Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-18-961/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-07
Bylos Nr.
eII-18-961/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01661-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
E. L.
Advokatai
Silvija Skrebytė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-18-961/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01661-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. L., jo įgaliotajai atstovei advokatei Silvijai Skrebytei,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotajam atstovui Vladislavui Butkevičiui (Vladislav Butkevič),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24199-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24199-2024 (ROIK 24245909817) E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis 2024 m. birželio 5 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pirmuoju pūtimu jam nustatytas 0,60 promilės neblaivumas, antruoju pūtimu – 0,52 promilės neblaivumas. Šiais veiksmais E. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 14 mėnesių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. L. per savo įgaliotą asmenį advokatę Silviją Skrebytę pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti arba pakeisti 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24199-2024.

Skundu prašoma atsižvelgti į itin nestandartinę pareiškėjo situaciją. 2024 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo sulaikytas dėl finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų. 2024 m. birželio 5 d. pavakariu FNTT pareigūnai laukė prie pareiškėjo namų norėdami atlikti kratą jo patalpose. Po kratos pareiškėjas buvo išvežtas į areštinę ir neturėjo jokių galimybių ginti savo teises ar kažkaip priešintis pareigūnams. Šioje situacijoje pareiškėjas buvo silpnesniojo pozicijoje ir labai priklausomas nuo pareigūnų bei nuo aplinkybių. Prie pareiškėjo automobilio 17.00 val. niekas netikrino jo blaivumo. Policijos pareigūnai buvo iškviesti į pareiškėjo butą jau vėliau ir jo blaivumas buvo tikrinamas jo namuose. Blaivumas buvo tikrinamas praėjus 2 valandoms nuo to laiko, kai pareiškėjas išlipo iš automobilio. Jokių pretenzijų dėl vairavimo neblaiviam tuo metu pareiškėjui nebuvo pareikšta. Kol pareiškėjo bute buvo atliekama krata, dėl patiriamo streso ir nervinės įtampos E. L. išgėrė alkoholio. Vykstant kratai ir dėl gresiančio sulaikymo jis neturėjo galimybės pasidaryti kraujo tyrimo medicinos įstaigoje, nesutikdamas su patikros alkotesteriu rezultatais. Pažymi, kad jo neblaivumas buvo tik 0,52 promilės. Iš suėmimo jis buvo paleistas tik 2024 m. liepos 4 d., protokolas surašytas tik 2024 m. liepos 19 d., praėjus pusantro mėnesio nuo inkriminuojamo nusižengimo padarymo, teisė vairuoti transporto priemones sustabdyta tik nuo 2024 m. liepos 19 d., nors suėmime laikomas pareiškėjas pareigūnams buvo pasiekiamas, kas leidžia kelti klausimą dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo.

Anksčiau E. L. nebuvo teistas. Nors ir buvo padaręs administracinių nusižengimų, tačiau niekada iš jo nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nors vairuotojo teises E. L. turi nuo 1992 m. spalio mėnesio. Pareiškėjas augina nepilnametę dukrą (gim. (duomenys neskelbtini)), rūpinasi sergančia motina, kuriai 2017 m. buvo atlikta stuburo operacija. Motina gyvena viena, serga hipertonija. Pareiškėjas iki tos dienos ilgus metus (17 m.) dirbo vienoje darbovietėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir buvo teigiamai charakterizuojamas. Už gerai atliekamas pareigas jam buvo keliamas atlyginimas. Pareiškėjas prarado ilgus metus dirbtą darbą. Pareiškėjui ateityje gali tekti persikvalifikuoti ir teisė vairuoti transporto priemones būtų ypatingai svarbi. Tad manytina, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakaktų trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino taikymo ir mažesnio dydžio baudos, arba netgi tikslai būtų pasiekti nepritaikius administracinio poveikio priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, teisinius argumentus, situacijos išskirtinumą, prašoma:

1) Jeigu teismas manytų, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai dėl blaivumo nustatymo ar dėl pavėluoto protokolo surašymo, prašoma naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 12 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24199-2024 (ROIK: 24245909817) kaip neteisėtą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną;

2) Jei teismas manytų, kad nutraukti administracinio nusižengimo teisenos nėra pagrindo, prašoma pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 12 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24199-2024 (ROIK: 24245909817),

- remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti;

- arba paskirti kiek įmanoma mažesnę šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir (arba) paskirti kiek įmanoma trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, numatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, taip pat ir kiek įmanoma trumpesnį draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai;

- arba, remiantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Taip pat prašoma teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2024 m. birželio 5 d., kada ir buvo padarytas administracinis nusižengimas, o ne kada buvo surašytas protokolas. Jeigu nutarimas būtų panaikintas, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo į skundą teismui nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu E. L. skundą palaikė ir paaiškino, kad birželio mėnesį grįžus namo, prie automobilių stovėjimo aikštelės jį pasitiko FNTT darbuotojai, kurie pateikė kratos orderį. Kratą pradėjo nuo automobilio. Automobilyje radę maišelį su cukraus pudra, paklausė jo, kas tai per medžiaga. Po to visi pakilo atlikti kratą bute. Ten sužinojo, kad atvyksta pareigūnai paimti maišelio ir vežti jį ekspertizei. Būdamas labai susijaudinęs paprašė pareigūnų leisti atsigerti, pasiėmęs virtuvėje buvusią stiklinę išgėrė jame buvusį skystį, o ten nuo praeitos dienos buvo likęs alkoholis (degtinė). Jis nebuvo informuotas, kad bus tikrinamas jo blaivumas. Su juo bute buvo keturi pareigūnai. Jie matė, kad jis išgėrė iš tos stiklinės, bet netikrino, ką jis geria. Kai FNTT darbuotojas atvykusių pareigūnų paprašė patikrinti jo blaivumą, jam buvo užduotas klausimas dėl alkoholio vartojimo ir jis pripažino, kad yra išgėręs. Pareigūnai nusprendė, kad alkoholį jis vartojo prieš vairuodamas. Jis nesakė, kad vairavo girtas. Pareigūnas tik paklausė, ar jis šiandien vartojo alkoholio, ir jis atsakė teigiamai. Buvo pasimetęs dėl namuose daromos kratos. Nesuprato, dėl ko yra tikrinamas jo blaivumas. Galvojo, kad čia tokia tvarka atliekant kratą. Kol jie sugalvojo patikrinti jo girtumą, nuo vairavimo buvo praėję jau kokios dvi valandos. Vairavimą ir alkoholio vartojimą skyrė valanda. Iš pradžių krata buvo daroma automobilyje, o tada bute, pareigūnai atvyko darant bute kratą. Nežino, kodėl pareigūnai teigia, kad jis vairavo neblaivus. Jis tik dviem gurkšniais išgėrė stiklinėje buvusį degtinės likutį jau būdamas savo bute. Jis neginčija paties neblaivumo nustatymo fakto, nesutinka tik su vairavimu neblaiviam. Jo automobilyje buvo rastas maišelis su cukraus pudra. Pareigūnams kilo įtarimas, kad tai psichotropinės medžiagos. Jis galvojo, kad pareigūnai iškviesti paimti to maišelio. Apie blaivumo patikrinimą niekas jam nieko nesakė. Mano, kad įtariant vairavimu neblaiviam, jo blaivumas turėjo būti patikrintas dar prie automobilio. Apgailestauja dėl taip kvailai susiklosčiusios situacijos, kad elgėsi negalvodamas apie pasekmes.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). E. L. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Reikėjo atlikti kratą. 2024 m. birželio 5 d. su kolegomis atvyko atlikti kratos. Atvykę prie E. L. namų, pamatė, kad jis automobiliu įvažiavo į namo kiemą. Paprašė jo pastatyti automobilį. E. L. išlipus iš automobilio, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paskambino policijai, kad būtų patikrintas E. L. blaivumas. Policija važiavo apie valandą laiko. Kol ji atvyko, E. L. buvo jų priežiūroje. Prie pareigūnų E. L. alkoholio nevartojo. Alkotesteriu jis buvo patikrintas du kartus. Pareigūnai jam į el. paštą atsiuntė visus duomenis, tuomet surašė tarnybinį pranešimą ir perdavė jį policijai. Pirma kratą atliko automobilyje, paskui E. L. namuose. Jei neklysta, automobilyje buvo buteliukas degtinės. Pareigūnai visą laiką jį stebėjo. Prie liudytojo E. L. jokių skysčių nevartojo. Dėl alkotesterio rodmenų jis neprieštaravo. Klausė jo, ar jis vartojo alkoholį, tačiau į klausimą E. L. liudytojui nieko neatsakė. E. L. ir policijos pareigūnų buvo klausiamas, prieš kiek laiko vartojo alkoholį. Bute taip pat buvo alkoholio. Liudytojas tikrino jo kuprinę ir sportinę rankinę. Sportinėje rankinėje buvo alkoholio buteliukas. Krata truko pusantros valandos. Pareigūnai išvažiavo anksčiau, o jie liko pabaigti procesinius veiksmus. Jokių konfliktų su E. L. bute nebuvo. Jis buvo išėjęs parūkyti, bet su pareigūnų priežiūra. Bendrajam pagalbos centrui jie skambino ne tik dėl galimo E. L. girtumo, bet ir dėl rastų galimai narkotinių medžiagų. Jis sakė E. L., kad bus iškviesta policija ir patikrintas jo blaivumas.

Liudytoja N. C. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir ji su kolegomis atliko kratą E. L. gyvenamojoje vietoje. Atvykę į vietą pamatė, kad tai yra aptverta teritorija. Pamatė automobiliu atvažiuojantį E. L., kuris įvažiavo į automobilių saugojimo aikštelę. Joje ir prasidėjo krata. Kolegos pasakė, kad E. L. gali būti neblaivus. Jo elgesys buvo sulėtintas. Automobilyje buvo rastas alkoholio buteliukas ir neaiškios kilmės balti milteliai. Buvo iškviesta policija. Iš lauko visi nuėjo į E. L. butą, kur atlikinėjo kratą. E. L. visą laiką buvo su jais. Jis stebėjo jų atliekamus veiksmus, o jie visą laiką stebėjo jį. Bent du pareigūnai nuolat buvo su juo. Jai atrodo, kad jis gėrė vandenį. Tą vandenį jis gėrė iš stiklinės, kurią prisipylė iš čiaupo. Bute buvo didžiulė netvarka. Matė E. L., nes pildydama protokolą sėdėjo šalia jo. Jis nekomentavo, ką gėrė. Jokio alkoholio prie jų jis nevartojo. Ji pati jo neklausė, kur jis vartojo alkoholį. Jai dabar jau sunku atsiminti, bet atrodo, kad atvykę pareigūnai jo klausė, kada jis vartojo alkoholio. Komentarų iš jo pusės nebuvo. Pareigūnai jam viską labai smulkiai išaiškino. Jis vykdė viską, ką liepė pareigūnai. Iš jo pusės nebuvo jokio pasipriešinimo ar konflikto. Virtuvėje kažkas iš alkoholio buvo. Butas buvo suverstas, visur primėtyta rūbų. Į butą buvo užėjusi E. L. mama. E. L. buvo išėjęs parūkyti, tačiau jį lydėjo du pareigūnai. Jam buvo paaiškinta, kodėl buvo iškviesti pareigūnai.

Liudytoja Ieva A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal kratos taisykles, E. L. visą laiką buvo prie jų. Jis prašė leisti atsigerti vandens. Sakė, kad jam labai karšta. Vandenį pylėsi iš krano. Atrodo, kad tam jis pasiėmė stiklinę. Neatsimena, ar tai buvo skaidri stiklinė ar puodelis. Visame bute buvo nešvara. Jis visą laiką gėrė tik vandenį. Atsigėręs vandens nieko apie tai nekomentavo. Ar jis kažką valgė, ji nežino. Vienas pareigūnas tikrai visą laiką buvo su juo. Buvo atėjusi E. L. mama, kuri buvo su juo iki kratos galo. Baigus kratą E. L. buvo išvestas.

Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną kartu su kolegomis atvažiavo daryti kratą E. L. namuose. A. pastebėjo atvažiuojantį automobilį, kurį vairavo E. L. Prisistatė ir pateikė teismo nutartį. Jiems kilo įtarimas, kad E. L. yra apsvaigęs nuo alkoholio. Nuo jo buvo alkoholio kvapas. Apžiūrėję automobilį rado ir mažą buteliuką alkoholinio gėrimo. Iš automobilio perėjo daryti kratą į jo namus. Klausė E. L., ar jis vartojo alkoholį, jis teigė, kad nevartojo. Iškvietė policijos pareigūnus, kad būtų nustatytas jo blaivumas. Policiją kvietė bendruoju telefonu. Atrodo, kad kolega A. paskambino policijai, dar tebebūdamas lauke. E. suprato, kad yra kviečiama policija. Atėję į namus, ten atliko kratą. Rado dokumentus. Namuose buvo didžiulė netvarka. Sportiniame krepšyje taip pat buvo alkoholio buteliukas. Kai darė kratą, E. L. buvo šalia jų. Jis turi stebėti visą kratos procesą, nes rasti daiktai rodomi ir žmogui. Ar E. L. kažką valgė, neatsimena. Jis gėrė vandenį. Buvo šalia jo, kai jis gėrė tą vandenį. Vanduo buvo iš virtuvės. Tai buvo baltas skystis ir neturėjo alkoholio kvapo. Jis asmeniškai netikrino, ką jis gėrė, bet kiti kolegos pažiūrėjo. Nematė, kaip jis tą vandenį pylėsi. Pats jis nieko nekomentavo. Jie patys netikrino prie automobilio jo blaivumo, nes neturėjo tam įrangos. Automobilio krata truko apie pusvalandį, gal net valandą. Tikslus laikas yra kratos protokole. Automobilis buvo apžiūrėtas iškart po to, kai pasitiko E. L. Namuose butelių buvo. Jame buvo didelė netvarka. Vandenį E. L. gėrė ir prie jo, pylėsi jį iš krano. Jis daug gėrė. E. L. suprato, kad bus tikrinamas jo blaivumas. Apie planuojamą blaivumo patikrinimą jį informavo. Patys jie neturi įrangos blaivumui patikrinti, nes jiems retai tenka susidurti su neblaiviais asmenimis. E. L. ir rūkė. Darė tai balkone. Lydėdavo jį ten pasikeisdami. Alkoholio kvapą nuo jo pajuto dar automobilyje.

Institucijos įgaliotasis atstovas Vladislav Butkevič teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl bylos nutraukimo ar nuobaudos mažinimo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį kategoriškai nesutinka. Nėra nustatyta, koks pareigūnų procesinis veiksmas buvo netinkamas. Lietuvos Vyriausybės nutarimas dėl transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo nustatymo yra viešai prieinamas ir jeigu asmenys mano, kad atliekant neblaivumo patikrinimą yra pažeistas bent vienas punktas, tai apie tai yra galima nurodyti. Skunde tokio argumento nėra. Jeigu asmuo pagal savo sveikatos būklę negali įpūsti arba nesugeba pasitikrinti blaivumo, tai tokiu atveju pareigūnai gali pristatyti asmenį į sveikatos įstaigą. Taip pat, jeigu asmuo nesutinka su alkotesterio parodymais, tai jis gali per valandą laiko pats nuvykti į sveikatos įstaigą. Sutinka, kad šiuo atveju viskas vyko ikiteisminio proceso metu, asmuo buvo sulaikytas ir tokios galimybės neturėjo. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. L. kaip ir neprieštaravo alkotesterio parodymams. Jokio noro pasitikrinti blaivumą sveikatos įstaigoje neišreiškė. Prietaiso parodymai yra tikslūs. Asmeniui nevartojant alkoholio automatiškai promilės mažėja. Asmeniui buvo inkriminuojamas mažiausias nustatytas promilių kiekis. Viskas buvo padaryta jo naudai. Nors patikrinimas buvo po valandos su puse, bet pati tikrinimo procedūra nebuvo pažeista. Asmuo yra teisėtai ir pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn. Dėl antros skundo reikalavimų dalies palieka spręsti teismo nuožiūra. Pareigūnas priimdamas nutarimą, nenustatęs lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė nuobaudą sankcijos ribose. Pareigūnas surašo protokolą tik atlikęs tyrimą. Pareigūnai nustatę girtumą tik pradėjo teiseną. Jie negalėjo iškart rašyti protokolo, nes nebuvo duomenų, ar asmuo buvo sustabdytas. Reagavimo padalinys, surinkęs pirminius parodymus, perdavė medžiagą tyrimui ir tuomet tiriantis pareigūnas įvertinęs visas aplinkybes surašė protokolą. Nušalinimas nuo transporto priemonės vairavimo surašomas kartu su protokolu, jei jis nesurašytas, teisė vairuoti nėra ribojama. Šiuo atveju patikrinimo dieną toks dokumentas surašytas nebuvo, nes atvykę pareigūnai neturėjo visų duomenų apie vairavimo aplinkybes, jie tik nustatė girtumą ir negalėjo išsyk surašyti protokolo. Su alternatyvių administracinių poveikio priemonių taikymu Institucija sutiktų.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje (numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 Eur. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nors E. L. teigia, kad transporto priemonę vairavo blaivus, alkotesterio rodmenis nulėmė tik alkoholis, išgertas po vairavimo (jo bute atliktos kratos metu), teismas neturi pagrindo tikėti šia pareiškėjo versija, kadangi ją paneigia visa byloje surinktų duomenų visuma. FNTT pareigūnai A. B. ir D. L., apklausti teisminio proceso metu, patvirtino, kad vos tik pradėjus bendrauti su automobiliu namo parvažiavusiu E. L., iš karto kilo įtarimas, kad jis namo parvyko būdamas neblaivus. Pareigūnai pajuto nuo vyro sklindantį alkoholio kvapą ir patys neturėdami su savimi alkotesterio nusprendė iškviesti policijos pareigūnus jų įtarimui patvirtinti. Jei alkoholis būtų buvęs vartojamas tik bute atliekant kratą, pareigūnai nebūtų jutę alkoholio kvapo nuo vairuotojo vos šiam išlipus iš transporto priemonės. O šią aplinkybę patvirtino net du kieme su E. L. bendravę pareigūnai. Iš policijos pareigūnų daryto Body kamerų įrašo taip pat matyti, kad pasitikdamas iškviestus policijos pareigūnus FNTT darbuotojas neabejoja, kad E. L. vairavo tikrai apgirtęs, todėl ir iškvietė pareigūnus. Visi teisme apklausti kratoje dalyvavę pareigūnai teigė, kad E. L. savo bute visą laiką buvo bent vieno iš jų akivaizdoje, tikrai daug gėrė, tačiau tai buvo tik vanduo, kurį jis pylėsi iš krano. Iš policijos pareigūnų Body kamerų įrašo matyti, kad juos pasitikdamas buto šeimininkas gurkšnoja mineralinį vandenį „Vytautas“ iš plastikinio buteliuko, taip pat iki patikrinimo paprašo leidimo atsigerti, po to pasiima virtuvėje puodelį, jį išskalauja po tekančiu iš krano vandeniu, tuomet pripila vandens ir geria. Jokio puodelyje buvusio likučio jis neišgeria. Jei toks ir buvo, jis buvo išpiltas į kriauklę skalaujant puodelį. Nors vaizdo įrašas buvo daromas tik nuo policijos pareigūnų atvykimo į butą, butas nebuvo filmuojamas iki jų atvykimo, kol E. L. namuose buvo tik su kratos atvykusiais atlikti FNTT pareigūnais, ir byloje esančiame vaizdo įraše iš tiesų galimai užfiksuoti ne visi skysčių vartojimo atvejai, tačiau E. L. atvykusiems jo patikrinti pareigūnams net neužsiminė, kad būtų alkoholio vartojęs pačiame bute. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ruošdamas alkotesterį pareigūnas tiesiai E. L. paklausia „Vartojot alkoholį šiandien?“. Į ką gauna E. L. atsakymą „Ryte vartojau“, o paklaustas „Prieš kiek laiko vartojot paskutinį kartą“? atsako „Prieš kelias valandas“ (00.04.18-00.04.20 įrašo minutė). Jokių aplinkybių, kad alkoholis buvo vartotas bute FNTT pareigūnams atliekant kratą, jis nenurodo. Ši versija iškelta tik teisme. Pažymėtina, kad pareigūnai pagal FNTT darbuotojų iškvietimą atvyko apie 18.29 val., paties pareiškėjo teigimu, bute iki policijos pareigūnų atvykimo su FNTT pareigūnais jis buvo apie valandą, daugiausiai pusantros valandos, tad būdamas alkoholį vartojęs tik bute, jis tikrai nesakytų, kad jo gėrė šiandien ryte ar prieš kelias valandas, juolab suvokdamas, kad pareigūnų namo kieme buvo pasitiktas vairuojantis automobilį. Šių aplinkybių visuma nepalieka teismui abejonių, kad alkoholis FNTT pareigūnų akivaizdoje ir apskritai bute vartojamas nebuvo, E. L. jau parvyko į namus automobiliu būdamas neblaivus.

Transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo kontrolę ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr.56-2000) (toliau – Taisyklės). Jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros, arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis (Taisyklių 29 punktas).

Tačiau alkotesterio parodymų E. L. neginčijo nei patikrinimo dieną, nei vėliau, pageidavimo būti patikrintas medicinos įstaigoje kratos metu neišreiškė. Alkotesterio parodymų iš esmės neginčijo ir teisme. Šių aplinkybių kontekste teismas nelaiko reikšminga aplinkybės, kad dėl ikiteisminiame tyrime jo atžvilgiu pritaikytų procesinių prievartos priemonių – laikinojo sulaikymo ir suėmimo jis neturėjo galimybės nuvykti į medicinos įstaigą atlikti blaivumo tyrimą iš kraujo. Kita vertus, jei pareiškėjas būtų tokį norą išsakęs, pareigūnai galimai ir būtų organizavę jo pristatymą į medicinos įstaigą, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad krata jau ėjo į pabaigą. Kol buvo laukiama antrojo patikrinimo alkotesteriu, asmuo jau pasirašinėjo kratos dokumentus, paimti daiktai buvo pakuojami.

Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjo neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nėra. Alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas E. L. girtumas, buvo metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, abejoti jo rodmenimis teismui pagrindo nėra. Teismo vertinimu, pagrįstai buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad E. L. 2024 m. birželio 5 d., 17.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,52 promilės girtumas, ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Pareiškėjas abejojo jo atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumu, teigdamas, kad jo blaivumas turėjo būti tikrinamas išsyk prie automobilio, o ne po tokio ilgo laiko tarpo (A. B. tarnybinio pranešimo duomenimis, FNTT pareigūnai prie E. L. namų atvyko apie 17.00 val., policija buvo kviečiama 17.13 val., atvyko 18.29 val., pirmas patikrinimas alkotesteriu atliktas 18.39 val.). Tačiau praktikoje tik specialiai organizuojamų policijos reidų vairuotojų blaivumui patikrinti metu vairuotojas yra tikrinamas išsyk po sustabdymo. Eismo įvykių metu, pašalinių asmenų pranešimų apie galimai neblaivius asmenis, vairuojančius ar vairavusius transporto priemonę metu, vairuotojas tikrinamas tik tuomet, kai atvyksta specialiai tam iškviesti pareigūnai, kurie pirma ieško nurodyto automobilio, nustatinėja vairuotojo asmens tapatybę, pirmines įvykio aplinkybes, teikia pirminę pagalbą nukentėjusiajam, šalina avarijos pasekmes ir pan. Pasitaiko situacijų, kai vairuotoją sustabdęs pareigūnų ekipažas neturi alkotesterio ir laukia atvykstant kito ekipažo su alkotesteriu. Natūraliai tokiose situacijose susidarantis laiko tarpas tarp vairavimo ir faktinio vairuotojo patikrinimo gautų rezultatų nedaro neteisėtais ar nepatikimais ir vairuotojo atsakomybės nešalina, ypač kai yra nustatyta, kad laukiant pareigūnų alkoholis vartojamas nebuvo. Nustačius, kad alkoholis buvo vartotas iki pareigūnų atvykimo, asmuo vis tiek būtų traukiamas atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nes joje numatyta atsakomybė ir už alkoholio (kai nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas) vartojimą iki patikrinimo, o FNTT pareigūnų teigimu asmuo buvo įspėtas apie pareigūnų iškvietimą jo blaivumui patikrinti. Nagrinėjamu atveju FNTT pareigūnai į pareiškėjo namus atvyko su tikslu daryti kratą, natūralu, kad alkotesterio su savimi jie neturėjo, poreikis tikrinti asmens blaivumą iškilo netikėtai, jis nebuvo iš anksto numatytas, tad šiai procedūrai bendra tvarka buvo kviečiamas policijos patrulių ekipažas. Visuotinai žinoma, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 promilės etilo alkoholio. Per laiko tarpą iki pareigūnų atvykimo pareiškėjo neblaivumas galėjo tik mažėti, kas lėmė tik palankesnį pareiškėjui rezultatą, lyginant su tuo, kuris galėjo būti gautas tuoj jam išlipus iš automobilio. Pagrindo manyti, kad užtrukęs blaivumo patikrinimas kelia abejonių dėl nusižengimo padarymo ar kažkaip pablogino pažeidėjo teisinę padėtį, nėra.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog byloje ne mažesnis kaip 0,52 promilės E. L., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis ir jo veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

