- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- 2-630-330/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00194-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Versum Credo Consulting“ bankroto administratorės L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. B2-740-230/2018 pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Versum Credo Consulting“ 2017 m. gruodžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. Ž. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti BUAB „Versum Credo Consulting“ 2017 m. gruodžio 14 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime 2-9 darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus (dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo; dėl informacijos apie įmonės bankroto procedūrų eigą teikimo tvarkos tvirtinimo; dėl kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos tvirtinimo; dėl debitorinio įsiskolinimo nurašymo; dėl turto pardavimo būdo ir tvarkos nustatymo; dėl taikos sutarties nesudarymo; dėl teikimo teismui dėl įmonės likvidavimo; dėl pavedimo sutarties tvirtinimo ir įgaliojimo ją pasirašyti).Skundo reikalavimams užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BUAB „Versum Credo Consulting“ 2017 m. gruodžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo ginčijamų nutarimų vykdymą iki įsiteisės teismo nutartis, priimta išnagrinėjus pareiškėjo skundą iš esmės. Pareiškėjo teigimu, ginčijami kreditorių nutarimai turi esminės reikšmės bankroto procedūrų vykdymui, kreditorių interesams, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius kreditorių nutarimo dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo procedūros taikymo vykdymo, gali būti apsunkintas arba užkirstas kelias taikos sutarties sudarymui, bendrovės mokumo atkūrimui ir visiškam atsiskaitymui su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. nutartimi prašymą patenkino – pareiškėjo V. Ž. skundo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2017 m. gruodžio 14 d. BUAB „Versum Credo Consulting“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą iki įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas šioje proceso stadijoje tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus, aiškiai suformulavo skundo dalyką ir faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamų reikalavimų argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja skunde nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti.Teismas sprendė, kad netaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Bankroto administratorė jau yra pateikusi prašymą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama, t. y. jau pradėjusi vykdyti kreditorių susirinkimo priimtus ginčo nutarimus. Nesustabdžius ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo, jie gali būti pradėti įgyvendinti, o priėmus pareiškėjui palankų teismo procesinį sprendimą, įmonė ir jos kreditoriai neabejotinai patirtų neigiamų pasekmių (pripažinus įmonę bankrutavusia, būtų pradėtas turto realizavimas, atimta galimybė derėtis dėl taikos sutarties sudarymo, naudojamos patvirtintos bankroto administravimo lėšos ir kt.), dėl to turėtų būtų inicijuojami nauji teisminiai procesai dėl netinkamai įvertinto ar perleisto įmonės turto, paskirstytų lėšų susigrąžinimo ir kt. Teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjo skundu yra kvestionuojamas praktiškai visų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas, atsižvelgdamas į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą bei siekiant išvengti ateityje naujų teisminių ginčų, iki teismo procesinio sprendimo priėmimo išlaikyti byloje status quo padėtį, laikėsi nuostatos, jog yra pagrindas sustabdyti visų BUAB „Versum Credo Consulting“ 2017 m. gruodžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė BUAB „Versum Credo Consulting“ bankroto administratorė L. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį, įpareigoti Kauno apygardos teismą pripažinti BUAB „Versum Credo Consulting“ bankrutavusia ir priimti nutartį ją likviduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas laikytinas neproporcingu siekiamam tikslui, sustabdo BUAB ,,Versum Credo Consulting“ bankroto procesą, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje nustatyto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, bankroto proceso tikslo ir paskirties, kreditorių lygiateisiškumo principo bei viešojo intereso.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ) teismas turi pareigą operatyviai spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo, o dėl ginčijamų BUAB ,,Versum Credo Consulting” 2017 m. gruodžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 2-9 darbotvarkės klausimais, teismas gali spręsti tinkamai išnagrinėjęs jų pagrįstumą, iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis ir CPK 78 straipsnis). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturėtų atsisakyti pradėti įmonės likvidavimo procedūros, nes kitu atveju būtų vilkinamas bankroto procesas, neatitiktų bankroto procesui keliamų tikslų.Pareiškėjas V. Ž. atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutarties panaikinimo, palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėti skunde pateikto prašymo dėl įpareigojimo Kauno apygardos teismą pripažinti BUAB ,,Versum Credo Consulting“ bankrutavusia ir priimti nutartį ją likviduoti.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi galioja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos. Pareiškėjo reikalavimas dėl įmonės 2017 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo yra tikėtinai pagrįstas, nes buvo aiškiai išdėstyti argumentai, pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, todėl pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo, jie gali būti pradėti įgyvendinti (pripažinus bendrovę bankrutavusia būtų pradėtas turto realizavimas, atimta galimybė derėtis dėl taikos sutarties sudarymo, naudojamos patvirtintos bankroto administravimo lėšos ir kt.), todėl gali kilti grėsmė pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į teismų praktikos išaiškinimus, apskųstoje nutartyje nėra aptariamas pateikto pareiškėjo skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pagrįstumo klausimas.Bankroto administratorės prašymas įpareigoti teismą pripažinti atsakovę BUAB ,,Versum Credo Consulting” bankrutavusia ir priimti nutartį ją likviduoti yra nepagrįstas bei nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šio klausimo. Tuo atveju, jei skundo dalis dėl įpareigojimo teismui pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama būtų nagrinėjama, ši skundo dalis turi būti