Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-30 · Administracinė byla Nr. I-6203-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-30
Bylos Nr.
I-6203-171/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
T. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6203-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00835-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,dalyvaujant atsakovės atstovo atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad nuo 2011 metų buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Etapuojant pareigūnai žemino jo orumą, nuolat tyčiojosi ir demonstravo kovinius ginklus, atlikdami daiktų bei asmens apžiūras tyčiojosi tiek iš asmens, tiek iš jo daiktų, automobiliai būdavo nuolat perpildyti, nebuvo tinkamos ventiliacijos ir šildymo. Dėl tokių etapavimo sąlygų jis patyrė pažeminimą, diskomfortą, psichologinius išgyvenimus, dvasines kančias, stresą, nerimą, baimę ir skausmą.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Tarnyba, kuri atstovauja Lietuvos valstybei, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad nuteisti ar suimti asmenys konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriose konvojuojamiesiems pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros, vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, kiekvienoje transporto priemonėje yra du gesintuvai. Visose transporto priemonėse yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai.

Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 109 punktu konvojumi vežamas tik nustatytas leidžiamas asmenų kiekis. Nurodo, kad, vadovaujantis Taisyklių 137 punktu, jokių pažeidimų konvojavimo metu pareigūnai nepadarė.

Visam Tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenims konvojuoti, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikties Taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Priimdami konvojuojamuosius konvojuoti Tarnybos konvojaus pareigūnai, vadovaudamiesi Taisyklių VIII skirsnio „Konvojuojamųjų parengimas konvojuoti ir jų kratos organizavimas“ nuostatomis, atlieka asmenų kratą, drabužių, daiktų ir maisto produktų apžiūrą, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinės pareigūnams.

Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo ar kilo kitų neigiamų pasekmių. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai konvojuodami pareiškėją Taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Tai leidžia teigti, kad nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovo atstovas prašė skundą atmesti vadovaudamasis atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).

Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pareiškėjas prašo priteisti jam žalą, atsiradusią laikotarpiu nuo 2011 metų, o skundą teismui išsiuntė 2016 m. vasario 25 d. (b. l. 2). Tarnyba prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir teigia, kad pareiškėjas turėjo suvokti, kad jo teisės pažeidžiamos tuo metu, kai jos, pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos.

Pareiškėjas kreiptis į teismą praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, o teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių ieškinio senačiai atnaujinti. Ieškinio senatis taikoma pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2013 m. vasario 24 d. Taigi byloje vertinamos konvojavimo sąlygos laikotarpiu tik nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2016 m. vasario 25 d.

Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2016 m. vasario 5 d. buvo 43 kartus konvojuotas šiais planinio konvojaus maršrutais: Vilnius–Alytus–Vilnius, Vilnius–Lazdijai–Vilnius, Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas–Vilniaus pataisos namai–Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, Vilnius–Zarasai–Vilnius. Konvojavimo metu buvo naudoti šie specialieji automobiliai: „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Maz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „Mercedes-Benz Atego 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes-Benz Atego 918“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) „Mercedes-Benz Atego 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco Eurocargo ML90E18/9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 74–200; 2 t., b. l. 1–121).

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant Civilinio kodekso 6.250 straipsnio teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Taisyklių 74 punkte nustatyta, kad, priimant konvojuojamuosius konvojuoti, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse konvojuojamųjų kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams.

Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Taisyklių 221 punkte nustatyta, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais.

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 43 kartus, automobiliuose konvojuojamų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei yra sėdimų vietų. Iš minėtų žiniaraščių taip pat matyti, kad prieš konvojavimą tam tikrais maršrutais buvo tikrinamas automobilių tinkamumas konvojuoti ir jų atitiktis teisės aktų reikalavimams.

Taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundų žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam, jei jis turi pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų, o konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.

Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad automobiliuose nebuvo tinkamos ventiliacijos ir šildymo, neužtikrinamas gryno oro patekimas į automobilius, pažymėtina, kad Tarnyba tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, visiškai atitinka techninius reikalavimus. Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina, kad konvojavimas vykdomas techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.

Dėl pareiškėjo teiginio apie kovinių ginklų demonstravimą konvojavimo metu pažymėtina, kad pagal Taisyklių 3 ir 221 punktus konvojuojamųjų lydėjimas privalo būti ginkluotas. Pareiškėjo teiginiai, kad jam buvo grasinama ar demonstruojami ginklai, laikytini neįrodytais, kadangi skundų dėl to jis visų jo 43 konvojavimų metu neteikė.

Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojuojant nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjo T. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė