- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-17
- Bylos Nr.
- 2-34/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Tasa“
- Atsakovas
- Vilniaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendros ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-2834-43/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tasa“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ dėl be teisėto pagrindo įsigytų piniginių lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ dėl be teisėto pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo ir reikalavo priteisti iš atsakovų 2 450 632,26 Lt. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti atsakovams priklausančias atsiskaitomąsias sąskaitas, nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises už minėtą ieškinio sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino iš dalies: areštavo atsakovo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ nekilnojamojo bei kito ilgalaikio materialiojo turto už 2 450 632,26 Lt, o tokio turto nesant - pinigines lėšas, neviršijant minėtos sumos. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma didelė, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu, teigdamas, jog ieškovas nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų nepajėgus įvykdyti teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ prašo panaikinti minėtą teismo nutarties dalį, o tuo atveju, jei nutartis būtų palikta galioti, prašo įpareigoti ieškovą UAB ,,Tasa“ patiekti nuostolių, galinčių atsirasti atsakovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą už 147 037,93 Lt. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Teismo nutartis nepagrįsta, nes byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų bandęs jam priklausantį turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, paneigiančias grėsmę teismo sprendimo įvykdymui: atsakovui priklausantis turtas pastaruoju metu yra nuosekliai didinamas, ką patvirtina bendrovės įstatinio kapitalo didėjimas. Ieškovo prašoma priteisti suma sudaro tik 4,39 procentus atsakovo įstatinio kapitalo (55 843 317 Lt) dydžio, todėl negali būti pagrįstų abejonių, jog atsakovas būtų nepajėgus įvykdyti teismo spendimo.
2. Ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas nepagrįstai neįvertino šios aplinkybės, nes ieškinio senaties termino praleidimas žymiai sumažina tikimybę, jog ieškinys gali būti patenkintas.
3. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą. Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelis UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ akcininkas, didžioji dalis UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ atliekamų darbų yra susiję su Vilniaus miesto savivaldybės investicinių programų bei projektų įgyvendinimu. Atsakovas taip pat tiesiogiai dalyvauja įgyvendinant nacionalinės svarbos projektus. Viešojo intereso tenkinimui tiesiogiai naudojami ne tik atsakovo gamybiniai ir finansiniai ištekliai, bet ir bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Dėl to atsakovo veiklos suvaržymai pritaikant minėtas priemones sukelia neigiamas pasekmes ne tik bendrovei kaip ūkiniam subjektui: nukenčia bendrovės dalykinė reputacija, sukuriamas nepatikimo verslo partnerio įvaizdis, varžoma bendrovės ūkinė veikla, bet ir daroma tiesioginė žala viešajam interesui.
4. Teismas, taikydamas areštą atsakovo UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ turtui visai ieškinio reikalavimo sumai, pripažino atsakovų prievolę solidaria. Taip pat teismas sprendė, jog ieškovas nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų nepajėgi įvykdyti teismo sprendimo, jei jis būtų nepalankus atsakovams. Iš to išplaukia, kad nepalankaus atsakovams teismo sprendimo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų pajėgi visiškai įvykdyti reikalavimą, todėl nekyla jokia grėsmė būsimam teismo sprendimo vykdymui.
5. Teismas, areštuodamas atsakovo UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ turtą viso reikalavimo apimčiai, pažeidė ne tik CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, bet toks sprendimas taip pat neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų.
6. Teismas privalėjo pareikalauti iš ieškovo pateikti nuostolių, galinčių atsirasti atsakovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Ieškovas ilgiau nei 24 mėnesius Registro tvarkytojui nėra pateikęs metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Pagal CK 2.70 straipsnio pirmąją dalį, tokiu atveju registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Atsižvelgiant į tai yra reali grėsmė, kad ieškovas nepajėgs atlyginti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei ieškinys bus pripažintas nepagrįstu.
Atsilipimu į atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo jį patenkinti. Prašymą grindžia iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kokios nurodytos atskirajame skunde. Taip pat atsakovas nurodo, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymui nekyla jokia reali grėsmė. Atsakovo nuomone, teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, turėjo pareikalauti ieškovo pateikti nuostolių, galinčių atsirasti atsakovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Tasa“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
1. Apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su jo turtine padėtimi, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiama teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, didelė reikalavimo suma vertinama kaip grėsmės ieškovo turtiniams interesams buvimas ir savaime preziumuoja būtinumą taikyti minėtas priemones. CPK nesieja minėtų priemonių taikymo su atsakovo finansiniu pajėgumu ar jo įstatinio kapitalo dydžiu, o aplinkybė, jog apelianto didelis įstatinis kapitalas, savaime nepaneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
2. Ieškinio senaties termino taikymas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina ieškinio pagrįstumo.
3. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog pritaikytos priemonės suvaržys jo veiklą, susijusią su finansinių projektų įgyvendinimu. Teismas pritaikė minėtas priemones ne atsakovo pinigams, o nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam materialiajam turtui, o nekilnojamojo turto areštas niekaip neįtakoja atsakovo galimybės naudotis tuo turtu.
4. Atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pirmiausia turi būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, kuris priėmė atsakovo skundžiamą nutartį. Tokią atsakovo minėtų nuostolių atlyginimo užtikrinimo tvarką numato CPK 147 straipsnis, todėl atsakovo skunde suformuluotas reikalavimas apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas. Be to, atsakovas nepateikia jokių įtikinamų įrodymų, kurie pagrįstų galinčius jam atsirasti nuostolius dėl minėtų priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teisingai nurodė, jog dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimą. Teismas, taikydamas šias priemones, taip pat teisingai rėmėsi tuo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl didelės sumos, nes pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra preziumuojama, jog ši aplinkybė gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, be to, teismui nebuvo pateikti duomenys apie atsakovo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ turtinę padėtį, todėl teismas turėjo pagrindą šį klausimą spręsti nepranešus atsakovui bei pritaikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau šis atsakovas prie atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui pateikė bendrovės įstatus, iš kurių matyti, kad įstatinis kapitalas yra 55 843 317 Lt, išrašus iš vertybinių popierių sąskaitos, duomenis apie 2007 m. bendrovės sudarytas sutartis, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose esantys duomenys rodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 13 540 670 Lt vertės nekilnojamojo turto, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimų nuorašus, iš kurių matyti, kad įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės investicijų programas ši bendrovė yra įgaliota vykdyti statinių statybos valdytojo funkcijas ir atlikti statinių statybos techninę priežiūrą (b. l. 29 – 68, 86-123).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija ir tikrina ne tik sprendimo teisėtumą, bet ir faktinį pagrįstumą. Apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios bylų procesą apeliacinės instancijos teisme nustatančioms taisyklėms (CPK 302 str.). Dėl šio apeliacinės instancijos teismui gali būti pateikiami nauji įrodymai ir teismas juos priima, jei tai nepagrįstai neužvilkins proceso bei jei nėra piktnaudžiavimo teise pateikti įrodymus (CPK 314 str.). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo nepranešęs atsakovui ir šis neturėjo galimybės anksčiau pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog CPK 314 straipsnyje nustatyti apribojimai šiuo atveju netaikytini ir atsakovo papildomai pateikti paminėti įrodymai priimtini bei vertintini.
Remdamasi minėtais apeliacinės instancijos teismui atsakovo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ pateiktais rašytiniais įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, jog būtina pakartotinai nagrinėti klausimą ar šioje byloje pareikštas 2 450 632,26 Lt dydžio ieškinio reikalavimas leidžia preziumuoti, jog yra reali grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui, tai yra ar ieškinio dydis lyginant jį su šios bendrovės turimu turtu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės autoritetu ir vardu versle, duoda pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu (CPK 144 str.). Dėl šių aplinkybių skundžiama teismo nutarties dalis, kuria minimos priemonės buvo pritaikytos atsakovo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ atžvilgiu, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).
Kartu teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog jo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai ir dėl to, kad nepalankaus atsakovams teismo sprendimo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų pajėgi visiškai įvykdyti reikalavimą. Visų pirma, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas turės pagrindą spręsti dėl atsakovų (skolininkų) atsakomybės. Antra, tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų atsakovų solidariąją pareigą, ieškovas turėtų teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl atskirajame skunde išdėstyto argumento, susijusio su ieškinio senaties taikymu ieškinio reikalavimui, nes, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovas, tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Skundžiamoje nutartyje šie klausimai nebuvo nagrinėti, todėl tai nėra šio apeliacinio proceso dalyku (CPK 320 str. 1 d., 334 str. 1 d.).
Dėl minėto, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikina, o klausimą dėl ieškovo UAB „Tasa“ prašymo taikyti minimas priemones atsakovo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ turtui perduoda nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismui pateikta daug naujų įrodymų, be to, kartu turėtų būti išnagrinėtas ir išspręstas apeliacinės instancijos teismui atsakovo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ pateiktas prašymas užtikrinti išieškojimą nuostolių, kurie gali kilti dėl ieškovo prašymu pritaikytos ieškinio užtikrinimo priemonės (CPK 147 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ (įmonės kodas 120750163), esančios Vilniuje, Algirdo g. 19, 2 450 632,26 Lt vertės nekilnojamojo ir/ar kito ilgalaikio materialaus turto, esančio pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o nesant ar nepakankant minėto turto areštuotos atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ piniginės lėšos, esančios atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, bei turtinės teisės, neviršijant ieškinio sumos.
Klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2834-43/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tasa“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ dėl be teisėto pagrindo įsigytų piniginių lėšų grąžinimo perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitą skundžiamos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.