- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-588-280/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07289-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Inrenta“
- Atsakovas
- AB „Panevėžio energija“
- Trečiasis asmuo
- R. F.
Pirmosios intancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-588-280/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Inrenta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo ir 2012 m. birželio 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-316-755/2012 pagal ieškovės UAB „Inrenta“ ieškinį atsakovei AB „Panevėžio energija“ dėl atsisakymo sudaryti viešąją sutartį pripažinimo nepagrįstu ir įpareigojimo tokią sutartį sudaryti bei pagal atsakovės priešieškinį dėl panaudos sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo – R. F..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Inrenta“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti atsakovės AB „Panevėžio energija“ atsisakymą sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį nepagrįstu ir įpareigoti atsakovę sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove UAB „Inrenta“ dėl ieškovės valdomų negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), šildymo. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2011-06-01 UAB „Inrenta“ (panaudos gavėja) ir UAB „Idea & realty“ (panaudos davėja) sudarė panaudos sutartį Nr. 2011/1, kuria UAB „Idea & realty“ ieškovei suteikė teisę neterminuotai valdyti panaudos davėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo numačiusi minėtas patalpas naudoti ūkiniais – komerciniais tikslais, išnuomoti jas kaip biurus. Ieškovė pažymėjo, kad tinkamam patalpų naudojimui šaltuoju metų periodu būtinas šilumos tiekimas. UAB „Inrenta“ 2011-09-29 raštu kreipėsi į AB „Panevėžio energija“, prašydama sudaryti sutartį dėl šilumos pirkimo – pardavimo. Atsakovei nereaguojant į ieškovės prašymą, pastaroji 2011-10-05, 2011-10-13 ir 2011-11-02 pakartotinai raštu kreipėsi į atsakovę dėl šilumos tiekimo sutarties sudarymo. 2011-11-03 UAB „Inrenta“ gavo atsakymą iš AB „Panevėžio energija“, kad atsakovė tenkinti ieškovės prašymų neturi pagrindo, o šilumos tiekimas pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bus atnaujintas, kai išnyks šilumos tiekimo sustabdymo priežastys. Ieškovė pažymėjo, kad šildymo paslaugų teikėjas turi pareigą sudaryti viešąją sutartį su bet kuriuo besikreipiančiu asmeniu. Įstatyme yra numatyti apribojimai, kai šildymo paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti sudaryti viešąją sutartį: 1) kai abonentas neturi energiją naudojančių įrenginių ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančių vidaus tinklų, 2) kai šilumos vartotojas yra skolingas už sunaudotą šilumos energiją, šilumos vartotojui pradėtos bankroto, restruktūrizavimo arba likvidavimo procedūros, arba, jeigu šilumos pirkimo – pardavimo sutarties negalima sudaryti dėl nuo šilumos tiekėjo nepriklausančių aplinkybių. Ieškovė pabrėžė, kad nei vienas iš paminėtų pagrindų, suteikiančių šilumos tiekėjui teisę atsisakyti sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, neegzistuoja, todėl toks atsakovės atsisakymas sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį yra nepagrįstas.
Atsakovė AB „Panevėžio energija“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2011-06-01 patalpų panaudos sutartį Nr. 2011/1, sudarytą tarp UAB „Idea & realty“ ir UAB „Inrenta“ negaliojančia ir taikyti abipusę restituciją, priteisti solidariai iš UAB „Idea & realty“ ir UAB „Inrenta“ atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pagal 2006-08-01 šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 68, sudarytą tarp AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Idea & realty“ bei R. F., atsakovė teikė UAB „Idea & realty“ patalpų šildymo paslaugas. Kadangi UAB „Idea & realty“ neatsiskaitė už suvartotą šilumos energiją, atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3075-828/2010 iš UAB „Idea & realty“ AB „Panevėžio energija“ naudai priteisė 13 000 Lt įsiskolinimą. 