Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-06-23 · Civilinė byla Nr. 2A-76-198/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
2A-76-198/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Margarita Dzelzienė
Trečiasis asmuo
Lloyd
Ieškovas
E. P.
Atsakovas
Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro
Advokatai
Tomas Talutis, Vytautas Gustas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 76 – 198 / 2011

Eigirdas Činka Procesinio sprendimo kategorija:(S)30.3; 30.10; 121.15; 121.21NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Margaritos Dzelzienės,sekretoriaujant Angelei Andrikonieneidalyvaujant ieškovės atstovams E. Z., advokatui Vytautui Gustui,

trečiojo asmens Lloyd‘s Syndicate AFB2626/623 (Beazley Furlonge Ltd atstovui advokatui Tomui Talučiui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2351-755/2010 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Š., tretiesiems asmenims Lloyd‘s Syndicate AFB2626/623 (Beazley Furlonge Ltd), BUAB „Blindis“ dėl notaro veiksmų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė, sutikslinusi reikalavimus (t. 1, b. l. 164) prašė:

- pripažinti jai tęstinę nuosavybės teisę į registrą Nr. 66/13773;

- įpareigoti atsakovę (notarę A. Š.) per 3 dienas atlikti veiksmą - nutraukti pasibaigusią 2008-04-01 sutartį Nr. 5155, pranešant Registrų centrui;

- panaikinti notarės 2009-06-22 nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (atsakymas į pareiškimą Nr. G-54 2009-06-17);

- pripažinti faktą, jog ieškovė patyrė turtinę žalą dėl atsakovės veiksmų: vilkinimo, pareigos ir veiksmo neatlikimo bei priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;

- priteisti 6 proc. dydžio palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos ir BUAB “Blindis“. Notarė nepripažino sutarties nutrūkimo, atsisakė tokį veiksmą atlikti, tačiau, jei pirkėjas pažeidė esmines sutarties sąlygas, įstatymas notarei tą leidžia padaryti. Šalių susitarimu sutartis buvo pratęsta, bet UAB „Blindis“ nesilaikė pinigų mokėjimo grafiko, mokėjo tik delspinigius. Pardavėjas tikėjosi, kad pirkėjas pirks daiktą ir sumokės pinigus. Notarė 2007-06-30 nutarimu nesutiko pripažinti, kad pirkimo – pardavimo sutartis pasibaigė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą, nemigą. 2006-07-08 E. P. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį patyrusi pirkėjo spaudimą. Notarė pilnai neišaiškino ieškovei sutarties teksto, kas sukėlė ieškovei žalą. Ieškinyje remiasi notariato įstatymo 16 str. Notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neteisėtas. Notarė gynė ne savo, ne ieškovės, o UAB „Blindis“ teises. Jai turi būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Ieškovė šiai dienai turi disponavimo turtu teisę, bet negali gauti savo turto dokumentų. Pirkėjas nesumokėjo visų pinigų, o turtą įregistravo savo vardu, iškirto 154 m³ medienos, nors tokių veiksmų pagal sutartį negalėjo atlikti. Notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, nesuteikimas teismui visos informacijos apie sandorį ir apie su tuo susijusius dalykus sukėlė E. P. nerimą, paveikė jos regėjimą, sukėlė skausmus širdies plote, krūtinėje, dvasinius išgyvenimus. Nors notarė sukėlė E. P. pergyvenimus, bet ieškovė tebėra geros nuomonės apie notarę, nes jos yra panašaus amžiaus ir ieškovė tebepasitiki notare. Tęstinė nuosavybės teisė reiškia, kad reikia pripažinti E. P. nuosavybės teisę. Nutraukti pasibaigusią sutartį reiškia, kad teismas įpareigotų visas institucijas pripažinti sutartį pasibaigusia, kad notarė atliktų pareigą. Pranešimai UAB „Blindis“ dėl sutarties nutraukimo nebuvo siunčiami, ieškovė su „Blindis“ bendravo telefonu, perspėjo, kad balandžio pirmą dieną sutartis nutrūks, o UAB „Blindis“ aiškino, kad sumokės pinigus, atsiskaitys su ieškove. E. P. rašė laišką UAB „Blindis“, kad sutartis yra nutrūkusi, visa tai buvo 2008 m. balandžio mėnesį, bet laiško ieškovė neišsaugojo, jį turi UAB „Blindis“.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl atsakovės notarės A. Š. veiksmų - įpareigoti atsakovę per 3 dienas atlikti veiksmą - nutraukti pasibaigusią 2008-04-01 sutartį Nr. 5155, pranešant Registrų centrui, panaikinti notarės 2009-06-22 nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, pripažinti, jog ieškovė dėl atsakovės vilkinimo, pareigos ir veiksmo neatlikimo patyrė turtinę žalą bei priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos, 6 proc. dydžio palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo, teismas atmetė. Ieškinio dalį – pripažinti ieškovei tęstinę nuosavybės teisę į registrą Nr. 66/13773 paliko nenagrinėtą. Nurodė ieškovei, jog dėl šio reikalavimo ji turėtų kreiptis į VĮ Registrų centras teritorinį administratorių.

Nustatė, jog 2006-08-08 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta notarine forma, ieškovė pardavė trečiajam asmeniui BUAB “Blindis“ žemės sklypą, unik. Nr. 6632-0002-0005, už 200 000 Lt. Pagal sutarties sąlygas sklypas parduotas išsimokėtinai galutinai atsiskaitant iki 2007-06-30. 2007-09-07 susitarimu, pakeičiant sutarties sąlygas, likusios nesumokėtos 139 000 Lt sumos sumokėjimas atidėtas iki 2008-04-01. Tarp šių sutarčių sudarymo (pakeitimo) šalys 2007-08-24 dar sudarė rašytinės formos susitarimą dėl atsiskaitymo iki 2008-05-01, kuria numatė, jog sutarties nutraukimo dėl pirkėjo kaltės atveju sumokėti pinigai lieka pardavėjui. Pardavėjas perdavė pirkėjui turtą ir šis jį įregistravo savo vardu. UAB “Blindis“ Šiaulių apygardos teismo 2008-09-04 nutartimi iškelta bankroto byla. E. P. nėra įtraukta į šios bendrovės kreditorių sąrašą. Iš ieškovės 2009-05-25 ir 2009-06-17 pareiškimų notarei teismas nustatė, jog ši informuojama apie sutarties vykdymo aplinkybes ir prašoma notaro, ginant viešąjį interesą, pranešti registrų tvarkytojui ir Teisingumo ministerijai, kad notarinė sutartis, reg. Nr. 5155, nebegalioja, kad UAB „Blindis“ prarado žemės naudotojo teises. 2009-06-17 pareiškimu dar prašoma notariškai patvirtinti šį E. P. veiksmą - vienašališką sutarties nutraukimą. Atsakydama į šį pareiškimą notarė 2009-06-22 nutarimu G-54 atsisakė vienašališkai nutraukti 2006-08-08 sutartį, nes to nenumato sutarties ir jos papildymo nuostatos. Teismas iš byloje esančių įrodymų nenustatė, jog ieškovė ar jos atstovai būtų raštu ar kitokia forma informavę BUAB “Blindis“ apie tai, jog ieškovė vienašališkai nutrauks ar jau nutraukė 2006-08-08 sutartį. Teismo nuomone, liudytojos V. A. teiginys, jog ieškovė rašė UAB „Blindis“ laišką, kur nurodė, jog sutarties nesilaikymo atveju kreipsis į notarą, o paskui ir į teismą, nepatvirtina, kad atsakovui būtų buvę pranešta apie sutarties nutraukimą.

