- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-2172-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- Nordea Bank Finland Plc
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1246-451/2013 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo (trečiasis asmuo – Nordea Bank Finland Plc, institucija, teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Byloje nagrinėjamas ieškinys, kuriuo prašoma nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 600 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą. Be to, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 450 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, kadangi atsakovas išlaikymo sūnui neteikia.
Kauno apylinkės teismas 2013-07-11 nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir nuo 2013-07-11 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-1246-375/2013 priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iš atsakovo nepilnamečiam sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 450 Lt. Teismas sprendė, kad neužtikrinus reikalavimo bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes atsakovas vaikui išlaikymo visiškai neteikia.
II. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 131–134, civilinės bylos Nr. 2-1246-375/2013 dalis) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-07-11 nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, nes jie yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus ieškovės argumentus. Nepilnametis sūnus M. S. nuo 2013 m. birželio mėnesio pradžios gyvena su atsakovu, kuris jį prižiūri ir visiškai išlaiko, rūpinasi savo sūnumi, sudaręs jam visas įmanomas galimybes tinkamai augti ir vystytis. Šiai aplinkybei patvirtinti artimiausiu metu atsakovas pateiks sūnaus ranka surašytą paaiškinimą, jog jis gyvena su atsakovu, nes kitu būdu patvirtinti šio fakto atsakovas neturi galimybių, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atsisakė išklausyti nepilnametį ir šią aplinkybę patvirtinti raštu. Todėl atsižvelgiant į esamą faktinę situaciją, joks laikinas išlaikymas sūnaus naudai iš atsakovo priteistas negali būti. Priešingų įrodymų šioje byloje nėra. Sūnaus M. gyvenamoji vieta šiandien nėra nustatyta nei su ieškove, nei su atsakovu, todėl tiek atsakovas, tiek ieškovė turi lygias teises ir pareigas sūnui. Ieškovės kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą sūnaus naudai, kuomet sūnus gyvena su atsakovu, yra ne kas kita, kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesu, nesąžiningas ir neprotingas elgesys, kuris toliau negali būti toleruojamas. Šiuo metu pati ieškovė visiškai nesirūpina sūnumi, neteikia sūnui materialinio išlaikymo, sūnus jai visiškai nerūpi, todėl būtent atsakovas turėtų kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne ieškovė, su kuria sūnus negyvena. Atsakovas ruošia teismui prašymą dėl nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Byloje nėra nei vieno leistino įrodymo, kuris patvirtintų aplinkybę, kad išlaikymas sūnui nėra teikiamas, todėl ieškovei neįrodžius esminės aplinkybės teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo atveju nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta nesant byloje jokių įrodymų, teismui nesiaiškinant jokių aplinkybių ir savo iniciatyva nesiekiant surinkti įrodymų, reikalingų teisingo procesinio sprendimo priėmimui. Kadangi byloje nėra visiškai jokių įrodymų dėl atsakovo nesirūpinimo sūnumi, tai nėra grėsmės, jog nepilnamečio vaiko interesai yra pažeisti ar bus pažeisti ateityje. Kauno apylinkės teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog atsakovas sūnui neteikia išlaikymo, todėl nutartis yra šališka ir neobjektyvi. Kauno apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nors nebuvo pakankamo faktinio pagrindo, dėl ko galima daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai, taip pažeidė CPK 12, 178, 185, straipsnius, kas yra pagrindas teismo procesinį sprendimą naikinti. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo atsakovo teises ir teisėtus interesus, kadangi nors sūnus M. gyvena su atsakovu ir atsakovas jį išlaiko, teismo nutartimi atsakovas įpareigotas jo naudai dargi teikti laikiną išlaikymą lėšas, uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei. Tokia situacija yra negalima ir nesąžininga atsakovo atžvilgiu, o reikalavimo užtikrinimo klausimas buvo sprendžiamas vienai šaliai sudarant išskirtines sąlygas, kadangi pirmosios instancijos teismas gynė tik ieškovės teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros, todėl prioritetiškai apsaugant tik vienos iš teisinio santykio šalių interesus, tuo pačiu buvo pažeistas CPK 6 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, numatantis, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, tačiau šiuo atveju teismas pažeidė CPK 3 straipsnio nuostatas bei priėmė skubotą ir nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Apeliantas nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2013-07-11 nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas 450 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio išlaikymas nepilnamečiam sūnui, kadangi nepilnametis sūnus M. S. nuo 2013 m. birželio mėnesio pradžios gyvena su atsakovu, kuris jį prižiūri ir išlaiko, rūpinasi savo sūnumi, sudaręs jam visas įmanomas galimybes tinkamai augti ir vystytis. Apelianto teigimu, byloje nėra nei vieno leistino įrodymo, kuris patvirtintų aplinkybę, kad išlaikymas sūnui nėra teikiamas, todėl ieškovei neįrodžius esminės aplinkybės, teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinosios apsaugos priemonės.
Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013-10-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1246-375/2013 nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 119), tarp ieškovės L. S. ir atsakovo S. S. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas patvirtino šalių 2013-09-23 sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus M. S. gyvenamoji vieta nustatoma su jo tėvu S. S., L. S. įsipareigoja sūnaus M. S. naudai mokėti 400 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šalių gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ieškovė nepateikė duomenų, jog su sūnumi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo dieną būtų gyvenusi skyrium nuo atsakovo. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad išlaikymas sūnui nėra teikiamas. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, jog šalims sutarus nutraukti santuoką bendru sutarimu ir nepilnamečio gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, konstatuoti, jog atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiam sūnui bei taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo, nebuvo pagrindo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias laikinojo išlaikymo priteisimą, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2013-07-11 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 330 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.