Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, bet gyvenantis su J. Ž., teistas 3 kartus (paskutinį kartą dėl veikos, padarytos 1999 m.), teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2017 m. vasario 18 d., apie 18 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Trakų raj., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, vieną kartą sudavė peiliu savo sugyventinei J. Ž. į pilvą, padarydamas nukentėjusiajai durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą pilvo kairėje pusėje, ir taip tyčia sutrikdė savo šeimos nario - savo sugyventinės J. Ž. sveikatą. Šiais veiksmais D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl jam inkriminuojamos veikos nurodė, kad įvykio dieną grįžo namo labai išgėręs. Kilo konfliktas su sugyventine. Nepamena konflikto priežasties, bet sugyventinė barėsi dėl to, kad jis grįžo girtas. Nepamena kaip rankose atsidūrė peilis, su kuriuo virtuvėje sužalojo savo sugyventinę. Po sužalojimo nuėjo miegoti. Prabudus, posūnis priekaištavo dėl to, ką jis padarė. Norėjo išeiti, bet posūnis neleido, sakė, kad iškvietė policiją. Su nukentėjusiąja gyveno 15 metų, santykiai buvo normalūs; yra buvę ir barnių, kurių metu apsistumdydavo, bet panašių konfliktų ir tokių sužalojimų - ne. Nukentėjusioji kartais po konfliktų kažkur išeidavo, pasislėpdavo, o vėliau grįždavo. Būdavo, kad ir jis išeidavo iš namų apsiraminti kuriam tai laikui. Pagrindinė visų barnių priežastis – alkoholis. Dėl savo veiksmų labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, po to, kai policija leido, vėl gyvena kartu. Svarsto kreiptis dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, dabar stengiasi mažiau gerti. Sutinka atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Iš šių įrodymais pripažintinų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės nustatytos teisingai. Kaltinamajame akte esantis apsirikimas nurodant veikos datą yra neesminis ir ištaisytinas, pripažįstant, kad veika padaryta 2017 m. vasario 18 d. Kitos nusikalstamos veikos aplinkybės proceso dalyviams ir teismui nekelia abejonių, ginčo dėl jų nėra, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja.

Teismas pastebi, kad BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas veikiant tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, durdamas nukentėjusiajai peiliu į pilvą, suvokė atliekamus veiksmus ir pavojingą jų pobūdį žmogaus sveikatai ir nors padarinių nenorėjo, t. y. nesiekė tyčia sužaloti, tačiau savo pavojingu elgesiu sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Baudžiamojo įstatymo prasme, toks kaltės turinys vertintinas kaip padarytas veikiant netiesiogine tyčia.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu be kitų asmenų yra ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, taigi, kaltinamojo veiksmais padarytas sužalojimas nukentėjusiajai kvalifikuotinas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1-2 dalys).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą labai sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmės nuo dvejų iki dvylikos metų skyrimo galimybę.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės kaltinamasis neginčijo ir pripažino, kad būtent alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui nukentėjusiosios atžvilgiu. Taigi, apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos ir nusikalstamos veikos padarymui. Todėl ši aplinkybė, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažintina sunkinančia kaltinamojo atsakomybę.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet taip pat kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Teismas, net ir įvertindamas aplinkybę, jog tuojau pat po nukentėjusios sužalojimo D. B. nepadėjo savo sugyventinei, neiškvietė pagalbos, o atėjus sūnui netgi bandė pasišalinti, atkreipia dėmesį, jog visgi pastarasis viso proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios ir parodė, jog gailisi dėl to, ką padarė. Taigi, byloje yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad dūris peiliu buvo sąlygotas alkoholio ir iš esmės be jokios rimtos priežasties. Kaltinamojo veiksmai peiliu buvo visiškai neadekvatūs ir beprasmiai. Teismas pastebi, kad nors panašių smurtinių veiksmų būtent peiliu kaltinamasis prieš nukentėjusiąja anksčiau nebuvo atlikęs, jis ir anksčiau smurtavo jos atžvilgiu. Nukentėjusiosios, jos sūnaus ir netgi paties kaltinamojo pripažintos aplinkybės apie dažnus konfliktus iki įvykio, poreikį bėgti iš namų, slėptis ir grįžti į namus tik po to, kai kaltinamasis užmiega, rodo, jog kaltinamojo smurtinis elgesys yra sistemingas, o jo asmenybė pakankamai pavojinga. Iš šioje byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad ir ankstesniuose kaltinamojo veiksmuose J. Ž. atžvilgiu buvo nusikalstamų veikų požymių, tačiau baudžiamasis persekiojimas nebuvo atliekamas tik dėl pasyvaus nukentėjusiosios elgesio ir lūkesčio, kad situacija pasitaisys. Kaip ir daugeliu kitų panašių atvejų, D. B. smurtiniai veiksmai nesiliovė, o veiksmai tapo dar pavojingesni. Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog pastarasis supranta, kad smurtinius veiksmus ir konfliktus sąlygoja alkoholio vartojimas, nepaisant to, jis net ir po pradėto ikiteisminio tyrimo toliau vartojo alkoholį, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad nutrauktų alkoholio vartojimą, o tik svarsto dėl kreipimosi į gydymo įstaigas dėl šios priklausomybės gydymo.

Galiojančių administracinių nuobaudų kaltinamasis neturi, tačiau kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuoja byloje esantys duomenys apie anksčiau padarytų administracinių pažeidimų pobūdį. Jis ne kartą baustas už pažeidimus, kurie nulemti alkoholio vartojimo (būdamas neblaivus keikėsi, šlitinėjo, net kelis kartus būdamas neblaivus atvyko į policijos įstaigą ir pan.).

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, bausme siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet tuo pačiu ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant teisingai nubausti kaltinamąjį, atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio, paveikti jį keisti savo elgesį, o taip pat apriboti jo galimybes toliau daryti nusikalstamas veikas, taip pat smurtauti, būtinas realus kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę (paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimybės už labai sunkius nusikaltimus įstatymo leidėjas netgi nenumato, o vienintelė pagal įstatymą galima bausmė už atitinkamą veiką - laisvės atėmimas). Taigi, teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad šioje byloje nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę, nei numato BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija. Teismo įsitikinimu, tik laisvės atėmimo bausmė gali padėti koreguoti nuteistojo elgesį ir įpročius, šiuo metu sudarančius pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Švelnesnės bausmės paskyrimas sudarytų sąlygas formuoti nebaudžiamumo įspūdį ir leistų kaltinamajam toliau elgtis nereaguojant į teismo ir valstybės sprendimą dėl jo veiksmų. Be to, kitokios, t.y. švelnesnės bausmės paskyrimas, šiuo atveju gali būti tiek pat neracionalus, kiek ankstesnis nukentėjusiosios lūkestis, kad kaltinamasis ateityje pakeis savo elgesį ir smurto prieš ją nevartos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. Ž. nereagavimas į sugyventinio smurtinį ir pavojingą elgesį, lėmė sugyventinio jos atžvilgiu atliktus dar pavojingesnius veiksmus, kurie tik atsitiktinumo dėka (peiliu smūgiuota į gyvybiškai svarbią – pilvo sritį) nelėmė dar pavojingesnių padarinių. Teismas, siekdamas tokio veikimo išvengti ir pasiekti bausmės tikslus, skiria kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje už atitinkamą veiką numatytą minimalią, bet savo dydžiu pakankamai griežtą, 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Civilinis ieškinys pareikštas dėl patirtos 456,36 eurų turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajai gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas ( b. l. 53-55), kaltinamasis to neginčija, taigi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, ir tenkintinas visa apimtimi.

Šioje byloje kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 18 d. iki 2017 m. vasario 20 d. Šis laikas įskaitytinas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Iš bylos matyti, kad po kaltinamojo laikino sulaikymo kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Visgi, iš teisiamojo posėdžio metu asmenų duotų parodymų matyti, kad po nagrinėjimo įvykio kaltinamojo piktnaudžiavimas alkoholiu neišnyko, o tai sudaro pagrindą įžvelgti pavojingo kaltinamojo elgesio riziką. Teismo manymu, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir paskirtos bausmės vykdymo pradžios laukimas piktnaudžiaujant alkoholiu, turint omenyje ir byloje esančius medicininius duomenis apie kaltinamojo gydymą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo praeityje, gali lemti naujas nusikalstamas veikas, todėl, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo keistina į suėmimą.

Byloje saugomi daiktai – peilis ir nukentėjusiosios drabužiai, pareiškus prašymą juos gražinti – gražintini nukentėjusiajai, o nesant tokio prašymo ir teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, po šio nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į kardomąją priemonę - suėmimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. B. atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. vasario 18 d. iki 2017 m. vasario 20 d. ir faktinį suėmimo laiką, išbūtą vykdant šį nuosprendį.

Priteisti iš D. B. 456,36 EUR Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. byloje saugomus peilį ir nukentėjusiosios drabužius, pareiškus prašymą juos gražinti – gražinti jų savininkei nukentėjusiajai J. Ž., o nesant tokio prašymo ir teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.