- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- eII-481-865/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pažeidėjas
- A. D.
- Kategorijos
- 9.18Prekybos transporto priemonėmis tvarkos pažeidimas (ANK 171 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės G. J. 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-2384-2024, kuriuo A. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Faktinės aplinkybės
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė G. J., nustačiusi, kad 2024 m. sausio 19 d. 16.35 val. A. D., būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, patvirtintų 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 (tolau – ir PMĮ), 51 straipsnio 2 dalies nuostatas – neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204A) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d., 2024 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-2384-2024 A. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 200 eurų dydžio baudą.
II. Skundo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 14 d. gautas A. D. (toliau – ir Pareiškėja) skundas, kuriame nurodoma, kad ji neneigia administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytų savo veiksmų ir/ar kaltės, tačiau tyčia jų neatliko. Ji visiškai pripažįsta savo kaltę dėl nustatyto nusižengimo. Nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą susijusi su metinės pelno mokesčio deklaracijos nepateikimu už 2022 metus. Teismas, spręsdamas jos nuobaudos švelninimo klausimą, turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog ji pripažįsta savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi padariusi ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinės nuobaudos tikslai, jos nuomone, būtų pasiekti paskyrus ir įspėjimą kaip nuobaudą. Ji – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jos pensija siekia vos (duomenys neskelbtini) eurų per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadove yra jau 10 metų, nevykdo jokios veiklos, neturi nei pajamų, nei išlaidų, o taip pat pelno. Įmonės neišregistravo nes ketino ją perleisti vaikams, tačiau jos sūnus R. B. išvyko gyventi į užsienį, ten dirba ir į Lietuvą neketina grįžti, o jos sutuoktinio A. D. sūnus, M. D., (duomenys neskelbtini) mirė. Apie minėtas aplinkybes nuvykusi į VMI paaiškino darbuotojai dar 2020 ar 2021 metais, ją išklausė ir pasakė, kad jeigu reikės išaiškinimo susisieks, tačiau niekas nieko nepranešė. Šiuo metu ėmėsi veiksmų siekiant įmonę išregistruoti, nes, kaip minėjo, jokios veiklos nebevykdo. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skiriant nuobaudą privaloma atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, taip pat ir kitas, ANK 35 straipsnyje nenumatytas, lengvinančias aplinkybes. Prašo vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje. ANK 35 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokių, atsakomybę už administracinį nusižengimą, lengvinančių aplinkybių. Šiuo atveju, nepaisant ANK 35 straipsnio 1 dalyje numatytų lengvinančių aplinkybių, skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą administracinį nusižengimą, būtina įvertinti šias faktines aplinkybes: turimą (duomenys neskelbtini) procentų darbingumą, ji – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, į bylos žodinį nagrinėjimą negalėjo atvykti nes 2024 m. vasario 14 d. ryte nukritusi susižalojo ranką ir buvo priversta kreiptis į medicinos įstaigą. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta 200 eurų nuobauda yra per didelė ir per griežta jos padarytam teisės pažeidimui, t. y. neproporcinga nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis, 20 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-827/2007, Nr. N5- 542/2007, Nr. N3-331/2007, Nr. N3-1900/2006, Nr. N3-1695- 06). Lengvinančios aplinkybės, t. y. ji pripažįsta savo kaltę padariusi administracinį nusižengimą bei nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies l punktas), administracinės nuobaudos paskyrimas daro didžiulę įtaką jos gyvenimui, nes jos pragyvenimo pajamos bus stipriai sumenkusios, patvirtina būtinybę paskirti švelnesnę nuobaudą: įspėjimą arba mažesnę piniginę baudą (b. l. 2-3).
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento II skyriaus vedėjas V. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašoma Pareiškėjos skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad 2024 m. vasario 14 d., pastarajai skirta minimali piniginė nuobauda, pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Rengiant atsiliepimą į skundą nustatytą, kad elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau – ir EDS) deklaracija PLN204A už 2022 m. vis dar nepateikta.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.
Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalis numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tuomet, kai padaro bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą arba 2) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą, arba 3) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikimą, arba 4) neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, arba 5) neteisingų duomenų pateikimą. Pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis – formali, todėl vien deklaracijos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.
MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėta, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.