Atsižvelgdamas į tai, jog ginčijamas notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – vienašališkai nutraukti sutartį, teismas sprendė, jog ieškovė būtent taip – kaip reikalavimą nutraukti sutartį suformulavo savo reikalavimą, iš kurio kildina kitus išvestinius reikalavimus dėl nuosavybės teisės pripažinimo bei žalos atlyginimo. Nurodė, kad galimybė notarui nutraukti šalių sudarytą sutartį ir pranešti apie tai registrų tvarkytojui Notariato įstatyme ir kituose įstatymuose nenumatyta, todėl tokio veiksmo notaras negali atlikti. Todėl ir reikalavimas įpareigoti notarą tokį veiksmą atlikti negali būti pripažįstamas pagrįstu. Be to, norminiai aktai nenustato, jog asmens pareiškimą apie vienašališką sutarties nutraukimą turėtų tvirtinti notaras ar kad jis per notarą turėtų būti perduodamas kitai sandorio šaliai. Notaras nėra sandorio šalimi, todėl jis negali nei konstatuoti, ar vienos iš sandorio šalių veiksmai nutraukiant sutartį ar ketinant tą atlikti yra pagrįsti ir teisėti, nei nurodyti registrų tvarkytojui pakeisti įrašus dėl daiktinių teisių pakeitimo. Teismo nuomone, kadangi ginčo objektas – žemės sklypas registruose yra užregistruotas BUAB “Blindis“ vardu, todėl nuosavybės pasikeitimas be jo sutikimo galimas tik įstatymu numatytu atveju. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų. Tokio pranešimo pateikimą skolininkui įstatymas numato kaip privalomą sutarties nutraukimo procedūros dalį. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, jog BUAB “Blindis“ būtų buvę pranešta tiek apie ketinimą vienašališkai nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, tiek apie patį nutraukimą (CK 6.218 str.). Apie tai informuotas tik notaras. Be to, priešingai ieškovės tvirtinimui, byloje nėra pateikta įrodymų, jog sutartis būtų savaime pasibaigusi.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prašant pasisakyti dėl sutarties nutraukimo jau kaip įvykusio fakto, nusprendžiant dėl restitucijos taikymo, atsakovu bet kuriuo atveju turėtų būti kita sandorio šalis, šiuo atveju tretysis asmuo BUAB “Blindis“.

Nurodė, kad reikalavimas pripažinti ieškovei tęstinę nuosavybės teisę į registrą Nr. 66/13773 reiškia reikalavimą pripažinti asmeniui nuosavybės teises į turtą - žemės sklypą, šiuo metu teberegistruotą BUAB “Blindis“ vardu. CK 1.138 str. nustato būdus, kokiais teismas nustatyta civiline tvarka gali ginti asmens teises. Ieškovė prašo šias teises pripažinti. Tačiau, jeigu pirkimo - pardavimo sutartis, kaip mano ieškovė, jau nutraukta, tai tokiu atveju šalys pačios turi taikyti restituciją, kaip numatyta CK 6.222 str., ir reikalauti turto sugrąžinimo. Tik tokiu atveju, jeigu viena iš nutraukto sandorio šalių nesutiktų taikyti restitucijos ar šalys nesutartų dėl jos taikymo, tai galėtų spręsti teismas. Jeigu, ieškovės nuomone, sutartis jau nutraukta ar pasibaigė, ji turi imtis veiksmų atlikti atitinkamus veiksmus, kad būtų užregistruoti daiktinių teisių pasikeitimai registre. Teismo nuomone, ieškovė, teigdama, jog sutartis pasibaigė (nutraukta) dėl daiktinių teisių pasikeitimo įrašų, turi kreiptis į registro tvarkytoją, bet ne į bendros kompetencijos teismą. Todėl reikalavimas šioje dalyje yra pateiktas nesilaikius įstatymų nustatytos tų bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Teismas, nenustatęs, jog notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, sprendė, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų ir jos taikymas notarės atžvilgiu negalimas, dėl ko reikalavimas priteisti iš jos žalos atlyginimą yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nenustatė:

