- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2KT-49-790/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“
- Advokatai
- Vilius Masiulis
- Kategorijos
susipažinęs su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ prašymu dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-799-921/2022 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sistem“ pateikė prašymą nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2A-799-921/2022 nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Pareiškėja prašyme nurodė, kad byla Kauno apygardos teisme gali būti išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, nes atsakovę byloje atstovauja advokatas Vilius Masiulis, kuris dirbo teisėjo padėjėju Kauno apygardos teisme, o šiuo metu advokatas V. Masiulis dirba advokatų kontoroje, kurios įkūrėjas ir vadovaujantis partneris yra A. M. – buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas.
Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas.
2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
5. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).
6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia abejones dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo, grįsdama tokį teiginį aplinkybėmis, kad: 1) civilinėje byloje Nr. e2A-799-921/2022 atsakovę atstovaujantis advokatas V. Masiulis yra dirbęs teisėjo padėjėju Kauno apygardos teisme; 2) civilinėje byloje Nr. e2A-799-921/2022 atsakovę atstovaujantis advokatas V. Masiulis dirba vienoje advokatų kontoroje su buvusiu Kauno apygardos teismo pirmininku A. M., šiuo metu užimančiu advokatų kontoros vadovaujančio partnerio poziciją.
7. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-799-921/2022 atsakovės procesinę padėtį užima uždaroji akcinė bendrovė „Tybounas“, kurią byloje atstovauja advokatas V. Masiulis. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad advokatas V. Masiulis praeityje yra dirbęs Kauno apygardos teisme teisėjo padėjėju nesudaro pagrindo abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą. Pažymėtina, kad vien praeityje buvę darbo santykiai toje pačioje institucijoje, nesudaro pagrindo teigti, kad visi Kauno apygardos teismo teisėjai turėtų asmeninį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi, taip pat pareiškėja nenurodė jokių objektyvių faktų ar konkrečių teisėjų asmeninių ryšių su advokatu V. Masiuliu, dėl kurių minėto teismo teisėjai galėtų turėti suinteresuotumą civilinės bylos rezultatu.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2A-799-921/2022 atsakovę atstovaujantis advokatas V. Masiulis šiuo metu kartu dirba su A. M., kuris praeityje buvo Kauno apygardos teismo pirmininkas, nesudaro pagrindo teigti, kad byla Kauno apygardos teisme negali būti išnagrinėta objektyviai ir nešališkai. Pagal viešai pateikiamus duomenis nustatyta, kad A. M. Kauno apygardos teisme dirbo 1995–2011 m. laikotarpiu, Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas užėmė 2009–2011 m. vasario mėn. laikotarpiu. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad civilinę bylą Nr. e2A-799-921/2022 nagrinėti paskirta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos, Rasos Urbanavičiūtės. Pagal viešai pateikiamus duomenis matyti, kad J. Sujetienė Kauno apygardos teismo teisėja paskirta nuo 2021 m. gegužės mėn., T. Romeika – nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., R. Urbanavičiūtė – nuo 2021 m. spalio mėn. Taigi civilinę bylą Nr. e2A-799-921/2022 nagrinėjantys teisėjai nėra turėję darbo santykių tame pačiame teisme su pareiškėjos nurodomu asmeniu A. M.. Tuo tarpu pareiškėja jokio asmeninio X ir visų kitų Kauno apygardos teisėjų ryšio, dėl kurio kiltų abejonių nešališku civilinės bylos Nr. e2A-799-921/2022 nagrinėjimu Kauno apygardos teisme, nenurodė.
9. Iš viešai skelbiamų Kauno apygardos teismo bylų paskirstymo protokolų nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2A-799-921/2022 Kauno apygardos teismo teisėjams J. Sujetienei, T. Romeikai, R. Urbanavičiūtei paskirta nagrinėti vadovaujantis Kauno apygardos teismo pirmininko 2021 m. balandžio 22 d. patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių nustatyta tvarka, t. y. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bylų skirstymo modulio (toliau – Modulis) parinkti teisėjai netvirtinti nagrinėjamai bylai esant konkretiems Bylų paskirstymo taisyklių įtvirtintiems teisiniams pagrindams, o teisėjų kolegijos pranešėju paskirtas pirmas pagal eilę Modulio sudarytoje bylas galinčių nagrinėti teisėjų eilėje nurodytas teisėjas.
10. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos išreikštos abejonės dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo nėra objektyviai pagrįstos, o grindžiamos prielaidomis, prašymas dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-799-921/2022 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ prašymo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-799-921/2022 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.