Institucija su Pareiškėjos skundu pateikė papildomą medžiagą, kurioje matyti, kad 2023 m. gegužės 11 d., VMI sprendimu IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, nes mokesčių mokėtojas turi kasos aparatų, kurie nėra išregistruoti arba nėra sustabdyti laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., pagal Pareiškėjos vadovaujamos įmonės prašymą atleisti nuo mokesčių deklaracijų teikimo minėtam laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgtą į lengvinančią aplinkybę, nurodytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Taip pat nustatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas. Pareiškėjai 2023 m. vasario 11 d., už analogišką ANK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimą buvo skirtas įspėjimas. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Akivaizdu, kad 2023 m. vasario 11 d. skirtas įspėjimas už ANK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimą nepadėjo pasiekti ANK 22 straipsnio tikslų.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas. Pareiškėjai skirta minimali ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta piniginė nuobauda. Institucijos nuomone, nuobauda turėtų būti laikoma tinkama ir proporcinga, kadangi skirta mažesnė nei to reikalauja ANK 34 straipsnio nuostatos.
IV. Byloje surinkti įrodymai
Teismo posėdyje A. D. kaltę pripažino, gailisi, prašė panaikinti baudą, nes vos pragyvena, yra (duomenys neskelbtini) metų, turi neįgalumą, turėjo (duomenys neskelbtini), gyvena su pensininku neįgaliu vyru, vaikas išvykęs į užsienį, neturi iš ko sumokėti baudos. Prašo naikinti baudą.
V. Teismo išvados
A. D. skundas tenkintinas.
Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.
Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.
PMĮ 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos <...>.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai nubausta už tai, kad ji, būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204A) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad už minėtos pelno deklaracijos nepateikimą pareiškėja nubausta teisėtai ir pagrįstai.
MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Minėto įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.
MAĮ 66 ir 73 straipsniuose nustatyta, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.
Kaip jau minėta, ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pačių straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimas – deklaracijų nepateikimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais užtraukia administracinę atsakomybę.
Nagrinėjamu atveju, Pareiškėja padaryto administracinio nusižengimo neginčija. Institucija, be kita ko, detalizuodama aptariamo administracinio nusižengimo aplinkybes, su Pareiškėjos skundu pateiktoje papildomoje bylos medžiagoje, yra nurodžiusi, kad 2023 m. gegužės 11 d., VMI sprendimu IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimų, nes mokesčių mokėtoja turi kasos aparatų, kurie nėra išregistruoti arba nėra sustabdyti laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Taigi, teismas sprendžia, kad Pareiškėjos veiksmai aptariamu atveju kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Pareiškėja nesutinka su Institucijos paskirta nuobauda, kuri yra per griežta bei neproporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).
ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcija numato įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.
Skundžiamu nutarimu Pareiškėjai buvo paskirta sankcijoje numatyta minimumą atitinkanti 200 Eur bauda, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Tačiau, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Pareiškėjai nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Teismas pažymi, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, nepakanka nustatyti, jog asmuo administracinio nusižengimo bylos tyrime ir priimant nutarimą papasakojo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Pareiškėja veiksmus, sudarančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalies sudėtį, vertina kritiškai, gailisi. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkė prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) teismas nustato.
Pareiškėjai skiriant sankcijoje numatytą minimumą atitinkančią bauda, buvo atsižvelgiama ir į tai, kad nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Iš Administracinių nusižengimų registro pažymos nustatyta, kad Pareiškėja už analogišką administracinį nusižengimą buvo bausta 2023 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-1614-20223 ir už šių nusižengimų padarymą jai buvo skirta nuobauda – įspėjimas.
Tačiau teismo vertinimu, šio administracinio nusižengimo vertinimo kontekste, minėta aplinkybė nors neigiamai charakterizuoja Pareiškėją, tačiau visgi pareiškėja garbaus amžiaus, (duomenys neskelbtini) metų, patyrusi (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini), turi neįgalumą, toks pats neįgalus pareiškėjos vyras, pensijos nėra didelės. Šios aplinkybės teismui daryti išvadą, kad švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimo skyrimas visgi pasieks ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo tikslą – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.
Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės G. J. 2024 m. vasario 14 d. nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-2384-2024, kuriuo Pareiškėja buvo nubausta pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, 200 eurų bauda, keistinas, paskiriant įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
A. D. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės G. J. 2024 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-2384-2024 pakeisti, paskiriant A. D. įspėjimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.