Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-81-460/2016

2016 m. vasario 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-3337-328/2015 pagal ieškovės BUAB ,,Sartas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB ,,Bankroto vadyba” ieškinį atsakovei UAB ,,Perdanga“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir ieškovės BUAB ,,Sartas“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1188-253/2014 iškėlė bankroto bylą UAB „Sartas“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto vadyba“. Teismo nutartimi konstatuota, jog pagal 2012-12-31 balansą įmonė buvo nemoki. Nustatyta ir tai, jog UAB „Sartas“ 2014-04-14, 2014-04-15, 2015-04-18 gavo pinigines lėšas iš UAB ,,Litcon“. UAB „Sartas“ 2014-04-14, 2014-04-15, 2014-04-18 įmonei UAB ,,Perdanga“ sumokėjo 20 000 Lt (2014-04-14 UAB ,,Perdanga“ kasos pajamų orderis Nr. KPVL13001037), 2014-04-15 UAB ,,Sartas“ atsakovei sumokėjo 45 000 Lt (2014-04-15 UAB ,,Perdanga“ kasos pajamų orderis Nr. KPVL13001080), 2014-04-18 ieškovė atsakovei sumokėjo 46 038,87 Lt (2014-04-18 UAB ,,Perdanga“ kasos pajamų orderis Nr. KPVL13001081). Iš atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog laikotarpiu nuo 2013-05-23 iki 2013-06-28, o taip pat 2013-08-30 atsakovė tiekė ieškovei prekes, ieškovė jas priėmė, bendra atsakovės patiekta, o ieškovės priimta produkcijos suma sudarė 116 504,03 Lt. Iš UAB ,,Sartas“ finansinės atskaitomybės už 2013-01-01 iki 2013-12-31 matyti, jog ieškovės turtas sudarė 1 122 442,00 Lt, nepaskirstytas pelnas 327 530 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 328 110 Lt, ieškovės pelno nuostolių ataskaitoje užfiksuotas grynasis 25 856 Lt pelnas.

Apeliacinėje instancijoje sprendžiama, ar UAB „Sartas“ 2014-04-14, 2014-04-15, 2014-04-18 mokėjimai įmonei UAB ,,Perdanga“ pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Multiimpeks“ v. UAB ,,Eneka“, bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M., D. M., kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina visų nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Reikšdamas actio Pauliana reikalavimą įrodyti jį pagrindžiančias aplinkybes turi pareigą ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinių skundų teisinio ir faktinio pagrindo ribas, toliau pasisakys dėl tų actio Pauliana taikymo sąlygų, dėl kurių byloje yra kilęs ginčas, t. y. ar ginčijamu sandoriu buvo turi pažeistos kreditorių teises ir, ar ginčo sutartį ieškovė sudaryti privalėjo, ar ginčo sandorį sudarę asmenys buvo sąžiningi. Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir atsižvelgdama į apeliacinių skundų dalyko ribas, teisėjų kolegija nepasisako dėl byloje neginčijamų actio Pauliana taikymo sąlygų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal mokėjimų laikotarpiu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ redakciją, reglamentuojančią juridinių asmenų (išskyrus Lietuvos banką, kredito ir pašto įstaigas), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką, pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį (3 punktas) (CK 6.929 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi tokiu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad mokėjimas pagal kasos pajamų orderius – tai sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią perduoti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), todėl ieškovės atliktus ginčo mokėjimus ir atsakovės priimtus mokėjimus pagal kasos pajamų orderius pripažįsta sandoriais, kuriuos galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Dėl actio Pauliana sąlygos – kreditorių teisių pažeidimo

CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus (-ių) teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kitoks kreditoriaus (-ių) teisių pažeidimas, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, teismų praktikoje konstatuojamas, kai dėl ginčijamo sandorio sandorį sudaręs subjektas nebegali įvykdyti (nebevykdo) prievolių kreditoriams arba skolininko galimybės prievoles įvykdyti ateityje sumažėja (pasikeičia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012, 2012-11-06 Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Vertinant, ar sandoris pažeidė kreditorių interesus, svarbu, kad skolininko mokumo sumažėjimas būtų nulemtas ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Tokiais atvejais pripažįstama ne tik skolininko turto įkeitimas, taip sudarant privilegijuotą padėtį vienam iš kreditorių, naujų įsipareigojimų prisiėmimas, pavyzdžiui, laiduojant, bet ir atvejai, kai actio Pauliana ginčijamu sandoriu kuriam nors kreditoriui suteikiamos nepagrįstos privilegijos. Vienam kreditoriui suteikus nepagrįstas privilegijas, pagrindo konstatuoti kreditorių teisių pažeidimą nebūtų tik tokiu atveju, jeigu ir po ginčijamo sandorio, kuriuo vienam iš kreditorių suteiktos nepagrįstos privilegijos, skolininkas tebeturi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Teismas, siekdamas įvertinti, ar actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus, turi nustatyti ir įvertinti faktinę įmonės turtinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu, taip pat ginčijamo sandorio įtaką įmonės gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais (mokumo pokyčius, nulemtus ginčijamo sandorio sudarymo).

Byloje nustatyta, kad ginčijamų 2014-04-14, 2014-04-15, 2014-04-18 atliktų mokėjimų (sandorių) sudarymo metu įmonei UAB „Sartas“ jau 2015-04-07 buvo pateiktas ir teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Pabrėžtina, jog ginčo mokėjimo metu viešoje erdvėje buvo informacija apie tai, kad įmonėje UAB „Sartas“ nuo 2013-11-27 dirbo tik 2 darbuotojai (apdraustieji), nuo 2013-10-31 turėjo 3195.28 EUR (11 032.66 Lt) socialinio draudimo skolą, nuo 2013-11-19 turėjo 3276.33 EUR (11312.52 Lt) socialinio draudimo skolą, nuo 2013-12-18 turėjo 3764.82 EUR (12999.17 Lt) socialinio draudimo skolą, nuo 2014-02-25 turėjo 3973.68 EUR (13720.32 Lt) socialinio draudimo skolą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vėlesnė bankroto bylos analizė patvirtino, kad nuo 2012-12-31 įmonė buvo nemoki (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi. atlikus ginčijamus mokėjimus ieškovė neteko lėšų, taip sumažėjo jos mokumas ir jos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą. Šiais mokėjimais ieškovė, perleidusi lėšas atsakovei, jai, kaip kreditorei, suteikė pirmenybę kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, iš esmės sumažino savo turtą, pablogino kitų kreditorių galimybes nukreipti reikalavimus į skolininką (ieškovę) ir gauti jų patenkinimą. Akivaizdu, kad ginčijamais sandoriais įmonės finansinė padėtis nebuvo stabilizuota, jai ir iki mokėjimų sudarymo, ir po jo trūko lėšų atsiskaityti su kreditoriais, netgi darbuotojais. Toks atsiskaitymo mechanizmas neabejotinai patvirtina siekį išvengti į sąskaitą pakliūvančių lėšų arešto ir siekį jas nukreipti atsiskaitymui su konkrečiu kreditoriumi, t. y. prioritetą, suteikti vienam konkrečiam kreditoriui. Toks atsiskaitymo būdas prioritetą suteikiant konkrečiam kreditoriui neatitinka verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartų, sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais. Atmestini kaip nepagrįsti ir faktinės situacijos neatitinkantys atsakovės argumentai, kad ginčijamų mokėjimų atlikimas atitiko įprastą verslo praktiką, buvo sąžiningas ir nepagrįstas įrodymais apie ieškovės sunkią finansinę padėtį. Atvirkščiai, įmonė gautų lėšų nepanaudojo atsiskaitymui su kreditoriais, proporcingai jų turimų reikalavimų daliai, taigi sudarydama ginčijamą sandorį neveikė kreditorių interesais, nesielgė pagal protingo elgesio standartą versle sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010). Ginčo sandoriai (mokėjimai) lėmė (dalinį) atsiskaitymą su vienu iš kreditorių UAB „Perdanga“, dėl ko šios sumos nepakliuvo į UAB „Sartas“ turto sudėtį ir nebuvo panaudotos proporcingam atsiskaitymui su kreditoriais, taip pažeidžiant jų teises.

