Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Teritorinė muitinė Sprendimu Nr. 4KM19/5-0579S pripažino pareiškėją skolininku, nustatė neteisėtai laikytų cigarečių „Minsk Capital“ muitinę vertę 2 475 Lt, įregistravo pareiškėjui mokestinę prievolę (1 426 Lt muito, 12 538 Lt akcizo, 3 452 Lt PVM, 696 Lt akcizo delspinigių ir 193 Lt PVM delspinigių). Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutiko, pateikė skundą Departamentui, tačiau pastarasis Sprendimu Nr. 1A-559 pareiškėjo skundo netenkino. Teritorinės muitinės Sprendimą Nr. 4KM19/5-0579S ir Departamento Sprendimą Nr. 1A-559 pareiškėjas apskundė MGK, kuri Sprendimu Nr. S-6(7-236/2014) iš dalies pakeitė Departamento ir Teritorinės muitinės sprendimus, atleido pareiškėją nuo 201 Eur akcizų delspinigių ir 55 Eur PVM delspinigių mokėjimo.

MGK ginčą sprendė formaliai, netinkamai vertino pareiškėjo elgesio laikant cigaretes subjektyvius kriterijus, t. y. kad Teritorinė muitinė neįrodė, jog prekių įsigijimo arba gavimo metu pareiškėjas žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog prekės (cigaretės) buvo įvežtos neteisėtai. Vien sutikimas su cigarečių laikymu nereiškia, kad 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 202 straipsnio 3 dalies prasme pažeidimo darymo metu pareiškėjas tikrai žinojo, kad įsigyja neteisėtai į Bendrijos teritoriją įvežtas prekes. Tokios faktinės aplinkybės kaip jaunas pareiškėjo amžius, ankstesnių neteisėtų veikų nevykdymas, pavyzdingas gyvenimo būdas studijuojant universitete, leidžia teigti, kad jis negalėjo žinoti, jog paprašyti pasaugoti daiktai yra neteisėtai įvežti į Europos Sąjungos teritoriją. Pareiškėjas nerūko, niekada nėra susidūręs nei su trečiųjų valstybių tabako gaminiais, nei su Lietuvos Respublikoje platinamomis cigaretėmis, todėl net ir tuo atveju, jei būtų matęs cigarečių žymėjimą, būtų nesupratęs, ar tai legaliai Lietuvos Respublikoje esančios prekės. Be to, pareiškėjas prekių net neapžiūrėjo, taigi net neturėjo galimybės nustatyti, ar cigaretės yra teisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir ar už jas yra sumokėti mokesčiai. Nenustačius sąlygų pripažinti pareiškėją skolininku, jam negali kilti ir pasekmės sumokėti PVM bei akcizus.

Pareiškėjas cigarečių neįvežė, pats nenaudojo ir nerealizavo. Pareigūnai visas cigaretes konfiskavo, todėl jos į rinką nepateko. Atsižvelgiant į tai, importo mokesčiai, akcizai bei PVM negali būti skaičiuojami ir išieškomi.

Pareiškėjas tėvui priklausančiame garaže laikė Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtas prekes, kurioms nustatyti specialūs išleidimo į laisvą apyvartą reikalavimai, tuo pačiu ir pareiga ženklinti nacionalinėmis banderolėmis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką banderolės yra vienas iš visuotinai žinomų būdų atskirti neteisėtai į apyvartą išleistas prekes. Taigi pareiškėjas galėjo suprasti, kad ginčo prekės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos iš trečiosios šalies. Pareiškėjas nepateikė cigarečių įsigijimo dokumentų ar dokumentų, patvirtinančių, kad jos buvo įvežtos teisėtai. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas žinojo (ar pagal nustatytas aplinkybes turėjo žinoti), jog laiko neteisėtai į Bendrijos teritoriją įvežtas cigaretes, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas muitinės skolininku.

Pagal Akcizų įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas importuotojui prievolė mokėti akcizus ir PVM atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas (įskaitant neteisėto importo atvejus) akcizais apmokestinamas prekes. Atitinkamai, importuotoju laikomas asmuo, kuris turi sumokėti už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti tokią skolą, jeigu prekėms būtų nustatyti importo muitai. Nagrinėjamu atveju atleidimas nuo akcizo nėra galimas, nes jis nėra taikomas sunaikintam ar apdorotam tabakui, kuris yra pagamintas ar laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas. Ginčo atvejui nėra aktualios ir Bendrijos muitinės kodekso 238 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi jos reglamentuoja muito grąžinimą arba atsisakymą jį išieškoti, kai yra importuojamos defektų turinčios ar sutarties sąlygų neatitinkančios prekės.

Pareiškėjas 2014-08-29 skundu kreipėsi į Departamentą, remdamasis motyvais, analogiškais nurodytiems skunde teismui, prašė panaikinti Teritorinės muitinės Sprendimą Nr. 4KM19/5-0579S. Išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, Departamentas 2014-10-30 priėmė Sprendimą Nr. 1A-559, kuriuo patvirtino Teritorinės muitinės Sprendimą Nr. 4KM19/5-0579S ir nurodė: Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtraukos taikymo prasme pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog pareiškėjas turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai; pareiškėjas savo tėvui priklausančiame privataus namo garaže laikė prekes, kurioms teisės aktais nustatyti specialūs išleidimo į laisvą apyvartą reikalavimai bei pareiga ženklinti nacionalinėmis banderolėmis; ginčo prekės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos specialiais ženklais, buvo šios valstybės kilmės; iš to pareiškėjas galėjo suprasti, kad šios prekės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos iš trečiosios šalies, t. y. kad buvo importuotos; aplinkybė, kad laikytas didelis kiekis Lietuvos Respublikos specialiais ženklais nepaženklintų cigarečių, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, turėjo suprasti, kad įsigijo (gavo) ir laikė neteisėtai į šalies teritoriją įvežtus tabako gaminius, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas muitinės skolininku; asmeniui, turinčiam skolą muitinei, kyla pareiga įvykdyti mokestinę prievolę – sumokėti importo akcizus ir importo PVM; atleidimas nuo akcizo negalimas, nes pagal Akcizų įstatymo nuostatas, jis nėra taikomas sunaikintam apdorotam tabakui, kuris yra pagamintas ar laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas; pareiškėjo atveju Bendrijos muitinės kodekso 238 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat netaikytinos, kadangi jos reguliuoja kitokio pobūdžio teisinius santykius.

Pareiškėjas 2014-11-10 skundu kreipėsi į MGK, remdamasis anksčiau Departamentui išdėstytais argumentais, prašė panaikinti Teritorinės muitinės Sprendimą Nr. 4KM19/5-0579S ir Departamento Sprendimą Nr. 1A-559. MGK 2015-01-21 Sprendimu Nr. S-6(7-236/2014) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. patvirtino Departamento Sprendimą Nr. 1A-559 įregistruoti pareiškėjui mokestinę prievolę muitinei, atleido pareiškėją nuo 201 Eur akcizų delspinigių ir 55 Eur PVM delspinigių. Sprendime Nr. S-6(7-236/2014) MGK nurodė, kad: byloje neginčijamai įrodyta, kad pareiškėjas laikė neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas cigaretes, paženklintas Baltarusijos Respublikos banderolėmis; sąvoka „turėjimas žinoti“ šiuo atveju yra sietina su pareiga veikti atidžiai ir rūpestingai; tai, kad cigarečių kiekis buvo didelis, jos paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis bei buvo šios valstybės kilmės, sudarė pagrindą suprasti, kad šios prekės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos iš trečiosios šalies ir į apyvartą pateko neteisėtai; dėl neteisėto ne Bendrijos prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją pareiškėjui atsirado prievolė sumokėti importo PVM ir akcizus už importuojamas akcizais apmokestinamas prekes; aplinkybė, kad ginčo prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, neturi reikšmės prievolei sumokėti mokesčius; pareigos sumokėti 696 Lt (201 Eur) akcizų delspinigių ir 192 Lt (55 Eur) PVM delspinigių pareiškėjui nustatymas yra netikslingas ekonominiu ir socialiniu požiūriu, todėl yra pagrindas pareiškėją atleisti nuo minėtų delspinigių mokėjimo.

2. Šioje byloje ginčas kilo dėl MGK Sprendimo Nr. S-6(7-236/2014), Departamento Sprendimo Nr. 1A-559 ir Teritorinės muitinės Sprendimo Nr. 4KM19/5-0579S tiek, kiek šiais sprendimais pareiškėjas buvo pripažintas muitinės skolininku ir jam apskaičiuota 1 426 Lt (412 Eur) muito, 12 538 Lt (3 631 Eur) akcizo bei 3 452 Lt (999 Eur) PVM skola, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl MGK Sprendimo Nr. S-6(7-236/2014) pareiškėją atleisti nuo 201 Eur akcizų delspinigių ir 55 Eur PVM delspinigių mokėjimo ginčo byloje nėra.

3. Dėl pareiškėjo pripažinimo muitinės skolininku.

Pareiškėjas teigia, kad jis negalėjo būti pripažintas muitinės skolininku, nes ginčo prekių gavimo metu nežinojo ir nėra protingo pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją buvo importuotos neteisėtai.

Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnyje nustatyta, kad: „Skola muitinei“ – asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą (9 punktas); „Importo muitai“, be kita ko, yra muitai ir muitams, mokamiems už importuojamas prekes, lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai (10 punktas); „Skolininkas“ – bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (12 punktas). Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnyje nustatyta, kad: importo skola muitinei, be kita ko, atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes (1 dalies a punktas); skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu (2 dalis); skolininkais laikomi ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai (3 dalies 3 įtrauka).

Iš minėtos Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos loginės konstrukcijos matyti, kad joje nustatytos dvi kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos asmenį pripažinti skolininku: pirma, šie asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir, antra, šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Netenkinant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo negali būti pripažįstamas privalančiu mokėti importo skolą muitinei (importo muitus) minėtos nuostatos pagrindu.

Vertinant, ar sutikdamas laikyti ginčo cigaretes pareiškėjas žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos buvo įvežtos neteisėtai, paminėtina, kad pripažinimui „skolininku“ Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos prasme taikomos sąlygos, pagrįstos subjektyviu vertinimu, t. y. fiziniai arba juridiniai asmenys turėjo sąmoningai įsigyti arba laikyti neteisėtai įvežtas prekes (žr. Teisingumo Teismo 2004-09-23 sprendimo byloje Spedition Ulustrans, C-414/02, 27 ir 28 p.; 2005-03-03 sprendimo byloje M. P. ir kt., C-195/03, 40 p.), Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į pastarąją teritoriją įvežtas prekes, šiai sąlygai muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai (žr., pvz., LVAT 2011-11-18 nutartį administracinėje byloje A143-2619/2011). Prievolė apdorotą tabaką (įskaitant cigaretes) ženklinti specialiais ženklais – banderolėmis, yra įtvirtinta Akcizų įstatymo 32 straipsnyje, cigarečių ženklinimo tvarka yra reglamentuota Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintose Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklėse, kuriose detalizuota, kaip ir kuriose vietose tabako gaminiai turi būti pažymėti banderolėmis. Tiek Akcizų įstatymas, tiek Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintos taisyklės yra viešai paskelbti norminiai teisės aktai, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nežinojo apie cigarečių žymėjimą, vertintini kritiškai. LVAT 2011-11-18 nutartyje administracinėje byloje A143-2619/2011 konstatavo, kad cigarečių kontrabanda yra plačiai visuomenėje paplitusi problema ir kad visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais – banderolėmis – yra vienas iš būdų atskirti šias prekes. Todėl pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, gaudamas (laikydamas) tokį didelį kiekį (2 500 pakelių) aptariamų tabako gaminių, kurie buvo paženklinti ne Lietuvos Respublikos specialiais ženklais, kaip to reikalauja teisės aktai, o Baltarusijos Respublikos banderolėmis, turėjo suprasti, kad šie gaminiai į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežti iš trečiosios valstybės ir laisvą apyvartą išleisti neteisėtai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, net ir darant prielaidą, jog pareiškėjas ginčo prekes iš tiesų gavo pasaugoti iš nepažįstamo asmens, vien tai, kad cigaretės nebuvo paženklintos nacionalinėmis banderolėmis, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad pareiškėjas turėjo suprasti, kad jos apyvartoje yra neteisėtai. Todėl Teritorinė muitinė Sprendimu Nr. 4KM19/5-0579S pagrįstai pareiškėją pripažino muitinės skolininku.

4. Dėl pareiškėjo prievolės sumokėti muitą, akcizą ir PVM.

Skundžiamais aprendimais pareiškėjui taip pat buvo apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti importo muito, akcizo bei PVM mokesčiai. Pareiškėjas neginčija apskaičiuoto šių mokesčių dydžio, tačiau teigia, kad ginčo cigaretės iš jo buvo konfiskuotos ir sunaikintos, į apyvartą nepateko, todėl ir negalėjo būti apmokestintos minėtais mokesčiais, susijusiais su prekių realizavimu rinkoje.