Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2014 m. rugsėjo 19 d. 12.18 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė stovėjusį automobilį „Nissan NV 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino.

M. G. teismo posėdžio metu neprisipažino administracinių teisės pažeidimų padarymu ir paaiškino, kad tą dieną važiavo su pakaitiniu mikroautobusu, matė, kad gatvėje šone stovėjo „Nissan“ automobilis. Gal ir tarkštelėjo per veidrodėlį, bet negirdėjo, todėl nuvažiavo. Jei būtų pajutęs, išgirdęs, nebūtų nuvažiavęs, būtų palaukęs ir viską susitvarkęs. Buvo rugsėjo 19 d., viskas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiavo su „Fiat“ mikroautobusu. Jis matė šone stovintį automobilį. Prieš jį važiavo kitas automobilis, pristabdė, kad prasilenkti. Pravažiavimas buvo siauras, bet lygtais tilpo. Niekas jam nieko nesakė. Įtarimų nesukėlė. Žiūrėjo tik į priešais važiuojantį automobilį, kad pratilpti. Kitą savaitę po įvykio jam paskambino iš darbo ir pranešė, po to paskambino iš policijos. Nuvarė automobilį į Purienų gatvę, apžiūrėjo, bet nieko nematė. Jei būna koks įvykis, darbovietėje tikrina jų mikroautobusus, žiūri per kameras. Šiuo atveju irgi žiūrėjo, bet nieko nepastebėjo. Jis pats irgi apžiūrėjo, tačiau nieko nepastebėjo. Galėjo užkliudyti tik su veidrodėliu. Veidrodėlis buvo apibraižytas, bet kažkokių stipresnių ar naujų įbrėžimų nesimatė. Tas mikroautobusas yra pakaitinis, visas barška, yra apibraižytas. Nieko nejautė, nes tikrai būtų sustojęs. Prasilenkdamas galėjo kliudyti kitą automobilį, bet nepajuto. Tik vienu atveju galėjo kliudyti.

Liudytojas Ž. Ž. teisme parodė, kad asmuo jam nepažįstamas, žino, kodėl yra iškviestas. Tą dieną su kolege sustojo šalia parduotuvės, nuėjo į vidų. Po 30 min. išėjo, kolegė pastebėjo, kad nukritęs veidrodėlis. Grįžo į parduotuvę, paprašė vaizdo kameros medžiagos, iškvietė policijos pareigūnus. Prie automobilio grįžo po gero pusvalandžio. Buvo sudužęs veidrodėlio stiklas, matėsi veidrodėlio pastūmimas. Krisdamas veidrodėlio stiklas nubrėžė keleivio pusėje esantį lango stiklą. Pranešė draudimo kompanijai, jie nufotografavo, nuvarė automobilį į servisą, sutvarkė ir viskas. Kiek kainavo remontas – nežino. Sunku pasakyti, ar asmuo suprato sudaužęs veidrodėlį. Jei būtų nulaužęs, tai tikrai būtų pajutęs.

