- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-10298-891/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08761-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Pažeidėjas
- M. R.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Advokatai
- Edmundas Rusinas
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. 2016 m. birželio 8 d., apie 17:00 val., Ateities Sodų 4-oji g. 67, Vilniuje, vairuodama automobilį NISSAN JUKE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula atsitrenkė į stovintį automobilį VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip M. R. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 114 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeisdama KET 220 punkto reikalavimus. Taip M. R. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama M. R. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2016-06-08, po 17 val., važiavo į Ateities gatvę, kadangi ten gyvena jos kolegė, pas kurią buvo palikusi šuniuką. Ten siauros gatvelės. Ji atgaline eiga važiuodama pažiūrėjo į veidrodėlius ir staiga pamatė automobilį, kuris buvo prie sankryžos. Tada staigiai paspaudė stabdžius. Vyras išlipo ir ėmė apžiūrėti savo automobilį. Ji iš automobilio neišlipo, tik langą atidarė, paklausė, ar jis turi pretenzijų, tačiau jis į jos žodžius nereagavo, nieko nesakė, tik apžiūrėjo savo automobilį. Tuomet jam pasakė, jog jo automobilio nekliudė. Iš jo reakcijos matė, jog ir jis ant savo automobilio nieko nematė. Tada apžiūrėjo jos automobilį, užsirašė valstybinį numerį ir nuėjo prie savo automobilio. Kadangi jis su ja nebendravo, tai ji ir nuvažiavo. Pirmadienį jai paskambino iš policijos, o nuvykus į policijos komisariatą parodė filmuotą medžiagą, tačiau net ir kelis kartus peržiūrėjus vaizdo įrašą ji savo kaltės neįžvelgia. Buvo įsitikinusi, kad nieko nepadarė. Nuėjus apžiūrėjo automobilį, nieko nesimatė, tik nuvalius automobilį lyg ir buvo matyti įbrėžimas. Nėra įsitikinusi, kad ji jį kliudė.
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir M. R. 2016-06-15 rašytiniame paaiškinime (b. l. 15).
Nukentėjusysis A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, kai pasuko į savo gatvę, pamatė, kad kita mašina važiuoja atbuline eiga, norėjo pasitraukti, bet nesuspėjo ir ta mašina trenkėsi į jo mašiną, tada nuvažiavo į priekį, apvažiavo, kažkokiu atstumu pavažiavo, kol jis žiūrėjo savo mašiną, tas automobilis nuvažiavo. Jis negirdėjo, kad automobilio vairuotoja su juo kalbėtų, bet pas jį darbe labai triukšminga, todėl jam yra problemų su klausa. Jam jau tokia situacija buvo, jam buvo įvažiavę į galinį bamperį, bet jis ramiai, susitarė geruoju, be policijos, galvojo, kad ir šį kartą taip bus. Išlipo iš savo automobilio, žibintas lygtai buvo savo vietoje, iš išorės lygtai viskas gerai buvo, nusprendė nekviesti policijos, bet kitą dieną, iš ryto, važiuodamas pametė žibintą. Apžiūrėjęs pamatė menkus įbrėžimus, bet nekreipė į juos dėmesio. Į policiją kreipėsi tik po poros dienų, nes žibintas lygtai vietoje buvo, bet paskui nuo vibracijos išlėkė. Keitė tik plafoną, viršutinę dalį. Policijoje jo automobilį apžiūrėjo jau tada, kai lemputė buvo pakeista. Jis pateikė eismo įvykio vaizdo įrašą, eismo įvykį užfiksavo video registratorius.
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. R. 2016-06-20 rašytiniame paaiškinime (b. l. 8).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2016-06-10, 21:28 val., buvo gautas anoniminis pranešimas, kad 2016-06-08 į pranešėjo automobilį VOLVO V40 atbuline eiga įvažiavo automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsisuko ir išvažiavo. Yra tik vaizdo registratoriaus įrašas. Rimtų išorinių apgadinimų, išskyrus smulkius įdrėskimus, nebuvo, tačiau kitą po avarijos dieną pametė žibintą. Šiandien automobilį suremontavo. Kaip jam surasti pabėgusį automobilio savininką, pareikalauti iš pastarojo kompensacijos ir jį nubausti? Vaizdo registratoriaus data pasislinkusi. Elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Papildoma informacija apie patikrinimą: peržiūrėjus vaizdo įrašą matosi, kad galimai nežymus kontaktas buvo, tačiau pats pranešėjas nesiėmė tinkamų veiksmų iškviesti 112 policiją, išlipęs iš automobilio ir pasižiūrėjęs į priekinį savo automobilio buferį, sėdo į automobilį ir paliko eismo įvykio vietą (b. l. 5-7).
