tik tuo atveju, jei yra kitos civilinės atsakomybė sąlygos: neteisėtas veiksmas bei priežastinis ryšys tarp šio veiksmo ir žalos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teismas neatliko jokių neteisėtų veiksmų apelianto atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo J. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 97-2-00071-04 dėl Z. S. 2004-10-02 patirtų sužalojimų buvo pradėtas Šalčininkų rajono prokuratūros prokuroro A. S. 2004-12-27 nutarimu pagal LR BK 138 str. 1 d. Pranešimas dėl įtarimo J. R. buvo įteiktas 2005-03-24. Tą pačią dieną jam ginti buvo paskirta advokatė D. C.. Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūra kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje surašė 2005-06-30. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2005-07-29 nutartimi bylą, kurioje J. R. kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d., perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Advokatė D. C. 2005-07-26 atsisakė ginti kaltinamąjį J. R., nurodė, kad anksčiau buvo šioje byloje nukentėjusiojo Z. S. gynėja. 2005-09-06 J. R. dėl gynybos baudžiamojoje byloje susitarė su adv. A. T.. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007-09-28 nuosprendžiu J. R. išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyro LR BK 138 str. 1 d., požymių. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo Z. S. skundus, 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pakeitė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį, panaikino jo dalį, kuria J. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir išteisino jį pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Savo ieškinį dėl žalos atlyginimo iš valstybės priteisimo J. R. grindė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., kurioje numatyta asmens teisė į įmanomai trumpesnį bylos išnagrinėjimo laiką. Nurodė, kad bylos nagrinėjimas teisme užtruko dėl nepilnai ir nevisiškai atlikto ikiteisminio tyrimo, buvo paskirtas netinkamas gynėjas, dėl to J. R. negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Be to, ieškovas savo reikalavimus grindžia aplinkybe, kad baudžiamojon atskomybės buvo patrauktas neteisėtai.

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo J. R. atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, esant pagrindui ir vadai pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 str.). Įtarimas J. R. buvo pateiktas po to, kai 2004-10-02 Šalčininkų rajono ligoninė pranešė telefonu apie Z. S. sumušimą, jis 2005-01-17 buvo apklaustas liudytoju ir tą pačią dieną pripažintas nukentėjusiuoju, bei 2005-03-10 specialistas pateikė išvadą apie pastarajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kad tokie duomenys būtų nepakankami ikiteisminiam tyrimui pradėti, nėra nustačiusi nei ikiteisminio tyrimo procesą prižiūrinti prokuratūra, nei baudžiamąją bylą nagrinėję teismai. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas neturi būti suprantamas kaip viso ikiteisminio tyrimo pripažinimas neteisėtu. Pranešant asmeniui apie įtarimą vertinami tik pradiniai duomenys ikiteisminio tyrimo byloje, gi priimant nuosprendį būna surinkti visi duomenys byloje ir galima įvertinti tiek kaltinimo, tiek gynybos argumentus.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad baudžiamasis procesas nebuvo nepateisinamai ilgas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. aspektu. Teismas nepagrįstai atsakomybę už teisminio negarinėjimo trukmę (daugiau dviejų metų) sieja su paties ieškovo J. R. ir jo gynėjo pareikštais prašymais apklausti liudytojus, skirti ekspertizę ir kt. Baudžiamosios bylos procesas teisme akivaizdžiai užsitęsė dėl nepilnai ir nevisapusiškai atlikto ikiteisminio tyrimo – t.y. tos aplinkybės, kurias privalėjo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, buvo aiškinamos ir nustatinėjamos teisminio bylos nagrinėjimo metu – apklausiami liudytojai, kurie galėjo žinoti konflikto aplinkybes, skiriama teismo medicinos ekspertizė nukentėjusiojo sužalojimo mastui ir priežastims nustatyti. Visus šiuos procesinius veiksmus nebuvo jokių kliūčių atlikti ikiteisminio tyrimo metu, nes nuo pačios tyrimo pradžios visos faktinės aplinkybės buvo žinomos, nukentėjusiojo, įtariamojo ir visų liudytojų buvimo vieta nesikeitė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu rengiant specialisto išvadą 2005-03-10 Nr. G1479/05(01) ekspertė N. J., tiek teismo paskirtos ekspertizės 2006-05-30 akte Nr. EKG 7(94)/07(01)buvo tiriami ir vertinami medicininiai dokumentai – Z. S. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apsakitos kortelė, duomenys neskelbtini, jo gydymo stacionare ligos istorija duomenys neskelbtini bei asmens sveikatos istorija duomenys neskelbtini, taigi buvo vertinami tie patys pirminiai duomenys. Nustatant nukentėjusiojo sužalojimo mastą ir gydymosi stacionare nuo 2004-10-07 iki 2004-10-12 priežastis ekspertai skirtingai įvertino objetyvius simptomus galvos smegenų sutrenkimo diagnozei pagrįsti. Abejonės dėl nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo masto turėjo būti išsiaiškintos ir pašalintos ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau įtariamasis J. R. pats negalėjo kvalifikuotai pasinaudoti savo teisėmis, o gynėja D. C. jam buvo paskirta netinkamai, nes anksčiau yra gynusi nukentėjusįjį Z. S.. Būtent J. R. gynėjas teisminio nagrinėjimo metu pasiūlė užduoti klausimą teismo medicinos ekspertams apie objektyvius nukentėjusiojo simptomus galvos smegenų sutrenkimui pagrįsti, tai galėjo būti padaryta ir ikiteisminio tyrimo metu, jei įtariamasis būtų ginamas tinkamai. Be to, ikiteismio tyrimo pareigūnams taip pat buvo žinomas faktas, kas nukentėjusysis buvo hospitalizuotas praėjus 5 dienoms po konflikto, todėl jo sužalojimo mastas ir priežastys turėjo būti tiriamos ir laiko aspektu, vertinamos kitos galimos kitos gydymosi stacionare priežastys.