Liudytojas M. T. teisme parodė, kad asmuo pažįstamas tik iš medžiagos, žino, kodėl yra iškviestas. Tiksliai nepamena kada, bet buvo gauta medžiaga, kad apgadintas automobilis ir pasišalinta iš įvykio vietos. Automobilis buvo „Nissan“. Parduotuvė pateikė vaizdo medžiagą, kurioje matėsi, kad priešais atvažiuoja mikroautobusas, kuriam buvo sudėtinga prasilenkti su kitu automobiliu. Jis labai arti pravažiavo. Kitų automobilių, kurie galėjo nulenkti veidrodėlį, nesimatė. Apgadintas buvo tik dešinės pusės veidrodėlis. Jis apžiūrėjo „Fiat“ automobilį, bet nieko nesimatė. Tik su veidrodėliu galėjo kliudyti kitą veidrodėlį. „Nissan“ buvo apžiūrėtas įvykio vietoje. Jis apklausė M. G.. Šis sakė, kad automobilis tarškantis, dėl to galėjo nepajusti. Kad kliudė kitą automobilį, galėjo nepajusti, bet prasilenkiant turėjo suprasti, kad gali kliudyti. Vaizdo medžiagoje tiksliai nesimato, nes kameros nepasiekia kampo. Dar kažkas buvo atvykę su BMW automobiliu, išlipo, apžiūrėjo „Nissan“ automobilį ir nuvažiavo. Asmenybių nustatyti neįmanoma. BMW negalėjo apgadinti, nes aukštis neatitinka. Turėjo su kitu automobiliu važiuoti, o su BMW tik grįžti pasižiūrėti. BMW atvažiavo kelios minutės po įvykio.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad asmuo jam matytas, žino, kad yra iškviestas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tik nepamena kokio. Dirbo su E. R., gavo iškvietimą, kad apgadintas automobilis ir pasišalinta iš įvykio vietos. Nuvykus jiems nurodė kitą automobilį, nes buvo parduotuvės vaizdo kamerų medžiaga. Buvo iškritęs šoninis veidrodėlis ir nubrėžtas langas. Vaizdo medžiagą matė, matė, kad arti pravažiavo didelių gabaritų automobilis. Nepamena, koks automobilis pravažiavo. „Nissan“ automobilį matė, apžiūrėjo. Buvo iškritęs dešinės pusės veidrodėlis. „Fiat“ automobilio neapžiūrėjo, nes nebuvo jo radę. Vairuotojas galėjo nepajusti, kad kliudė, jei buvo didelis automobilis, kadangi kliudė šonu, o ir apgadinimai nėra žymūs. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu nebendravo, bendravo tik su nukentėjusiuoju. Jis aiškino, kad atvažiavo prie parduotuvės, nuėjo, o grįžęs rado apgadinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. G. kaltė, padarius administracinės teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4-5 b. l.), M. G., Ž. Ž. paaiškinimais (6, 7 b. l.), Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (8, 9 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (10 b. l.), fotonuotraukomis (11-16 b. l.), patrulių budėtojo pranešimu dėl įvykio liudytojų nustatymo (17 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu (19 b. l.), kompaktine plokštele su vaizdo įrašu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (23-29 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme paaiškino, kad rugsėjo 19 d. jis (duomenys neskelbtini) gatvėje važiavo su pakaitiniu „Fiat“ mikroautobusu, matė, kad gatvėje šone stovėjo „Nissan“ automobilis, prieš jį važiavo kitas automobilis, pristabdė, kad prasilenkti, pravažiavimas buvo siauras, bet lygtais tilpo, gal ir tarkštelėjo per veidrodėlį, bet negirdėjo, todėl nuvažiavo, jei būtų pajutęs, išgirdęs, nebūtų nuvažiavęs, būtų palaukęs ir viską susitvarkęs. Teisme apklausus automobilio „Nissan“ vairuotoją Ž. Ž., jis nurodė, kad 2014-09-19 šalia parduotuvės pastatė automobilį, po 30 min. išėjo, kolegė pastebėjo, kad nukritęs veidrodėlis, buvo sudužęs veidrodėlio stiklas, matėsi veidrodėlio pastūmimas, krisdamas veidrodėlio stiklas nubrėžė keleivio pusėje esantį lango stiklą, todėl grįžo į parduotuvę, paprašė vaizdo kameros medžiagos ir iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai – M. T., E. A., teismui taip pat teigė, kad kontaktas tarp transporto priemonių buvo, „Nissan“ automobiliui buvo iškritęs šoninis veidrodėlis ir nubrėžtas langas, įvykio aplinkybes išsiaiškino peržiūrėję vaizdo medžiagą. Teismo posėdžio metu taip pat buvo peržiūrėta byloje esanti vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad 2014-09-19 11.52 val. į įvykio vietą atvažiavo „Nissan“ automobilis, kuris buvo pastatytas gatvėje. Nuo šio automobilio pastatymo momento pro jį važiavo visa eilė automobilių, tačiau vaizdo įrašas rodo, kad 12.18 val. pro „Nissan“ automobilį pravažiuoja administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas automobilį „Fiat“, o šio automobilio prasilenkimas su stovinčiu automobiliu „Nissan“ yra labai artimame kontakte. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šio prasilenkimo momentu gatvėje vienu metu prasilenkia net keturi automobiliai, o tarpai iš šonų tarp automobilių yra labai nedideli. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad „Nissan“ automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės veidrodėlis, priekinis dešinės pusės stiklas, o apgadintas veidrodėlis yra 1,1-1,3 m. aukštyje, t.y. tame pačiame aukštyje kaip ir „Fiat Ducato“ automobilio veidrodėlio aukštis. Pažymėtina ir tai, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad galėjo užkliudyti kitą automobilį tik su veidrodėliu. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio „Fiat“ apgadinimai nėra tiksliai nustatyti, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad šio automobilio veidrodėlis yra apibraižytas, kas leidžia teigti, kad kontaktas tarp automobilių buvo.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad M. G. vairuojamas automobilis kliudė gatvėje stovėjusį automobilį ir lėmė automobilio „Nissan NV 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad M. G. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos vidurkiui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. T. 2014 m. spalio 2 d. M. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl to, kad M. G. 2014 m. rugsėjo 19 d. 12.18 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudęs stovėjusį automobilį „Nissan NV 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėjo, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, nesistengia paslėpti eis­mo įvykio pėdsakų ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012; 2013-02-12 nutartis byloje Nr. 2AT-8-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad M. G. nesuprato sukėlęs eismo įvykį. M. G., aiškindamas įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad jis nesuprato, jog kliudė kitą transporto priemonę, neneigė, kad įvykio dieną pravažiavo pro gatvėje stovintį „Nissan“ automobilį, nurodė, kad galimai tarkštelėjo per veidrodėlį, bet negirdėjo, todėl nuvažiavo, jei būtų pajutęs, išgirdęs, nebūtų nuvažiavęs, būtų palaukęs ir viską susitvarkęs. Taip pat paaiškino, kad mikroautobusas, kurį jis vairavo, yra pakaitinis, visas barškantis, apibraižytas, todėl nurodė, kad galėjo ir negirdėti bei nepajusti įvykusio kontakto. Teisme nagrinėjant bylą, liudytoju buvo apklaustas ir automobilio „Nissan“ vaiuotojas Ž. Ž., kuris teismui patvirtino, kad sugrįžęs rado apgadintą automobilį – buvo iškritęs veidrodėlio stiklas bei jam krentant nubrėžtas keleivio pusėje esantis lango stiklas. Jis taip pat teigė, kad veidrodėlis nulaužtas nebuvo, todėl asmuo galėjo nejusti apgadinęs mašiną. Be to, kad automobilio „Nisan NV 200“ apgadinimai nebuvo žymūs, patvirtino ir teisme apklausti liudytojai - M. T. ir E. A.. Kurie taip pat nurodė, kad vairuotojas galėjo nepajusti, kad kliudė, jei buvo didelis automobilis, kadangi kliudė šonu, o ir apgadinimai nėra žymūs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esančios nuotraukos, techninės apžiūros aktas liudija, jog transporto priemonės apgadinimas yra nedidelis, kontaktas buvęs nežymus, o apgadintos detalės nėra įlenktos, nulaužtos, todėl M. G. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių. Analizuojant byloje esantį vaizdo įrašą, matyti, kad M. G., prasilenkdamas su „Nissan“ automobiliu, nė nestabteli, kas patvirtina, kad jis nė neįtarė, jog galėjo šį automobilį apgadinti. Pažymėtina ir tai, kad M. G., apklaustas po eismo įvykio, tapačiai aiškino įvykio aplinkybes, buvo nuoseklus, kas tik patvirtina, kad jo paaiškinimais galima remtis ir traktuoti juos kaip atitinkančius tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad M. G. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o sukėlęs eismo įvykį, nesuprato apgadinęs kitą transporto priemonę, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas M. G. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

M. G. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų (43 Eur) dydžio baudą.

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.