Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-126-468/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
1S-126-468/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-126-468/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė,

išnagrinėjusi nuteistojo R. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-28 nutarties, kuria netvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020-03-25 nutarimas Nr. 59-40 taikyti R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-13 nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskiriant 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartimi paskirta bausme ir R. J. paskirta galutinė 15 metų 2 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu nuteistasis atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę pagal 15 teismo nuosprendžių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi subendrinus juos dalinio sudėjimo būdu.

2. Nuteistajam R. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011-12-07, o bausmės pabaiga – 2023-12-06, nuteistasis 2/3 paskirtos bausmės atliko 2019-12-06, neatliktos bausmės dalis 2020-03-19 – 3 metai 8 mėnesiai 17 dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020-03-25 nutarimu Nr. 59-40 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam R. J.“, nutarė nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlė esant rašytiniam nuteistojo sutikimui, nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri būtų vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-28 nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo ir konstatavo, kad nors R. J. formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus, jo elgesys yra teigiamas, asmuo orientuotas į savęs realizavimą darbinio užimtumo srityje, į savo resocializacijos bei integracijos procesą, kita vertus jis elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, nurodė, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas dėl įvairių pažeidimų. Teismas pažymėjo, jog R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama pirmą kartą, todėl nėra galimybės palyginti, ar nuteistasis padarė pažangą. Nuteistasis anksčiau teistas, nusikalstamos veikos, kurias R. J. įvykdė 2010-2011 metais, yra tapačios ir tęstinės, asmuo buvo veikų lyderis, nors nuteistasis pripažįsta savo kaltę, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, interviu metu juntamas jo pasitenkinimas savo paties sumanumu vykdant nusikalstamas veikas, gailisi tik dėl to, jog dabar turi didelį įsiskolinimą. Teismas nurodė, kad pagal vykdomuosius raštus nuteistasis yra skolingas 28 444,25 Eur, o atlyginęs tik 1 283,07 Eur, kas rodo menkas nuteistojo pastangas atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistasis R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-28 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, objektyviai nemotyvuota, teismas nenurodė, kokių kriterijų neatitinka nuteistasis ir kodėl jo atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas, nenurodė, kokius veiksmus jis turi atlikti nuteistasis, kad atitiktų keliamus reikalavimus. Nuteistojo vertinimu, teismo išvados dėl jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos, yra abstrakčios, konkrečiai nenurodoma, kodėl laikytina, jog asmuo nėra pasitaisęs ar nėra linkęs taisytis.

5.2. Pažymi, kad atlikdamas bausmę nevartojo jokių narkotinių medžiagų, alkoholio, nemėgino žudytis, žalotis, nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei nepalaiko kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacijos, nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs kiti žmonės, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaiki us santykius, sugeba adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų, aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla, bausmės atlikimo laikotarpiu nepastebėtas emocijų kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys, baustas drausminėmis nuobaudomis daugiau nei prieš 5 metus, yra 6 kartus skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, nebuvo jokių konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Pažymi, kad visiškai prisiėmė kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena, tačiau ieškinio padegimas esant įkalinimo sąlygoms yra neįmanomas dėl lėšų trūkumo. Pažymi, kad jam laisvėje yra siūlomas darbas, stabilios bei pastovios pajamos, iš kurių galėtų 3-5 metų laikotarpyje padengti ieškinius. Turi gyvenamąją vietą laisvėje, ketina gyventi pas globėją, (duomenys neskelbtini), iš probacijos išvados matyti, kad ši vieta yra tinkama.

5.3. Nurodo, kad, Komisijos teigimu, nuteistasis supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, stengiasi šiomis nuostatomis vadovautis, šiuo metu stebima ganėtina jo motyvacija išvengti nusikalstamo elgesio ateityje. Pataisos namuose baigė psichologinę programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, dalyvavo individualiose įstaigos psichologo vykdomose konsultacijose, pozityvios užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose nuteistųjų susirinkimuose, bausmės atlikimo metu įgijo Elektros įrenginių remontininko kvalifikaciją ir avalynės gamintojo kvalifikaciją, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja vykstančiose sporto renginiuose. Nuteistasis yra motyvuotas, dirba ūkio skyriuje, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, būdamas laisvėje dirbo, išėjęs iš įkalinimo įstaigos ir pasibaigus intensyviai priežiūrai dirbs UAB „D. C.“ pagalbiniu darbininku. Palaiko stiprius socialinius ryšius su savo šeimos nariais, skambina jiems, susirašinėja laiškais, jie jį lanko pasimatymų metu. Pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, pagal OASys metodiką priklauso vidutinei rizikos grupei. Nors šiuo metu nėra galimybės palyginti, ar nuteistasis padarė pažangą, tačiau įvertinus jo elgesį, tai, kad atlieka bausmę lengvos grupės sąlygomis, nuo 2015 nebaustas, šios aplinkybės rodo teigiamas nuostatas į priežiūrą ir turimą motyvaciją keistis, nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio apleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų. Pažymi, kad jo vertinimas anksčiau nebuvo daromas ne dėl jo, bet dėl administracijos kaltės.

5.4. Nuteistojo vertinimu, teismas Komisijos nutarimą vertino plečiamąja prasme, priimtą sprendimą argumentavo tik praeityje buvusiomis ir jį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo teismo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Remiasi teismų praktika, pagal kurią anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad lygtinio paleidimo paskirtis yra sudaryti galimybes asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijoje REC(2003)22 numatyta, kad Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis 18 principu, pagal kurį kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs, tuo tarpu, nuteistojo vertinimu, iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Remiasi Rekomendacijos 20 principu, pagal kurį lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaltiniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius reikalavimus, ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka nustatytų kriterijų. Nurodo, kad šis principas yra itin glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu – jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis, kai asmeniui mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas, tai yra pagrindu kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.

7. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

8. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokytis ir kitos aplinkybės. Vertinant, ar nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo R. J. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė – 72 balai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 25 balus, o dinaminiai veiksniai, t. y. tie, kuriuos asmens pastangomis galima sumažinti – 47 balus. Atsižvelgiant į tai, kadangi nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, spręndžiant ar R. J. atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas turi būti vertinama alternatyvi BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

10. Nuteistasis skunde akcentuoja savo pasikeitusį požiūrį į gyvenimo būdą laikantis įstatymų nuostatų ir nedarant nusikalstamų veikų, pažymi, kad yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, tačiau šiuos asmens teiginius paneigia teismui pateikti duomenys. Iš R. J. asmens bylos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 12 kartų baustas dėl įvairių pažeidimų – dienotvarkės nesilaikymo, teisėtų reikalavimų nevykdymo, mainų, fizinio smurto panaudojimo prieš kitą nuteistajį, interviu metu nurodė, kad nemano, jog jo praeities elgesys įstaigoje buvęs neigiamas, linkęs minimalizuoti padarytų pažeidimų rimtumą. pažymėjo, kad vairavimas išgėrus nėra itin rimtas ar sunkus nusikaltimas. Tokie asmens teiginiai, aukštesniojo teismo vertinimu, suponuoja prielaidas, jog nuteistasis iš dalies linkęs tam tikromis aplinkybėmis pateisinti ar pasyviai toleruoti visuotinai nepriimtiną elgseną, todėl šiai dienai nėra laikytinas pasiruošusiu gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būti paleistas iš įkalinimo įstaigos.

11. Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, jog apylinkės teismas išimtinai vertino tik jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgdamas į jo teigiamą charakteristiką. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas pažymėjo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota alkoholio vartojimo atvejų, bausmės atlikimo metu asmuo reiškė norą dirbti, dengia įsiskolinimus, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, mokėsi, palaiko ryšius su giminaičiais, įgijo kvalifikaciją ir kita. Vis, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir aukštesniojo teismo vertinimu, tik šios aplinkybės, nestebint aiškios pažangos paties asmens elgesyje, nėra pakankamas vertinti, jog nuteistojo pažanga yra tokia, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

12. Priešingai nei nurodo nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo galimybes, būtina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos, kurias R. J. įvykdė 2010-2011 metais, yra tapačios ir tęstinės, įvykdytos siekiant apgaule gauti pinigų iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių, nuteistasis buvo veikų lyderis, naudojo tapačią elgseną – sukčiavo ir neteisėtai disponavo elektroninėmis priemonėmis siekdamas finansinės naudos sau, veikos padarytos po paleidimo iš įkalinimo įstaigos nepraėjus nė mėnesiui. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis pripažįsta kaltę dėl nusikaltimų, reiškia apgailestavimą, tačiau interviu metu užfiksuotas jo pasitenkinimas savo sumanumu vykdant nusikalstamas veikas, paveikiant kitus asmenis ar darant jiems įtaką, asmuo linkęs analizuoti nusikalstamo elgesio pasekmes per savo individualius poreikius, t. y. gailisi tik dėl to, jog dabar turi didelį įsiskolinimą eurais, privalo mokėti ir 5 proc. metines palūkanas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys sietinas su impulsyvumu bei stimuliacijos poreikiu, asmuo vykdė nusikaltimus vedinas polinkio rizikuoti.

13. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis šiuo metu pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo skolingas 28 444,25 Eur, o atlyginęs tik 1 283,07 Eur, tai rodo ganėtinai menkas nuteistojo pastangas. Nors R. J. skunde nurodo, kad jis, išėjęs į laisvę, įsidarbins, iš pažymos apie jo įdarbinimą matyti, kad įstaiga yra Šiaulių mieste, tuo tarpu, nuteistojo teigimu, jis planuoja gyventi Alytuje, atsižvelgiant į tai, todėl, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėta bendrovė veiklą vykdo ir Alytuje, teismas nuteistojo ketinimą įsidarbinti vertina kritiškai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. J. pripažįsta, jog nusikaltimų darymą lėmė būtent finansų trūkumas, finansiniai įsiskolinimai, impulsyvūs problemų sprendimų būdai vis dar įvardijami kaip kintantys R. J. kriminogeniniai veiksniai, kuriuos pastarasis savo aktyviomis pastangomis, tęsdamas darbinę veiklą pataisos įstaigoje, gali ženkliai sumažinti. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, aptartos aplinkybės šiuo metu nėra pakankamos kategoriškai išvadai, jog R. J. jau yra pasirengęs tęsti žalos atlyginimą būdamas laisvėje.

14. R. J. skunde akcentuoja teismo precedento svarbą ir privalomumą, sprendžiant dėl galimybės nuteisto asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, vis tik atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, jog kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą asmens atžvilgiu sprendžiama individualiai, įvertinus jo atitikimą įstatymo numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumai. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog šiuo metu R. J. padaryta pažanga nėra pakankama pripažinti, kad nuteistasis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jo atžvilgiu parodytą pasitikėjimą. Laikyti, kad apylinkės teismas netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-28 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė