Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Vidos Stonkuvienės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui S.K., jo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, 2013 m. sausio 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos K.K. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, S.K. dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012-03-30 sprendimo Nr. (4.6.10) RS-199 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuoti - pareiškėja, tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras (jų atstovai), į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėtina šiems bylos proceso dalyviams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje iš esmės nagrinėjama, ar teisėtas ir pagrįstas atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2012-03-30 sprendimas Nr. (4.6.10) RS-199, kuriuo, vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 2 dalimi (dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų) netenkintas pareiškėjos prašymas išregistruoti juridinį faktą „bendroji jungtinė nuosavybė“ iš nekilnojamo turto registro, adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Centrinis registratorius (VĮ Registrų centras) išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl Teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-02-27 konsultacija Nr. 02-04-07). Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčijamas ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-05-07 sprendimas Nr. 123 (b.l. 8-9), kuriuo pareiškėjos skundas dėl Teritorinio registratoriaus 2012-03-30 sprendimo Nr. (4.6.10) RS-199 netenkintas ir pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka, laikytina, kad tiesiogines pasekmes pareiškėjai sukelia būtent Teritorinio registratoriaus 2012-03-30 sprendimo Nr. (4.6.10) RS-199 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuris ir laikytinas bylos ginčo dalyku. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas vertintinas kaip faktinis duomuo, papildantis bei iš esmės pakartojantis skundžiamo Teritorinio registratoriaus sprendimą tiek faktiniais, tiek teisiniais ginčo situacijos aspektais.

Taigi, sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra ABTĮ 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, ar pagrįstas skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamas sprendimas priimtas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo turto registro skyriaus vedėjo-juriskonsulto Augeniaus Prano Demeniaus. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybes, sprendimo priėmimo teisiniai pagrindai – NTRĮ 4, 19 straipsnis, 29 straipsnio 2 dalis (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų). Sprendime nurodyta jo apskundimo terminai ir tvarka, sprendimas patvirtintas įstaigos antspaudu (b.l. 7). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ginčo pastatų – 3/5 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/5 dalys sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui S.K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b.l. 55-57). Ginčo juridinio fakto – „Bendroji jungtinė sutuoktinų nuosavybė“ įregistravimo registre juridinis pagrindas – 2007-08-01 pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2007-08-01 prašymas (b.l. 58). Kartu su šiuo prašymu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui buvo pateiktas ir santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 58). Juridinis faktas viešajame registre galioja nuo 2007-08-08 (b.l. 55-57). Iš santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjos ir S.K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos įrašo metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 59). 2012-03-26 pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą prašydama išregistruoti ginčo juridinį faktą (b.l. 56). Pažymėtina, kad pareiškėja tiek skunde teismui, tiek ir kreipdamasi į atsakovą, neteisingai nurodė ginčo turto adresą – (duomenys neskelbtini), nes tikslus šio turto adresas yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 55-57). 2013-03-30 atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymo netenkino (b.l. 67). Centrinis registratorius 2012-05-07 sprendimu Teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti (b.l. 68-69).

LITEKO (Lietuvos teismų informacinė sistema) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės K.K. (pareiškėjos) ieškinį atsakovui S.K. (tretysis suinteresuotas asmuo) bei atsakovo S.K. priešieškinį, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo ir kt., taip pat išnagrinėjo ir ieškovės reikalavimą - pripažinti, kad ginčo 3/10 dalys gyvenamojo namo ir 3/5 dalys sandėlio yra asmeninė ieškovės K.K. nuosavybė. Teismas šio reikalavimo netenkino, šį sprendimą motyvuodamas tuo, kad „<...> nors ieškovė ir įsigijo dalį ginčo patalpų esančių (duomenys neskelbtini) perleisdama savo asmeninį turtą, tačiau vėliau (duomenys neskelbtini) sutartimi už šį turtą buvo dar sumokėta (duomenys neskelbtini) litai. Sutartyje nurodoma, kad A.R. nurodytą sumą gavo prieš pasirašant pirkimo pardavimo sutartį. Ši suma sumokėta ieškovei esant santuokoje su atsakovu ir tai sudaro didžiąją dalį atsiskaitomo turto vertės, pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad nurodytas patalpas buvo siekiama įgyti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Tai patvirtina ir bendras ieškovės ir atsakovo pareiškimas, kuriuo jie prašė minėtą turtą įregistruoti kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Šio pareiškimo, kuris buvo pagrindas įregistruoti šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, ieškovė neginčijo. Tuo atveju, kai sandoriu suteikiamos tam tikros teisės kitam asmeniui, ta teisė nebegali būti panaikinta ar nepripažįstama teisės davėjo kitu pareiškimu. Įvertinus tai nebus teisinga ir sąžininga pripažinti nurodytas ginčo patalpų dalis esančias (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės K.K. nuosavybe, todėl turtas (duomenys neskelbtini), pripažintas teismo bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir padalintas. Šis sprendimas neįsiteisėjęs. (duomenys neskelbtini) pareiškėja pateikė apeliacinį skundą. Duomenų, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta, nenustatyta.

