Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. VMI-03-ANR_N-2446-2025 (ROIK: 25271977891).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. gegužės 27 d. gautas pareiškėjo M. L. skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o neįžvelgus pagrindo nutraukti šią teiseną, prašo pakeisti nutarimą ir sušvelninti paskirtą nuobaudą – baudą. Skunde nurodo, jog 2025 m. kovo mėnesį veiklos nevykdė, todėl mokėtinas PVM buvo 0 Eur. 2025 m. balandžio mėn., teikdamas ataskaitas I.MAS sistemoje, susidūrė su techninėmis kliūtimis – sistema neleido parengti ir pateikti Deklaracijos, todėl jis negalėjo įvykdyti savo pareigos. Pažymi, jog 2025 m. gegužės mėnesį individualią veiklą nutraukė, todėl šis pažeidimas buvo paskutinis ir tokio pobūdžio situacijos ateityje nepasikartos. Mano, jog jam paskirta bauda yra perteklinė, nes pažeidimas buvo padarytas ne piktybiškai, o dėl techninių kliūčių, ir neturėjo jokių neigiamų pasekmių valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 187 straipsnio 2 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pareiškėjas iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių ir pripažįsta, kad padarė administracinį nusižengimą, skundu prašo administracinę nuobaudą baudą panaikinti arba ją sumažinti, atsižvelgiant į tai, jog administracinis nusižengimas buvo vienkartinis, padarytas dėl sistemos techninių kliūčių.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad M. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – sankcijos minimumui artimo dydžio bauda – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y., buvo neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei pareiškėją charakterizuojanti medžiaga. Teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimus ir M. L. skirti švelnesnę nuobaudą – baudą – arba visai jos neskirti, nes nenustatyta tokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų iš esmės pakeisti nuobaudos dydį, o visai jos neskyrus, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Kaip matyti, jau bylos nagrinėjimo Institucijoje metu buvo pripažinta viena pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; pareiškėjas į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko, o iš pateikto skundo matyti, jog pareiškėjas net skundu nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto administracinio nusižengimo neišreiškė. Priimant nutarimą buvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas M. L. už analogišką pažeidimą jau buvo baustas 2025 m. vasario 4 d. nutarimu, jam buvo skirta 295 Eur bauda. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda įtakos pareiškėjo elgesiui nepadarė, buvo neefektyvi, ir jis vėl, praėjus vos keliems mėnesiams padarė tokį administracinį nusižengimą. Iš bylos duomenų ir Institucijos atsiliepimo nustatyta, 2025 m. balandžio 27 d. pareiškėjui buvo siųstas priminimas apie pareigą pateikti pridėtinės vertės deklaraciją, kurią jis privalėjo pateikti iki 2025 m. balandžio 25 d., pratęsiant pateikimo laikotarpį 3 dienomis, tačiau pareiškėjas reikalaujamus dokumentus pateikė tik 2025 m. gegužės 20 d., o jokios informacijos ir įrodymų, kad pavėlavimą lėmė techninės kliūtys, nėra pateikta nei prieš pateikiant deklaraciją 2025 m. gegužės 20 d., nei į administracinio nusižengimo bylą teismui. Apibendrinus visą šią byloje turimą informaciją, darytina išvada, kad M. L. nepateikė jokių reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti minimalią ar švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta įstatyme. Pažymėtina, jog pareiškėjas elektroniniu paštu teismui pateikė pranešimą, jog skundžiamu nutarimu paskirtą baudą sumokėjo, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokią aplinkybę pagrindžiančių dokumentų nėra, pareiškėjas mokėjimo kvito kopijos nepateikė, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą taip pat nėra.

Be to, ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl vien pavėluotas deklaracijos pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius. Dėl to faktas, jog deklaracija šiuo metu yra pateikta, pareiškėjas veiklos nebevykdo ir padarytu administraciniu nusižengimu nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės, neturi teisinės reikšmės. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda – sankcijos minimumui artimo dydžio bauda – nėra akivaizdžiai per griežta, atitinka nustatytų veiksmų, kuriais padarytas pažeidimas, apimtį ir pavojingumą, todėl pripažįstama kaip parinkta teisėtai ir pagrįstai.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Institucijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-2446-2025 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, keisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjo M. L. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. L. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. VMI-03-ANR_N-2446-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25271977891 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.