atmesta. Bankroto administratorė, teikdama tokį prašymą, neatsižvelgia į reikšmingas faktines aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, operatyvumo principą. Pareiškėjas jau nuo 2017 m. gruodžio mėn. siekia sudaryti taikos sutartį, tačiau bankroto administratorė neteisėtais veiksmais, siekdama sau materialinės naudos, tam kliudo. Pareiškėjas yra pateikęs taikos sutarties projektą, pagal kurį VĮ Turto banko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos finansiniai reikalavimai būtų patenkinti visiškai. Likvidavimo procedūrų taikymo terminas būtų atidėtas neilgam laikui, todėl bankroto procesas nebūtų vilkinamas. Be to, bankroto administratorė iki šiol nepateikė jokių siūlymų dėl bendrovės turto realizavimo, kreditorių susirinkimas nepriėmė sprendimų, susijusių su turto realizavimu, o pagal kasacinio teismo praktiką perėjimas į likvidavimo etapą negalėtų užtikrinti operatyvumo principo, kai jokie realūs turto realizavimo veiksmai vis tiek nebūtų vykdomi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Pareiškėjas V. Ž. kartu su atsiliepimu į bankroto administratorės atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – BUAB ,,Versum Credo Consulting“ bankroto byloje priimtų Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. ir 2018 m. sausio 19 d. nutarčių kopijas.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis teismas pažymi, jog pareiškėjo pateiktos nutarčių kopijos sudaro bankroto bylos medžiagą, todėl jų, kaip naujų įrodymų, pateikimas yra perteklinis, nutarčių kopijas atsisakytina priimti. CPK 179 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šiuo atveju atsisakymas prie bylos pridėti teismo nutarties kopiją (kaip naują įrodymą) neriboja teismo teisės, nagrinėjant bylą pagal atskirąjį skundą, įvertinti kitoje (kitose) byloje (bylose) priimtų procesinių sprendimų reikšmę šioje byloje sprendžiamiems klausimams.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria skundo reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įmonės bankroto procese sustabdytas kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Jei nėra bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo V. Ž. skundas dėl UAB ,,Versum Credo Consulting“ 2017 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 2-9 darbotvarkės klausimais yra tikėtinai pagrįstas, taip pat įvertinęs galimą grėsmę pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdė bankrutuojančios įmonės 2017 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą, kol įsiteisės teismo sprendimas išnagrinėjus pareiškėjo skundą iš esmės.Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrindimo sąvokos reikšmės, yra išaiškinęs, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2016; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1134-302/2017). Taigi ieškinio prima facie pagrįstumo, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, vertinimas šioje stadijoje nėra ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analizė, iš kurios teismas konstatuoja ieškinio argumentų ir paties ieškinio pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, ginčydamas BUAB ,,Versum Credo Consulting“ 2017 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą, skunde įrodinėjo šių nutarimų priėmimo procedūrinius pažeidimus, išdėstė argumentus bei motyvus, kuriuos grindė teisės normomis, teismų praktika bei rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apskųstoje nutartyje išdėstyta išvada, kad pareiškėjo pateiktas skundas yra prima facie pagrįstas. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo V. Ž. skundą dėl 2017 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 2-9 darbotvarkės klausimais panaikinimo, šį skundą tenkino, t. y. panaikino ginčijamus nutarimus ir grąžino kreditorių susirinkimui svarstyti klausimus iš naujo. Pažymėtina, kad nors minėta Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ji yra apskųsta apeliacine tvarka), tačiau aplinkybė, jog išnagrinėjus pareiškėjo skundą iš esmės buvo priimtas pareiškėjui palankus teismo procesinis sprendimas, papildomai pagrindžia pareiškėjo skundo tikėtiną pagrįstumą. Apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės būsimos teismo sprendimo įvykdymui, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams šiuo aspektu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų esmę (pvz., dėl taikos sutarties sudarymo, dėl bendrovės turto pardavimo būdo ir kainos, dėl bendrovės likvidavimo tvarkos ir kt.), netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šie kreditorių nutarimai gali būti faktiškai įvykdyti, todėl tų nutarimų įvykdymo pasekmės gali turėti įtakos pareiškėjui tikėtinai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo apsunkinimui ar šio sprendimo neįvykdymui apskritai. Apeliantė (atsakovės bankroto administratorė) nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia ir tuo, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui, sustabdo bankroto procedūras, neatitinka bankroto bei bendrųjų proceso principų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.). Taigi turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nustatė ne tik tikėtiną skundo pagrįstumą, teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmės realumą, bet ir atsižvelgė į galimas pasekmes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, todėl iš esmės nėra pagrindo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitiktų ekonomiškumo bei proporcingumo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumą įrodinėjo tuo, kad buvo pažeista ĮBĮ nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Bankroto proceso operatyvumo principu negali būti paneigtas įstatymų leidėjo įtvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos laikymasis. Kreditorių, veikiančių per teisėtai sušauktą ir pravestą kreditorių susirinkimą, teisė spręsti jų kompetencijai priskirtus klausimus yra tiesiogiai susijusi su pagrindiniu bankroto proceso tikslu – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą. Apeliantė atskirajame skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti teismą pripažinti BUAB ,,Versum Credo Consulting“ bankrutavusia ir priimti nutartį dėl įmonės likvidavimo. Toks apeliantės reikalavimas nėra susijęs su apskųstos nutarties turiniu, nes nutartimi spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama. Dėl šios priežasties tokio apeliantės reikalavimo ir su tuo susijusių argumentų apeliacinis teismas nevertina (CPK 306 straipsnio 1,2 dalys, 312, 338 straipsniai).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde pateikti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.