(duomenys neskelbtini) mainų sutartimi pareiškėja, jai nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini) dalis turto, (duomenys neskelbtini) ha žemės, esančio sklypo (duomenys neskelbtini), išmainė į A.R. nuosavybės teise priklausančias 3/10 dalis gyvenamojo namo, 3/5 dalis sandėlio, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 60-64). Šios mainų sutarties 5.3 punktas (duomenys neskelbtini) sutartimi pakeistas, nurodant, kad kainų skirtumą tarp sumainyti daiktų (duomenys neskelbtini) Lt pareiškėja sumokėjo A.R. prie pasirašant sutartį (b.l. 65). Minėtoje mainų sutartyje nėra nurodyta, kad ginčo turtą pareiškėja įgyja asmeninės nuosavybės teise ar, kad šis turtas įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Duomenų, patvirtinančių, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą yra pasibaigusi ar pasikeitė šios teisės turėtojas ir (ar) pan., byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė.

Ginčo atveju, pareiškėja skundžiamą sprendimą laiko nepagrįstu ir neteisėtu, motyvuodama tuo, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo įregistruoti juridinį faktą remiantis vien minėtu 2007-08-01 prašymu, o atsisakydamas išregistruoti šį faktą, netinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Pagal NTRĮ 22 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.

Bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimo nekilnojamojo turto registre tvarka reglamentuota NTRĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Remiantis šiomis nuostatomis, registruojant bendrąją jungtinę nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre savininkais turi būti nurodomi abu sutuoktiniai (19 str. 1 d.). Dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios jungtinės nuosavybės teisė, turi būti nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jeigu dokumente nenurodyta, kad nekilnojamasis daiktas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į tą daiktą gali būti registruojama abiejų sutuoktinių rašytiniu prašymu. Ši nuostata netaikoma, kai nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą vienas iš sutuoktinių įgijo iki santuokos, o būdamas susituokęs paveldėjimo ar dovanojimo būdu, jeigu dovanojimo sutartyje ar paveldėjimo dokumente nebuvo nurodyta, jog turtas perduodamas sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn, arba kai dokumente, kuris yra pagrindas nuosavybės teisei įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nurodyta, jog nekilnojamasis daiktas įgytas asmenine sutuoktinio nuosavybės teise (19 str. 2 d.). Nekilnojamojo turto registro nuostatų 61 punkte numatyta, kad juridiniai faktai išregistruojami ir žymos registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą arba pasikeitimą.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad sutuoktinių turto teisinio režimo esmė išdėstyta CK 3.87 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė; 2 dalį - sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2 dalyje - preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas - sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šiuo atveju, faktiniai bylos duomenys patvirtino, kad ginčo turtas įgytas po santuokos sudarymo, mainų sutarties pagrindu, kurioje nėra nurodyta, kad turtas įgyjamas pareiškėjos asmenine nuosavybės teise ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Be to, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ir į tai, kad minėtas civilinis ginčas dar nėra pasibaigęs, o įsiteisėjus civilinėje byloje teismo sprendimui, toks sprendimas galėtų būti pagrindu kreiptis į atsakovą dėl ginčo juridinio fakto išregistravimo (žinoma, jeigu pareiškėjos ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą būtų jai palankus ir pan.).

Sistemiškai analizuojant aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, vertinant faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja prašydama atsakovo išregistruoti ginčo juridinį faktą, nepateikė atsakovui NTRĮ 22 straipsnyje nurodyto dokumento (-ų), kuris (-ie) patvirtintų ginčo juridinio fakto pasibaigimą arba pasikeitimą. Pareiškėjos skundo argumentai, jog minėtas 2007-08-01 prašymas negalėjo būti pakankamu teisiniu pagrindu įregistruoti juridinį faktą, jog atsakovas netinkamai ištyrė skundą ir pan., laikytini nepagrįstais. Minėta, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog mainų sutartyje, šios sutarties pakeitime (pažymėtina kad sutartys sudarytos galiojant pareiškėjos ir S.K. santuokai) nėra nurodyta, kad ginčo turtas įgyjamas pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise ir (ar) pan., taigi, atsakovas pagrįstai rėmėsi 2007-08-01 prašymu ir šio prašymo pagrindu, teisėtai įregistravo ginčo juridinį faktą viešajame registre padarant žymą. 2007-08-01 prašymas, sutinkamai su NTRĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis, galėjo būti teisiniu pagrindu ginčo juridiniam faktui įregistruoti.

Teismas pažymi, kad NTRĮ 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. NTRĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 4 punkte nustatyta, kad registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti registro duomenis. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo, darytina išvada, kad registratoriaus sprendimas ir negali būti pagrindu nuosavybės teisės įgijimui ar jos praradimui (CK 4.47 str.), registratoriui įstatymu nesuteikta teisė aiškinti tarp fizinių asmenų sudarytas civilines sutartis.

Byloje įrodyta, kad skundžiamas sprendimas priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, objektyviai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos prašymo faktines aplinkybes, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų bendrųjų reikalavimų, keliamų individualių administracinių aktų turiniui ir formai. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012-03-30 sprendimą Nr. (4.6.10) RS-199 „Dėl juridinio fakto išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro“ pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, nes teismas nenustatė skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų (ABTĮ 89 straipsnis), kuriais šis sprendimas turėtų būti naikinamas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nėra juridinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos K.K. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, S.K. dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012-03-30 sprendimo Nr. (4.6.10) RS-199 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus - panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašą, jog nekilnojamieji daiktai – gyvenamas namas (3/10 dalys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlis (3/5 dalys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui S.K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos K.K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.