- ar teisėtas 2006-08-08 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Blindis“, 3, 4, 5, 10, 15 punktas 12 punkto atžvilgiu, kuriame nefiksuota data, kada UAB „Blindis“ pirko žemės sklypą nei siaurąja, nei plačiąja prasme, nes 3, 4, 5, 10, 15 p. nepripažinimas 2009-06-17 nutarime Nr. G-54 ir sukėlė ieškovei didelius dvasinius pergyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą;

- ar sutarties 12 punktas objektyvus sutarties 3, 4, 5, 10, 15 punktui, ar tekstą rengusi atsakovė nepažeidė objektyvumo principo, įtvirtinto LR valstybės tarnybos įstatyme;

- ar 12 punkte nepažeistas realumo ir tikrumo principas su sutarties 3, 4, 5, 10, 15 punktu, nes dauguma Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad pažeistas iš esmės, ir atsakovė sąmoningai tai tvirtinusi savo parašu - bendrininkavusi UAB „Blindis“ savinantis prieš jos valią ieškovės nuosavybę, sutarties neperskaičius, nepakomentavus;

- ar savo valia atsakovė parengusi ir pasirašiusi kartu su UAB „Blindis“ šią sutartį, ieškovei po to padavė ją pasirašyti, tvirtindama, kad ji skuba, nes baigėsi darbo valandos, prieš tai tyčia išsiuntusi ieškovės dukrą V. A. tariamų priedų dokumentams, ieškovei ją tapatinant su 2009-06-17 raštu Nr. G-54, ką liudijo V. A., kas ieškovei taip pat sukėlė dvasinius išgyvenimas;

- kodėl atsakovė nuo teismo slėpė jai 2006-08-08 įteiktą pirkimo - pardavimo 2006-05-30 sutartį, pasirašytą UAB „Blindis“, A. P. ir ieškovės, bei neteikė teismui;

- kodėl atsakovė nuo teismo slėpė, kad žinojo, jog prieš dvi dienas 2006- 08-06 ji palaidojo savo vyrą, ką teisme liudijo V. A., kas sukėlė dvasinius išgyvenimus;

- ar sutarties 12 punktas nepažeidė konstitucingumo principo, įtvirtinto LR Konstitucijos 23 straipsnyje, vienodo požiūrio principo ieškovės atžvilgiu;

- ar realiai ir objektyviai sutarties 4 punkte yra įvirtinta teisinė apsauga ieškovės valdymo teisei valdyti savo nuosavybę - žemės sklypą, unikalus Nr. 6632-0002-0005, kurios tikslas yra įspėti teisės pažeidimus, sudaryti jai sąlygas pačiai netrukdomai ginti šią teisę CK 4.34 str. pagrindu, kol UAB „Blindis“ sumokės visus pinigus 2007-06-30 (UAB „Blindis“ teisme tą pripažino ir neginčijo);

- kodėl UAB „Blindis“ pasisavino teises į E. P. valdomą daiktą - žemės sklypą 2006-08-19 ir nuo jos tai slėpė, kas išaiškėjo tik 2009 metų gegužę;

- UAB „Blindis“ elgesio, neteisėtai praturtėjus 2006-08-19 persirašius ieškovės nuosavybę, neturint valdymo teisės teisėtumo, nes sutarties 4 punkte įtvirtintas E. P. daiktinės teisės apsaugos tikslas įspėti, padaryti negalimais jos teisių pažeidimus, taip pat atstatyti pradinę teisę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, užkirsti kelią pažeidžiantiems teisę veiksmams UAB „Blindis“;

- atsakovės elgesio 2007-09-07 nesąžiningumo, neobjektyvumo, šališkumo UAB „Blindis“ atžvilgiu ir bendrininkavimo padarius ir tęsiant neteisėtus veiksmus. Atsakovė žinojo, kad jai į rankas buvo įteikta 2007-08-24 pirkimo - pardavimo sutartis, kurios tekstas vienašališkai paruoštas UAB „Blindis“;