E. L. konstatavus jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybę nebuvimą, buvo paskirta bauda bei už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, artimi sankcijos vidurkiui. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių taikyti E. L. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numato įstatymas, nėra. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis augina nepilnametę dukrą ar rūpinasi ligota vieniša mama. Tai pakankamai įprastos gyvenimiškos aplinkybės daugeliui asmenų, kurios kiekvieno iš jų turi būti įvertintos prieš darant nusižengimą (vairavimą neblaiviam), nes šio nusižengimo pasekmės yra visuotinai žinomos. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Tačiau teismas nenustatė priežasčių, neleidžiančių taikyti alternatyviųjų administracinio poveikio priemonių. Spręsdamas alternatyvių ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas vertina tai, kad pareiškėjui buvo nustatytas ganėtinai nedidelis – 0,52 (o įvertinus galimą 0,017 promilės prietaiso paklaidą – 0,503) promilės neblaivumas. Nors E. L. ne kartą (per pastaruosius penkerius metus – 15 kartų) trauktas atsakomybėn už kitų rūšių KET pažeidimus, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis anksčiau būtų trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam. Administracinių nusižengimų registro išraše tokių duomenų nėra. LITEKO duomenimis, asmuo taip pat niekada nebuvo trauktas atsakomybėn nei už vairavimą neblaiviam, nei už jokius kitus šiurkščius KET pažeidimus (duomenys tikrinti nuo 2001 m.). Taip pat nėra padaręs ir jokių kitos rūšies (ne KET) teisės pažeidimų, sietinų su apsvaigimu nuo alkoholio ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas neturi atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ar kitas visuomenėje priimtas elgesio normas. Nors kaip intensyviai vairuojantis asmuo jis turi nuobaudų už nedidelius KET pažeidimus, tačiau visos paskirtos administracinės baudos sumokėtos, kas rodo, jog asmuo nevengia asmeninės atsakomybės už teisės pažeidimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamas administracinis nusižengimas (ANK 422 straipsnio 5 dalis), už kurį buvo paskirta ginčijama administracinio poveikio priemonė, pasižymi atsitiktiniu pobūdžiu, leidžiančiu daryti prielaidą, jog šios rūšies nusižengimai daugiau nepasikartos.

Šių aplinkybių kontekste teismas vertina, kad yra pagrindas švelninti pareiškėjo atsakomybę sankcijos ribose, t. y. paskiriant alternatyvias administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam 1 metų terminui.

Pareiškėjas prašė specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuoti nuo nusižengimo padarymo dienos, nes būtent tada jam turėjo būti priimtas sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones. Tuo metu iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas sprendimas priimtas tik 2024 m. liepos 19 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

ANK 686 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairuotojams, orlaivio įgulos nariams, orlaivių techninę priežiūrą atliekantiems asmenims, medžioklės taisykles pažeidusiems asmenims, laivų vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Taigi įstatymas specialiosios teisės atėmimo termino pradžią imperatyviai sieja tik su asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimu arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymu ir pareiškėjo prašymo tenkinimas reikštų įstatyminės nuostatos pažeidimą.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju specialiosios teisės atėmimo termino skaičiavimas nuo minėto sprendimo priėmimo, o ne nuo nusižengimo padarymo dienos, pareiškėjui esminės reikšmės neturi, nes minimalus pareiškėjui skiriamas 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo laikotarpis šio nutarimo priėmimo dienai yra pasibaigęs, tiek jo pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 5 d., tiek nuo 2024 m. liepos 19 d. Atitinkamai nėra tikslinga nukrypti nuo ANK 686 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo E. L. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24199-2024 dalį, kuria E. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių.

E. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams.

E. L. išaiškinti, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio 3 dalis).

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė