Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., išnagrinėjusi V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2014 m. birželio 5 d., apie 14.35 val., Sidaronių g. – Viršuliškių skg., Vilniuje, nereguliuojamoje sankryžoje, vairavo automobilį „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, nepasirinko saugaus greičio, sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio bortą bei vairuojamą automobilį, taip pat vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133, 238 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. paaiškino, kad 2014-06-05 kaimynas N. paprašė iš Bukčių į Justiniškes parvaryti automobilį „Renault Twingo“. Bevažiuodamas vakariniu aplinkkeliu, norėjo iš 3 eismo juostos persirikiuoti į antrąją, tačiau staiga veidrodėlyje pamatė dar du automobilius, suprato, kad manevro padaryti nespės, be to, netikėtai pasirodė kelio bortelis, į kurį jis ir trenkėsi. Važiavo apie 80 km/h greičiu, matomumas buvo geras. Įvykis kilo, nes jis nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio, be to, buvo ir problemų su automobilio stabdžiais. Išlipęs pamatė, kad automobilis apgadintas, jam lūžo kojos čiurna. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus ir medikus, jis buvo pristatytas į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę. Kiti asmenys įvykio metu nenukentėjo. Teisės vairuoti transporto priemonę neturėjo ir niekada nebuvo jos įgijęs. Automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Prieš įvykį buvo išgėręs šiek tiek alaus. Kategoriškai paneigė buvęs apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Problemų dėl narkotikų turi, dėl to gydosi „Ąžuolyno“ klinikoje, tačiau įvykio metu nieko nevartojo. Jam buvo šokas, viskas įvyko netikėtai (b. l. 32-34).

V. B. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-13363026-14 matyti, jog V. B. savo kaltę pripažino pilnai, išskyrus tą aplinkybę, jog vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio M. M. 2014-06-05 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014-06-05, apie 14.35 val., dirbant kartu su patruliu J. S., iš VPK OVS gavo pranešimą, jog Viršuliškių skg. – Sidaronių g. sankryžoje apsivertė automobilis. Nuvykę į įvykio vietą, rado automobilį „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia jo vaikščiojo vyriškis. Priėjus prie jo ir paklausus, kas nutiko, vyriškis paaiškino, kad, važiuodamas vakariniu aplinkkeliu, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, prieš tai atsitrenkęs į kelio bortą. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Vairuotojas V. B. įvykio vietoje sunkiai orientavosi aplinkoje, judesiai buvo nekoordinuoti, akių vyzdžiai susitraukę. Paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš važiuojant gėrė alaus. Patikrinus alkotesteriu, vairuotojui nustatytas 0,17 prom. girtumas. Įtarus, kad vairuotojas yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jis tą paneigė, nors duomenų bazėje buvo informacija, jog pastarasis baustas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Vairuotojas skundėsi kojos skausmu, todėl į įvykio vietą atvyko GMP brigada, kuri vairuotoją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Buvo surašytas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą dėl narkotikų vartojimo. Automobilis priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę Minsko pl. 21 Automobilio dokumentų vairuotojas automobilyje nerado. Vairuotojui nustatytas čiurnos lūžis (b. l. 4). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta – Vakarinis aplinkkelis – Viršuliškių skg. – Sidaronių g., Vilnius, ir nurodyti automobilio „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis, stogas (b. l. 5, 7). Alkotesterio parodymų duomenimis, V. B. 2014-06-05, 14 val. 53 min., nustatytas 0,17 prom. apsvaigimas, t. y. neviršijantis įstatymo numatytą leidžiamą normą (b. l. 8).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. B. vairavo automobilį, neturėdamas šios teisės, nepasirinko saugaus greičio, sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio bortą bei vairuojamą automobilį, taip pat vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole V. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kaip padaryti, esant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Vadovaujantis ATPK 284 straipsnio nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Taigi nagrinėjamu atveju inkriminuojamą aplinkybę – asmens apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų – turi patvirtinti byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos matyti, kad joje nėra apskritai jokių duomenu, patvirtinančių, kad V. B. kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą bei nulėmusį turto apgadinimą, padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tokių duomenų nepateikė. Teismas savo ruožtu, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra siuntimas atlikti medicininę apžiūrą Nr. 544, tačiau nepateikti jokie šios apžiūros duomenys, išsireikalavo juos iš VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės. Gautame ligos istorijos Nr. 2014/14056 išraše nurodyta, kad 2014-06-05 GMP į skubios traumatologijos skyrių pristatė V. B., kuris, kliniškai ir rentgenologiškai diagnozavus dešinio blauzdikalulio distalinio galo lūžį, buvo hospitalizuotas operaciniam gydymui. Minėtuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad V. B. buvo paimtos tiriamosios medžiagos ir nustatytas narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų vartojimas (b. l. 31). Tiek įvykio vietos metu, tiek teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. kategoriškai neigė prieš įvykį vartojęs bent kokias narkotines ar psichotropines medžiagas ir įvykio metu buvęs nuo jų apsvaigęs (b. l. 6, 32-34). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi objektyvaus pagrindo V. B. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, todėl, vadovaujantis ATPK 282 straipsnio 2 dalimi, jo veiksmai perkvalifikuojami į ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Ta aplinkybė, kad V. B. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka pagal ATPK 44 straipsnį, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo veiksmus kvalifikuoti kaip padarytus apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad atsakomybę sunkina, jog pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuotina, nepaisant to, kad ankstesnis tos pačios rūšies pažeidimas (įtvirtintas ATPK dešimtame skirsnyje) yra nešiurkštaus pobūdžio. Taip pat įvertinama V. B. asmenybė (daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, pakankamai ilgą laiką nedirbo (jo paties teigimu, nuo išėjimo iš įkalinimo įstaigos 2013 m. iki šių metų birželio mėn., gyveno iš pašalpų; šiuo metu įkūrė įmonę, bandys užsiimti statybine veikla). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. B. baudas, didesnes už ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 123 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytą šių administracinių nuobaudų vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 5 dalimi, 224 straipsniu, 282 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 33 straipsniu,

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio septynių šimtų (1 700) litų dydžio baudą.

V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam vieno šimto dvidešimties (120) litų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. B. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – vieno tūkstančio septynių šimtų (1 700) litų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.