- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-16490-877/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09799-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- notaras Š, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys notaras Š. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina J. B. priėmė palikimą po savo motinos J. M. mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog kita tvarka negali gauti dokumentų patvirtinančių, jog jo motina J. B. po savo motinos J. M. mirties priėmė jai priklausantį turtą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Vandžiogalos seniūnijos namų ūkių knygą Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. vardu užregistruotas gyvenamas namas 1A1m, priestatas 1a1ž, bendras naudingas plotas 14,51 kv. m. ir ūkiniai pastatai: ūkio pastatas 2I1ž, ūkio pastatas 3I1ž, ūkio pastatas 4I1ž, esantys (duomenys neskelbtini). Šie pastatai nuosavybės teise priklauso J. M.. Dabartinis nekilnojamojo turto adresas - (duomenys neskelbtini), tačiau nei gyvenamasis namas, nei žemės sklypas VĮ Registrų centre neregistruoti, kadangi nuosavybės dokumentai nesutvarkyti. Nurodė, jog J. B. po savo motinos J. M. mirties į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė manydama, jog ji po motinos mirties priėmė visą jos turtą. Pareiškėjo motina po J. M. mirties save laikė gyvenamojo namo savininke, ji buvo įsitikinusi, jog gyvenamasis namas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininke. J. B. po J. M. mirties jos likusius asmeninius daiktus priėmė, jais naudojosi ir už gyvenamąjį namą mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. B. ir J. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1984 m. rugpjūčio 15 d. mirė J. M. (gimusi (duomenys neskelbtini)), kuri buvo J. B. (M.) (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) motina. 2011 m. spalio 9 d. mirė J. B., kuri buvo pareiškėjo motina. J. M. turėjo sutuoktinį A. M., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Vandžiogalos seniūnijos 2021 m. birželio 10 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Vandžiogalos seniūnijos namų ūkių knygą Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) pil. J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vardu užregistruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Adresas buvo suteiktas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Kauno regioninio valstybės archyvo 2021 m. liepos 8 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Kauno valstybinės notarinės kontoros 1984-1992 metų, Kauno m. 2-ojo, 3-ojo, 4-ojo, 6-ojo, 11-ojo notarų biurų 1992-1996 metų, Kauno m. 8-ojo notaro biuro 1994-1995 metų, Kauno m. 13-ojo notaro biuro 1992-1995 metų dokumentuose duomenų apie J. M. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra.
6. Palikimo atsiradimo metu po J. M. mirties (1984 m. rugpjūčio 15 d.) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – CK). 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
7. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
8. J. B. po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėjo, mokėjo už jį mokesčius.
9. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad J. B. po motinos J. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.
10. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Už kiekvieną pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju, byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 38 Eur (50 Eur x 75 proc.). Pareiškėjas yra sumokėjęs 75 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, pareiškėjui grąžinama 37 Eur (75 Eur–38 Eur) žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos dukra J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Grąžinti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37 Eur (trisdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2021 m. birželio 4 d., įpareigojant šį mokestį grąžinti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.