Byloje esančiame nukentėjusiojo A. R. pateiktame vaizdo registratoriaus įraše matosi, kaip automobilis NISSAN JUKE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkia į stovintį automobilį, abu automobiliai nuo kontakto sujuda, tada automobilis NISSAN JUKE pavažiuoja šiek tiek į priekį, atbulas apvažiuoja stovintį automobilį, matyti, kad už vairo sėdi moteris, ir nuvažiuoja, vaizdo įraše daugiau automobilio NISSAN JUKE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesimato. Tada matyti, kaip A. R. išlipa iš automobilio, apžiūri priekinį savo automobilio buferį, tada sėda į savo automobilį ir išvažiuoja (b. l. 10).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-06-20 Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-2396A/673 bei fotolentelėje užfiksuota automobilių NISSAN JUKE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nurodyta, kad apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai: VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nežymiai apgadinta priekinio bamperio dešinės pusės kampas (matyti remonto darbai), NISSAN JUKE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - brėžtas galinio bamperio kairės pusės kampas, brėžtas galinis kairės pusės purvasaugis, transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai atitinka (b. l. 18-21).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad M. R. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino visiškai.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Teismas pažymi, jog nustatinėjant tokį priežastinį ryšį nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kurios transporto priemonės vairuotojo pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nukentėjusiojo A. R. parodymai teismo posėdžio metu bei kiti byloje surinkti, aukščiau aptarti, rašytiniai duomenys, tai yra BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas, nukentėjusiojo A. R. rašytiniai paaiškinimai, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas bei vaizdo įrašas, kuriuos teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, patvirtina, kad būtent automobilio NISSAN JUKE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja M. R. pažeidė KET 9 punkto, kuriame nurodyta, jog „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, taip pat KET 114 punkto, kuriame nurodyta, kad „važiuodamas atbulas vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams“, reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė – A. R. priklausantis automobilis VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Nors administracinėn atsakomybėn traukiama M. R. duodama parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, buvo įsitikinusi, kad nieko nepadarė, tačiau iš esmės paties galėjusio būti kontakto tarp automobilių ji neneigė, kadangi nurodė, kad eismo įvykio vietoje buvo ir atbula važiavo, kai staiga per veidrodėlius pamatė automobilį, taip pat, jog klausė automobilio vairuotojo, ar šis neturi jai pretenzijų, kad matė, kaip vyras apžiūrinėjo savo automobilį, be to, patvirtino, kad nuvaliusi ir apžiūrėjusi savo automobilį ji matė įbrėžimą. Apklaustas teisme nukentėjusysis A. R. nurodė, kad kai pasuko į savo gatvę, pamatė, kad kita mašina važiuoja atbuline eiga link jo, pasitraukti jis nesuspėjo ir ta mašina trenkėsi į jo mašiną, tada pavažiavo į priekį, apvažiavo jo automobilį, truputį pavažiavo ir kol jis apžiūrėjo savo automobilį, tas automobilis nuvažiavo, jis negirdėjo, kad automobilio vairuotoja su juo kalbėtų, jo automobiliui buvo padaryti menki įbrėžimai, į policiją kreipėsi tik po poros dienų, kai iškrito žibintas. Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad kontaktas tarp automobilių iš tikrųjų buvo. Be to, iš 2016-06-20 Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelės, kur užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai bei automobilių sugretinimas, matyti, kad automobilių NISSAN JUKE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų pobūdis ir mechanizmas atitinka. Nukentėjusysis A. R. parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jo parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, jie sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, duomenų apie tai, kad minėtas asmuo dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti M. R., byloje nėra. Todėl netikėti šio asmens parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Tai, kad už automobilio NISSAN JUKE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo ir taip atitinkamai eismo įvykį sukėlė M. R., patvirtino teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. R., kad automobilį NISSAN JUKE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo moteris, taip pat matyti ir iš byloje esančio vaizdo įrašo, be to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį NISSAN JUKE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip jau minėta, neneigė ir pati M. R.. Taigi visuma byloje esančių, aukščiau aptartų įrodymų, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, pagrindo abejoti šių įrodymų visumos patikimumu teismas nenustatė, tad jų pagrindu pripažįsta įrodytomis tas aplinkybes, kad M. R. 2016-06-08, apie 17:00 val., Ateities Sodų 4-oji g. 67, Vilniuje, vairuodama automobilį NISSAN JUKE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula atsitrenkė į stovintį automobilį VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Minėta nustatyta veika M. R. pažeidė KET 9 ir 114 punktų reikalavimus bei padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.
Eismo įvykio faktą bei M. R. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).
Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. R. ne tik, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. R. pažeidė KET 220 punktą. Šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos nuvažiuoti nepranešęs apie eismo įvykį policijai arba nesutaręs su kitos transporto priemonės savininku ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus nekvietė policijos, nors nebuvo susitarta dėl įvykio aplinkybių, iš įvykio vietos pasišalino.
Administracinėn atsakomybėn traukiama M. R. teismo posėdžio metu teigė, kad savo kaltės nepripažįsta, nurodydama, kad kito automobilio nekliudė, automobilio VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas jai jokių pretenzijų neturėjo. Tačiau tokius jos paaiškinimus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis A. R., duodamas parodymus teisme ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad jis kontaktą pajuto, dėl ko išlipo iš savo automobilio ir nuėjo jo apžiūrėti, be to, kad į jo automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotoja po kontakto pasitaisė automobilį, tai yra pavažiavo į priekį ir tada atbula pravažiavo pro jo automobilį ir neišlipusi iš automobilio nuvažiavo. Iš fotolentelės, taip pat nukentėjusiojo A. R. bei pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos M. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad automobiliai buvo apgadinti nežymiai, kas rodo, jog kontaktas galėjo būti nežymus, tačiau, kaip matyti iš į bylą pateikto vaizdo įrašo, po automobilių kontakto abu automobiliai sujudėjo, kas rodo, kad kontaktas tarp automobilių tikrai turėjo būti juntamas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog duomenų, kad po kontakto M. R. būtų kalbėjusi su nukentėjusiuoju, teiravusis dėl automobilio apgadinimų ir būtų gavusi nukentėjusiojo atsakymą, kad jis pretenzijų neturi, byloje nėra, kadangi nukentėjusysis nurodė, jog jis negirdėjo, kad kito automobilio vairuotoja po automobilių kontakto su juo kalbėtų, o pati M. R. taip pat nurodo, kad nukentėjusysis su ja nekalbėjo, tik užsirašė jos automobilio valstybinį numerį. Iš vaizdo įrašo matyti, jog M. R. nebuvo priėjusi prie A. R. automobilio, jo neapžiūrėjo. Šios aplinkybės rodo, kad M. R. iš eismo įvykio vietos išvažiavo nesusitarusi su kitos transporto priemonės savininku dėl eismo įvykio ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad M. R. neabejotinai turėjo pajusti ir suvokti, jog kontaktas tarp automobilių buvo, kad ji kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl laikydamasi KET 220 punkto reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo likti eismo įvykio vietoje ir susitarti su kitos transporto priemonės savininku bei užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau ji įvykio vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad M. R. suvokė sukėlusi eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, bei, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdama KET 220 punkto reikalavimus, tai yra M. R. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.
Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nei M. R. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į nukentėjusiojo automobilį išvažiuojant atbulai, kur transporto eismas nėra intensyvus), į tai, kad byloje nėra duomenų, jog M. R. vairavo automobilį būdama neblaivi, kad sukėlė avarinę situaciją, pavojingą kitiems asmenims ir pan. Atsižvelgiama ir į padarytos žalos dydį, kad automobiliams padaryti mažareikšmiai apgadinimai, tik menki įbrėžimai, taip pat į tai, kad nukentėjusysis ne iš karto apie eismo įvykį pranešė policijai, kad M. R. nevengė atsakomybės, nesislėpė, pristatė automobilį, apgadinimų pėdsakų neslėpė. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. R. – anksčiau kelis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau skirtas baudas yra sumokėjusi ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba dviejuose darbuose, vadovauja ansambliui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LR KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju M. R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
M. R. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jai paskirti:
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 200 € (dviejų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 200 € (dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16058974599 ir įmokos kodą -1001.
Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.