2010-10-29 minėto sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Paaiškėjus faktui, kad UAB „Idea & realty“ gauna pajamas iš patalpų nuomos, antstolis 2011-08-22 patvarkymu areštavo už patalpų nuomą gautinas lėšas ir pervedė jas į savo depozitinę sąskaitą. Tokiu būdu atsakovė susigrąžino 3 405,13 Lt teismo priteistos skolos. Likusi teismo priteistos skolos dalis nebuvo grąžinta. Atsakovė pažymėjo kad UAB „Idea & realty“ perdavė neatlygintinai naudotis jai priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties pagrindu UAB „Inrenta“, siekdama išvengti už patalpų nuomą gautinų lėšų išieškojimo atsakovės naudai, nes po panaudos suteikimo minėtų patalpų nuomotoja tapo UAB „Inrenta“. AB „Panevėžio energija“ pabrėžė, kad ieškovė yra dukterinė UAB „Idea & realty“ bendrovė. Atsakovės teigimu, akivaizdu, kad patalpų panaudos sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti iš nuomos gaunamų lėšų išieškojimo. Ginčijamas panaudos sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes skolininkė UAB „Idea & realty“ šio sandorio sudaryti neprivalėjo, šis sandoris pažeidžia atsakovės AB „Panevėžio energija“ interesus, o skolininkė apie minėtą atsakovės teises pažeidžiantį sandorį žinojo. AB „Panevėžio energija“ nurodė, kad po minėtos panaudos sutarties sudarymo, UAB „Idea & realty“ priklausančių patalpų nuomininkai perdarė nuomos sutartis ir nuomos mokestį moka nebe UAB „Idea & realty“, o ieškovei UAB „Inrenta“, iš kurios išieškoti atsakovei priteistų sumų antstolis neturi teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-05-14 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, 2011-06-01 panaudos sutartį Nr. 2011/1, sudarytą tarp UAB „Idea & realty“ (panaudos davėjos) ir UAB „Inrenta“ (panaudos gavėjos) pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismas taikė restituciją, įpareigojo panaudos gavėją UAB „Inrenta“ sugrąžinti panaudos davėjai UAB „Idea & realty“ 2011-06-01 panaudos sutartimi Nr. 2011/1 ieškovei perduotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei perduoti UAB „Idea & realty“ patalpų nuomos mokestį, gautą nuomojant minėtos panaudos sutarties pagrindu gautas patalpas. Panevėžio apylinkės teismas iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 139 Lt žyminio mokesčio, 968 Lt atstovavimo išlaidų bei 41 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2011-06-01 panaudos sutartimi Nr. 2011/1 panaudos davėja UAB „Idea & realty“ perdavė panaudos gavėjai UAB „Inrenta“ laikinai ir neatlygintinai naudoti patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Inrenta“ minėtas patalpas išnuomojo įvairiems nuomininkams. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3075-828/2010 iš UAB „Idea & realty“ atsakovės naudai buvo priteista 14 000 Lt skolos už neapmokėtas šilumos tiekimo paslaugas. Iš UAB „Idea & realty“ pagal minėtą teismo sprendimą buvo išieškota tik 4 196,18 Lt. Likusios skolos dalies išieškoti nėra galimybės, nes UAB „Idea & realty“ neįkeisto turto bei lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Panevėžio apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad vienintelė UAB „Inrenta“ akcininkė yra UAB „Idea & realty“, o vadovas – J. G.. Teismas pažymėjo, kad actio Pauliana institutas gali būti taikomas tik esant LR CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visetui: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) neturi būti suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos actio Pauliana institutui taikyti. Teismas nurodė, kad abi šalys pripažįsta, jog UAB „Idea & realty“ įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu yra skolinga atsakovei. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, ginčijamas panaudos sandoris buvo sudarytas, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į iš nuomos gaunamas lėšas ir taip vengiant grąžinti privalomu teismo sprendimu priteistą skolą. Minėtu panaudos sandoriu UAB „Idea & realty“ neatlygintinai perleido naudotis savo dukterinei įmonei UAB „Inrenta“ patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir taip pasunkino kreditoriaus galimybes išieškoti teismo priteistą įsiskolinimą. Teismas, įvertinęs tai, kad UAB „Idea & realty“ ir UAB „Inrenta“ akcininkas yra tas pats asmuo, konstatavo, kad minėtų bendrovių įgalioti atstovai, sudarydami ginčijamą panaudos sutartį, negalėjo nežinoti apie UAB „Idea & realty“ skolą atsakovei bei sudaromu sandoriu sukeliamas kliūtis jos grąžinimui. Šios aplinkybės įrodo, jog ieškovę ir skolininkę atstovaujantys asmenys elgėsi nesąžiningai.