- priežasčių, kodėl atsakovė nuo ieškovės 2007-09-07 slėpė, kad VĮ Registrų centro Panevėžio filiale E. P. vardu buvusi nuosavybė jau ne jos vardu, nors sutarties Nr. 5155 4 punkte įtvirtinta ieškovės valdymo, naudojimo, disponavimo teisė žemės sklypu;

- UAB „Blindis“ nesąžiningumo ir jo elgesio nuo 2006-08-08 iki 2006-08-19;

- UAB „Blindis“ bankroto įmonės administratoriaus elgesio nesąžiningumo, neobjektyvumo ieškovės atžvilgiu nuo 2009 metų rudens, žinant apie jos ieškinį, taip pat siekiant apgaule neteisėtai praturtėti;

- ar UAB „Blindis“ nuo 2008-09-04 iki 2010-10-06 nepažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, LR Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto skaidrumo, realumo, objektyvumo, pagarbos principų;

- ar atsakovė iki 2009-06-17 pranešė UAB „Blindis“ apie ieškovės prašymą notariškai įteisinti terminuotos išsimokėjimo sutarties Nr. 5155 nutraukimą 2008-04-01, apie kurį UAB „Blindis“ žinojo laikotarpiu nuo 2008 metų sausio mėnesio CK 6.218 str. 1 d.;

- ar atsakovė nėra patyrusi spaudimo iš UAB „Blindis“ pusės, ar tai nėra tęstinis įsipareigojimas UAB „Blindis“ šališkai ginti neteisėtą ieškovės nuosavybės užvaldymą pažeidus sutarties 4 punkto teisines apsaugos garantijas jos valdymo teisei, nuo jos tą slepiant, kas taip pat sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, nemigą, nervinio pobūdžio spazmus kūne;

- kad LR įstatymas draustų atsakovei tvirtinti vienašališką jos valią – 2008-04-01 sutarties Nr. 5155 nutraukimą, apie kurį pranešė UAB „Blindis“ ir kurį UAB „Blindis“ pripažino tiek 2008 metų balandžio mėnesį, tiek 2008 metų rugpjūčio mėnesio paskutinę savaitę, tačiau slėpė, kad apgavo VĮ Registrų centro Panevėžio filialo darbuotojas ir apgaule, sukčiavimu išgavo, nesumokėjęs visų pinigų ieškovei, nuosavybės pažymėjimą į žemės sklypą, neturėdamas valdymo, naudojimosi ir disponavimo teisės.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurios, apeliantės manymu, patvirtina, kad atsakovė neturėjo teisės paruošti tokios terminuotos, išsimokėjimo sutarties teksto. Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą, nes atsakovė nuo teismo slėpė dalį faktinės dokumentacijos, neteikė teismui, nors teismas buvo įpareigojęs, pateikti visą jos turimą terminuotos, išsimokėjimo sutarties Nr. 5155 dokumentaciją. Teismas neįvertino, kad galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas. Neįvertino atsakovės ir UAB „Blindis“ elgesio CK 6.263 str. atžvilgiu, kuriuo iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala, nesirėmė Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarime įtvirtintu teisinės valstybės principu. Apeliantės manymu, teismas taip pat neįvertino atsakovės, UAB „Blindis“ veiksmų LR Teismų įstatymo 5 str., 34 str. 1 d., CPK 17 str., LR Konstitucijos 23, 46 straipsnio atžvilgiu, todėl bylos faktų tyrimas iš naujo yra būtinas. Būtina visapusiškai ištirti pateiktus įrodymus, apklausti asmenis – atsakovės sekretorę, UAB „Blindis“ buhalterę, dirbusią iki 2008-09-04.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą tretysis asmuo Lloyd‘s Syndicate AFB2626/623 prašo skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad LR Notariato įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, kokius notarinius veiksmus atlieka notarai. Jame nėra numatyta, kad notarai atlieka tokius notarinius veiksmus, kaip nutraukia šalių sudarytą sutartį, todėl ir reikalavimas dėl notarės A. Š. įpareigojimo nutraukti 2006-08-08 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Blindis“, negalėjo būti tenkinamas. Kadangi ieškovės reikalavimas prieštaravo įstatymui, todėl notarė visiškai pagrįstai ir teisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Kaip matyti iš 2009-06-22 nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, notarė išaiškino atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežastis, jo apskundimo tvarką ir terminus, t. y. atliko Notariato įstatyme numatytas notaro pareigas (40 str.). Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. O būtent: notarei neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, t. y. nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra ir jos kaltės bei priežastinio ryšio. Be to, teismui ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir visiškai neįrodė, kad ji yra patyrusi kokią nors turtinę ar neturtinę žalą. Taip pat ieškovė teismui nereiškė reikalavimo dėl 2006-08-08 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Blindis“ nutraukimo, taip pat neprašė pakeisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BUAB „Blindis“ procesinės padėties į atsakovo procesinę padėtį, nei žodžiu, nei raštu neteikė teismui prašymo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo, nors turėjo tokią galimybę, nes naudojosi advokatų pagalba. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nagrinėjo bylą pareikštų reikalavimų apimtyje.

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą .

Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašo bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašė pripažinti jai tęstinę nuosavybės teisę į registrą Nr. 66/13773; įpareigoti atsakovę (notarę A. Š.) per 3 dienas atlikti veiksmą – nutraukti pasibaigusią 2008-04-01 sutartį Nr. 5155, pranešant Registrų centrui; panaikinti notarės 2009-06-22 nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (atsakymas į pareiškimą Nr. G-54 2009-06-17); pripažinti faktą, jog ieškovė patyrė turtinę žalą dėl atsakovės veiksmų: vilkinimo, pareigos ir veiksmo neatlikimo bei priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad 2006-08-08 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta notarine forma, ieškovė E. P. pardavė trečiajam asmeniui BUAB“Blindis“ žemės sklypą, unikalus Nr. 6632-0002-0005, už 200 000 Lt (t. 1, b. l. 11-12). Pagal sutarties sąlygas sklypas parduotas išsimokėtinai visiškai atsiskaitant iki 2007-06-30. Pardavėjas iš pirkėjo gavo 30 000 Lt. 2007-09-07 susitarimu, pakeičiant sutarties sąlygas, likusios nesumokėtos 139 000 Lt sumos sumokėjimas atidėtas iki 2008-04-01 (t. 1, b. l. 13). Be to, šalys 2007-08-24 dar sudarė rašytinės formos susitarimą dėl atsiskaitymo iki 2008-05-01, kuriuo numatė, jog sutarties nutraukimo dėl pirkėjo kaltės atveju sumokėti pinigai lieka pardavėjui (t. 1, b. l. 14). Pardavėjas perdavė pirkėjui turtą ir šis jį įregistravo savo vardu (t. 2, b. l. 92-93).