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad įmonei neturint pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu, ji turi iš Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo kylančią prievolę vykdyti laikantis šiame įstatyme 3 straipsnyje nustatytos mokėjimo eilės tvarkos, pagal kurią atsiskaitymas su tolesnės eilės kreditoriais galimas tik visiškai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Akivaizdu, kad šios tvarkos nebuvo laikytasi (CK 6.930¹ straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčijamu sandoriu buvo suteiktas prioritetas ketvirtos eilės pagal šį įstatymą kreditoriui, žinant ir neketinant pirmiau atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais (bankroto bylą inicijavo VSDFV Klaipėdos skyrius).

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, mano, jog kitų įmonės kreditorių teisių pažeidimas akivaizdus, pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių padarė neteisingą išvadą (CPK 12, 178, 185 197 straipsniai).

Dėl privalėjimo sudaryti ginčo sutartį

Byloje nėra duomenų, kad ginčijamą sandorį ieškovė būtų privalėjusi sudaryti. Atvirkščiai, savanoriškas įsipareigojimas suteikti prioritetą UAB „Perdanga“, sumokant lėšas jai vienai, pažeidžiant kitų kreditorių teises, nevertintinas kaip privalomumas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme sudaryti ginčo sandorius,

Dėl ginčo sandorius sudariusių asmenų (ne)sąžiningumo

Atmestini atsakovės argumentai, kad ginčijamo sandorio šalys buvo sąžiningos. Pats savaime ginčijamais sandoriais įtvirtinamas atsiskaitymo būdas, kai UAB „Sartas“ dėl finansinių sunkumų neatsiskaito su kreditoriais ir pirmenybę suteikia vienam – UAB „Perdanga“, yra nesąžiningas. Tą UAB „Sartas“ bei UAB „Perdanga“ neabejotinai turėjo suprasti. Tai reiškia, kad atlikdamos mokėjimus (pinigų priėmimą) tokiomis aplinkybėmis UAB „Sartas“ bei UAB „Perdanga“ buvo nesąžiningos sandorio šalys (CK 6.66 straipsnio 2 dalys). Verslininkas, žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos ar kaip buvo nagrinėjamu atveju – išimtinėmis teisėmis atsiskaitymą, turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl sudaromu sandoriu gali būti dar labiau apsunkinta skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos pripažįstant ginčijamus sandorius negaliojančiais.

Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir ieškinio reikalavimų netenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apeliantės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Sartas“, juridinio asmens kodas 302555594, 2014-04-14 atliktą 20 000 Lt (5 792,40 Eur) pinigų sumos išmokėjimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Perdanga“, juridinio asmens kodas140518037, įformintą 2014-04-14 kasos pajamų orderio kvitu Nr. KPVL 13001037;

pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės ,,Sartas“ 2014-04-15 atliktą 45 000 Lt (13 032,90 Eur) pinigų sumos išmokėjimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Perdanga“, įformintą 2014-04-15 kasos pajamų orderio kvitu Nr. KPVL13001080;

pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės ,,Sartas“ 2014-04-18 atliktą 46 038,87 Lt (13 333,78 Eur) pinigų sumos išmokėjimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Perdanga“, įformintą 2014-04-18 kasos pajamų orderio kvitu Nr. KPVL13001081.

Taikyti restituciją ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sartas“ priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Perdanga“ 32 159,08 Eur (111 038,87 Lt) sumą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sartas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Perdanga“ 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.