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-06-08 priėmė papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-316-755/2012, kuriuo pakeitė 2012-05-14 teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4 dalį ir ją išdėstė taip: priteisti iš UAB „Inrenta“ AB Panevėžio energija“ naudai 139 Lt žyminio mokesčio ir 1 936 Lt atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Inrenta“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-316-755/2012 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Inrenta“ ieškinį tenkinti pilnai, o atsakovės AB „Panevėžio energija“ priešieškinį atmesti. Apeliantė nurodė, kad UAB „Idea & Realty“ 2012-02-14 pervedė atsakovei 3 000 Lt, 2012 kovo mėnesi – dar 9 000 Lt ir visiškai padengė 2010-06-15 teismo sprendimu priteitą 13 745,65 Lt skolą. Taigi, AB „Panevėžio energija“ neteko neginčijamos reikalavimo teisės. Apeliantė pažymėjo, kad nei įstatymuose, nei teismų praktikoje, nei teisės doktrinoje nėra numatyta galimybė kreditoriaus teises užtikrinti iš skolininko turimų reikalavimo teisių. Ieškovė pabrėžė, kad skolininkui neturint turto, kreditorius neturi teisės reikšti actio Pauliana ieškinio ir prašyti restitucijos būdu atkurti skolininko laisva valia nutrauktus sutartinius santykius. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas įpareigojo UAB „Idea & realty“ priverstinai atkurti sutartinius nuomos santykiu su pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų nuomininkais. Tokiu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (nuomininkų) materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra laikoma absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Ieškovė pažymėjo, kad priešieškinio priėmimo teisme dieną (2012-03-16) ieškovė buvo sumažinusi įsiskolinimą atsakovei per pusę iki 6 549,47 Lt, o 2012-03-30 skolą padengė visiškai. Tokiu būdu išnyko viena iš būtiniausių actio Pauliana instituto taikymą įgalinančių sąlygų – neabejotina ir neginčijama kreditoriaus reikalavimo teisė. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepasinaudojo galimybe nukreipti išieškojimą į UAB „Idea & realty“ priklausančius pastatus.
Atsiliepimas
UAB „Idea & realty“ atsiliepimu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-316-755/2012, ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Inrenta“ ieškinį tenkinti pilnai, o atsakovės AB „Panevėžio energija“ priešieškinį atmesti. UAB „Idea & realty“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pritaikyti actio Pauliana instituto, nes teismo sprendimo priėmimo dieną UAB „Idea & realty“ skola atsakovei buvo grąžinta ir AB „Panevėžio energija“ reikalavimo teisė buvo išnykusi.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Inrenta“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-08 papildomą sprendimą, kuriuo buvo pakeistas iš ieškovės atsakovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Panevėžio energija“ pateiktu atsiliepimu prašė UAB „Inrenta“ apeliacinius skundus atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimą ir 2012-06-08 papildomą sprendimą, priimtus civilinėje byloje Nr. 2-316-755/2012 palikti nepakeistus, priteisti atsakovės naudai 800 Lt advokato pagalbos išlaidų. Atsakovė pažymėjo, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininkui sudarius sandorį, kuris, nors ir nesukėlė skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz. išnuomojus įkeistą butą, sutartimi nustačius servitutą, uzufruktą ir pan.), ir sumažėjusios turto vertės nebeužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Atsakovės teigimu, actio Pauliana taikomas ne tik sandoriams dėl nuosavybės teisės perleidimo, bet ir sandoriams dėl turto nuomos ir kt. ginčyti. AB „Panevėžio energija“ nurodė, kad teismo sprendimo priėmimo dieną negrąžintos skolos suma buvo 4 786,96 Lt. Atsakovė pabrėžė, kad taikant actio Pauliana institutą, reikalaujama, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Tokio reikalavimo dalinis įvykdymas nepanaikina pačios reikalavimo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2006-08-01 atsakovė AB „Panevėžio energija“, UAB „Idea & realty”, atstovaujama direktoriaus J. G., ir R. F. sudarė šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 68, pagal kurią AB „Panevėžio energija“ įsipareigojo tiekti šilumos energiją pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. I t. 69-70). Minėto administracinio pastato savininkai yra UAB „Idea & realty” (56/100 nuosavybės dalis) ir R. F. (44/100 nuosavybės dalis) (b. l. I t. 44-46). Kadangi UAB „Idea & realty” laiku neatsiskaitė už šilumos energiją ir susidarė įsiskolinimas, atsakovė sustabdė šilumos tiekimą UAB „Idea & realty” priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalyje. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3075-828/2010 priteisė iš UAB „Idea & realty” atsakovės naudai 13 745,65 Lt skolos (b. l. I t. 125). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-11-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5359-589/2011 priteisė iš UAB „Idea & realty” AB „Panevėžio energija“ naudai dar 11 813,69 Lt skolos už šilumos energiją. Minėtais teismo sprendimais priteistas UAB „Idea & realty” skolas moka šios bendrovės direktorė I. L. (b. l. I t. 174, 175, 181; II t. 23, 24). Byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo iš esmės dieną 2012-04-24 UAB „Idea & realty” skola atsakovei sudarė 5 149,47 Lt (25 559,34 Lt – 4196,18 Lt – 3000 Lt – 6 213,69 Lt – 4000 Lt = 5 149,47 Lt) (b. l. I t. 173, 174, 175, 181; II t. 23). Pažymėtina, kad skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo dieną 2012-05-14 „Idea & realty” skolą AB „Panevėžio energija“ jau buvo visiškai sumokėjusi. Šį faktą patvirtino ir pati atsakovė, nurodydama, kad UAB „Idea & realty” 2012 m. gegužės 1 dienai priskaičiuotą skolos likutį sumokėjo 2012-05-11 pavedimu (b. l. II t. 27). Byloje nustatyta, kad 2011-06-01 panaudos sutartimi Nr. 2011/1 UAB „Idea & realty” kaip panaudos davėja perdavė ieškovei UAB „Inrenta“ kaip panaudos gavėjai neatlygintinai ir neterminuotai naudotis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. I t. 6). UAB „Inrenta“ kaip nuomotoja sudarė minėtų patalpų nuomos sutartis su įvairiais nuomininkais. Pagal šias sutartis nuomos mokestis bei mokėjimai už suteiktas paslaugas mokami UAB „Inrenta“ pagal šios išrašytas sąskaitas faktūras (b. l. I t. 21-43, 87-101). Ieškovė UAB „Inrenta“ kreipėsi į atsakovę AB „Panevėžio energija“, prašydama sudaryti Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo ir Šilumos punkto priežiūros sutartis (b. l. I t. 7-10). Atsakovė 2011-11-03 raštu informavo ieškovę, kad atsisako sudaryti tokias sutartis (b. l. I t. 11). Byloje nustatyta, kad UAB „Idea & realty” yra vienintelė UAB „Inrenta“ akcininkė nuo pat bendrovės įsteigimo, o ieškovės vadovas – J. G. (b. l. I t. 15-16). Šilumos vartotojas iki ginčo kilimo buvo patalpų savininkas UAB „Idea & realty“
Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir priešieškinio tenkinimo
LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje išaiškinta, kad actio Pauliana institutas gali būti taikomas tik esant LR CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visetui: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) neturi būti suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant actio Pauliana institutą, ypatingai svarbu nustatyti ar ginčijamas sandoris realiai pažeidė kreditoriaus interesus ir ar tas pažeidimas yra esminis.
Byloje nustatyta, kad UAB „Idea & realty“ įvykdė Panevėžio apylinkės teismo 2010-06-15 ir 2011-11-17 sprendimais priteistą prievolę sumokėti įsiskolinimą AB „Panevėžio energija“. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje dieną (2012-04-24) didžioji dalis skolos, priteistos pagal minėtus teismo sprendimus buvo jau sumokėta, o skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo dieną (2012-05-14) įsiskolinimas buvo padengtas visiškai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokio dydžio skola buvo bylos nagrinėjimo dieną (2012-04-24) ir nenustatė, kaip realiai UAB „Idea & realty“ vykdė prievolę grąžinti skolą atsakovei AB „Panevėžio energija“. Atsižvelgiant į tai, kad net ir po ginčijamos 2011-06-01 panaudos sutarties Nr. 2011/1 sudarymo, UAB „Idea & realty“ vykdė prievolę grąžinti skolą atsakovei, konstatuotina, kad minėtas panaudos sandoris nenulėmė UAB „Idea & realty“ nemokumo ar turto sumažėjimo. Bylos nagrinėjimo metu įsiskolinimas nebuvo tokio dydžio, kad iš esmės pažeistų atsakovo, kaip kreditoriaus interesus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad, sudarius ginčijamą panaudos sutartį tarp UAB „Idea & realty“ ir ieškovės UAB „Inrenta“, kreditoriaus AB „Panevėžio energija“ interesai iš esmės nebuvo pažeisti, todėl naikinti panaudos sandorio nebuvo prasmės. Pažymėtina, kad actio Pauliana instituto taikymo tikslas yra atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Panevėžio apylinkės teismas 2012-05-14 sprendimu taikė restituciją natūra – įpareigojo ieškovę UAB „Inrenta“ sugrąžinti UAB „Idea & realty“ 2011-06-01 panaudos sutartimi apeliantei, kaip panaudos gavėjai, perduotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei perduoti UAB „Idea & realty“ patalpų nuomos mokestį, gautą kaip nuomotojo pagal su nuomininkais sudarytas nuomos sutartis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną (2012-05-14) UAB „Idea & realty“ skolinį įsipareigojimą atsakovei buvo įvykdžiusi. Įvertinus bylos aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju restitucija yra taikoma jau neegzistuojančio kreditoriaus reikalavimo patenkinimo užtikrinimui. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Teisėjų kolegija, įvertinusi actio Pauliana taikymo sąlygas, byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuoja, kad atsakovės AB „Panevėžio energija“ priešieškinys yra atmestinas.
Dėl įpareigojimo sudaryti viešąją sutartį
LR CK 6.161 straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už pateiktą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pažymėtina, kad 2006-08-01 atsakovė AB „Panevėžio energija“, UAB „Idea & realty”, atstovaujama direktoriaus J. G., ir R. F. sudarė šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 68, pagal kurią AB „Panevėžio energija“ įsipareigojo tiekti šilumos energiją pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis nėra nutraukta. Dėl UAB „Idea & realty” įsiskolinimų už teikiamą šilumos energiją bendrovei buvo sustabdytas šilumos tiekimas jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) dalyje. Kitoje pastato dalyje, priklausančioje R. F. šildymas nebuvo nutrauktas. Byloje nustatyta, kad vienintelė UAB „Inrenta“ akcininkė yra UAB „Idea & realty”. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad patalpas pagal panaudos sutartį valdantis asmuo yra 100 procentų kontroliuojamas patalpų savininko. Įvertinus tai, darytina išvada, kad tiek UAB „Idea & realty”, tiek UAB „Inrenta“ turi vienodą pareigą vykdyti iš energijos pirkimo – pardavimo sutarties kylančias prievoles. Įvertinus tai, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp šilumos tiekėjo ir patalpų savininko nėra nutraukta, o patalpų naudotojas pagal panaudos sutartį visiškai yra kontroliuojamas patalpų savininko, darytina išvada, kad sudaryti naujos energijos – pirkimo pardavimo sutarties byloje nustatytomis aplinkybėmis nėra prasmės. Įsipareigojimus atsakovui gali vykdyti tie panaudos davėjas, tiek gavėjas, tai tik jų susitarimo reikalas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas UAB „Inrenta“ ieškinį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Panevėžio apylinkės teismas 2012-05-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-316-755/2012 priteisė iš ieškovės UAB „Inrenta“ atsakovės AB „Panevėžio energija“ naudai 139 Lt žyminio mokesčio ir 968 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. (b .l. I t. 200). Pirmosios instancijos teismas 2012-06-08 priėmė papildomą sprendimą toje pačioje byloje, kurioje pakeitė 2012-05-14 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 139 Lt žyminio mokesčio ir 1 936 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti tiek ieškinį, tiek ir priešieškinį, 2012-06-08 Panevėžio apylinkės teismo papildomas sprendimas byloje Nr. 2-316-755/2012 naikinamas, o bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos nei vienai iš šalių.
Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir apeliantei prašant, iš atsakovės priteisiamos ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovė UAB „Inrenta“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. II t. 32) ir sumokėjo 284 Lt žyminio mokesčio (b. l. II t. 12). Atsižvelgus į tai, jog apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, taip pat įvertinus advokato atliktus veiksmus apeliacinėje instancijoje, teismas laiko, kad advokato išlaidoms atlyginti priteisiama suma turėtų buti mažinama iki 500 Lt. Ieškovės naudai priteisiama pusės sumokėto už apeliacinį skundą žyminio mokesčio suma lygi 142 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio patenkinimo pakeisti – atsakovės UAB „Panevėžio energija“ priešieškinį ieškovui UAB „Inrenta“ ir UAB „Idea & realty“ dėl panaudos sutarties panaikinimo atmesti.
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. papildomą sprendimą, priimtą byloje Nr. 2-316-755/2012. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Panevėžio energija“ (juridinio asmens kodas 147248313) ieškovės UAB „Inrenta“ (juridinio asmens kodas 302549196) naudai 142 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt advokato išlaidoms atlyginti.