Ikiteisminio tyrimo įstaigai tenka pareiga ne tik išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, bet ir pareiga apsaugoti nuo nepagrįsto nuteisimo kiekvieną nekaltą asmenį. Tam pagal kompetenciją turi būti imtasi visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusiklastama veika (BPK 1 str., 2 str.).

Sprendžiant apie baudžiamojo proceso pernelyg ilgą trukmę svarbu yra tai, kad tyrimas vyko dėl nesudėtingo vieno epizodo nusikaltimo, nebuvo kliūčių apklausti visus reikalingus asmenis, reikšmingi tyrimui faktai buvo nustatyti iki pranešimo apie įtarimą pateikimo. Nagrinėjamu atveju įtariamojo asmens interesas buvo per įmanomai trumpesnį laiką sulaukti nustatytų faktų teisinio įvertinimo, o tai priklausė tik nuo ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo veiklos efektyvumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai, per tą laiką (nuo 2005-03-24 iki 2007-12-10) ieškovas J. R. patyrė įvairaus pobūdžio privataus gyvenimo suvaržymus – turėjo vykti į apklausas, teismo posėdžius, samdyti gynėją, todėl objektyviai sumažėjo laiko, skiriamo darbui ir asmeniniams reikalams. Baudžiamasis procesas neišvengiamai yra susijęs su neigiamais emociniais išgyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu įprastoje aplinkoje. Teisėjų kolegija, konstatuodama ieškovo teisės, ginamos Konvencijos 6 str. 1 d., pažeidimą, remdamasi CK 6.272 str. 1 d., pripažįsta jo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Remiantis aukščiau aptartais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas – ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 329 str. 1 d., 185 str.). Ieškovui priteistina 3 540 Lt turtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė išlaidų advokato pagalbai baudžiamajame procese forma, ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas mažinamas atsižvelgiant į tai, kad paties išteisinamojo nuosprendžio priėmimas yra reikšminga moralinė statisfakcija, svarbi ne tik pačiam išteisintajam, bet ir atkurianti jo autoritetą, bendravimo galimybes įprastoje aplinkoje. Taip pat teisėjų kolegija sutika su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas objektyviai nepagrindė argumento, kad jo sveikatos būklė iš esmės pablogėjo dėl vykusio baudžiamojo proceso, nes regos problemos išryškėjo dar ieškovo vaikystėje, pas akių gydytoją ir dėl hipertenzinės ligos jis kreipėsi anksčiau (2003-03-07, 2004-10-07), negu buvo informuotas apie tyrimą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo priteisti ir dalies turtinės žalos, susijusios su gydymo, akinių įsigijimo išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovo J. R. naudai iš Lietuvos Respublikos 3 540 Lt turtinės ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Dalia VišinskienėAndžej Maciejevski