Pagal LR Notariato įstatymo 26 str. notarai tvirtina sandorius; išduoda paveldėjimo teisės liudijimus; išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus; liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; liudija parašo dokumentuose tikrumą; liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą; tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje; priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus; tvirtina dokumentų pateikimo laiką; perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims; priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas; priima jūrinius protestus; protestuoja vekselius ir čekius; daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose; surašo ar tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės; tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams; atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Šiuo atveju, priešingai, nei teigia apeliantė, atsakovė A. Š. pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – nutraukti 2006-08-08 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir tuo pagrindu priėmė skundžiamą 2009-06-22 nutarimą. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte notarė nurodė, kad CK 6.217 str. 5 d. nuostatos leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus, tačiau nei 2006-08-08 sutartyje, nei 2007-09-07 susitarime dėl šios sutarties papildymo nebuvo nurodyta apie galimą vienašalį sutarties nutraukimą (t. 1, b. l. 6). Ieškovės pateiktu 2007-08-24 rašytinės formos susitarimu notarė nesivadovavo, kadangi pateikta sutartis nėra notarinės formos, sutartis surašyta tarp šalių po to, kai šalys jau buvo sudarę notarinės formos 2006-08-08 sutartį, tuo labiau, kad yra neaptartų užbraukymų, be to, šios pačių šalių sukurtos sutarties tekste taip pat nėra šalių susitarimo apie vienos šalies teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Iš bylos duomenų matyti, kad notarė A. Š. atsisakė tenkinti E. P. 2009-06-17 pareiškimą, nes vadovavosi įstatymu ir sudaryta notarinės formos sutartimi. Taigi, pagal CK 6.217 str. 5 d., vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, tačiau šiuo atveju nei 2006-08-08 sutartyje, nei 2007-09-07 susitarime nebuvo numatyta vienašališko sutarties nutraukimo galimybė ir atvejai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, notaras nėra sandorio šalimi, todėl jis negali nei konstatuoti, ar vienos iš sandorio šalių veiksmai nutraukiant sutartį ar ketinant tą atlikti yra pagrįsti ir teisėti, nei nurodyti registrų tvarkytojui pakeisti įrašus dėl daiktinių teisių pakeitimo. Be to, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. tarp dokumentų, galinčių būti įrašu apie daiktines teises pagrindu, notaro pranešimai, raštai ar pan. nenumatyti.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės A. Š. ir UAB „Blindis“ veiksmų, t. y. jų nesąžiningumo, neobjektyvumo, šališkumo ieškovės atžvilgiu. Ginčo objektas – žemės sklypas yra užregistruotas BUAB “Blindis“ vardu (t. 2, b. l. 92). Pagal CK 6.218 str. 1 d., CK 6.217 str. numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Tačiau apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Tokio pranešimo pateikimą skolininkui įstatymas numato kaip privalomą sutarties nutraukimo procedūros dalį. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, jog UAB “Blindis“ būtų buvę pranešta tiek apie ketinimą vienašališkai nutraukti 2006-08-08 pirkimo – pardavimo sutartį, tiek apie patį nutraukimą.

CK 6.246 – 6.249 str. nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovės A. Š. atsakomybė galima tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Tačiau byloje nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo, civilinės atsakomybės taikymas notarės atžvilgiu negalimas, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Ieškovė reikalavimų BUAB “Blindis” nereiškė, pirkimo pardavimo sutarties neginčijo, prašymo BUAB “Blindis” administratoriui dėl įrašymo į įmonės kreditorių sąrašą ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo neteikė. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo daug naujų argumentų, reiškia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmos instancijos teisme. CPK 312 str. nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ir dėl juos pagrindžiančių argumentų nepasisako. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą (Teismų praktika Nr.14, psl.154).

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės E. P. apeliacinio skundo prašymas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas. Skundo argumentai, jog atsakovė A. Š. nuo teismo slėpė dalį faktinės dokumentacijos, neteikė teismui išsimokėjimo sutarties Nr. 5155 dokumentacijos, teismas neįvertino atsakovės A. Š. ir trečiojo asmens UAB „Blindis“ veiksmų LR Teismų įstatymo 5 str., 34 str. 1 d., CPK 17 str., LR Konstitucijos 23, 46 str. atžvilgiu yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tretysis asmuo Lloyd‘s Syndicate AFB2626/623 (Beazley Furlonge Ltd) už suteiktą advokato pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas, atstovavimas teisme) turėjo 1483,05 Lt advokato pagalbos išlaidų, kurios pagrįstos pateiktais dokumentais (b.l.149-154 ). Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato pagalbos išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 dalis, 98 str. 1, 3 d.). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentai (b.l.149-154), jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą – 14 Lt (t. 2, b. l. 141) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1483,05 Lt ( vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt tris litus penkis centus) advokato pagalbos išlaidų Lloyd‘s Syndicate AFB2626/623 (Beazley Furlonge Ltd) naudai ir 14,00 Lt (keturiolika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Teisėjai Ramunė ČeknienėMargarita DzelzienėBirutė Jonaitienė