Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2-4256-829/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2-4256-829/2019
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00455-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4256-829/2019Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00455-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo, pareikštą atsakovei A. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – Fondo valdybos Mažeikių skyrius) prašo priteisti iš atsakovės 648,54 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo pareikštus reikalavimus nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija) nustatytos aplinkybės, kad A. G. laiku neinformavo Fondo administracijos apie Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą, kuriuo vaikų K. J. ir O. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. J., todėl už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio susidarė permoka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš sutarties, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka.

Ieškovas piniginius reikalavimus atsakovei grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, todėl šalių ginčas gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka.

Teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, nurodo, kaip bus išspręstas ginčas, jei šalys neatliks tam tikrų veiksmų (CPK 262 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovė Fondo administracijai 2008 m. liepos 16 d. pateikė prašymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gauti išmoką iš vaikų išlaikymo fondo vaikams O. J. ir K. J. Atsižvelgiant į minėtus prašymus bei į 2008 m. liepos 11 d. antstolio A. B. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, 2009 m. vasario 4 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo O. J. ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo K. J. Fondo administracija 2017 m. rugpjūčio 24 d. gavusi Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą, 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo bei A. G. buvo išsiųsta pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatymo nauja redakcija, 12 straipsnis) atsakovė įstatymu nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui. P. V. socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtinto vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 68 punktą, jei pareiškėjui už vaiką, kuriam išmoka neturėjo būti mokama yra nustatyta išmokos permoka dėl pareiškėjo kaltės, išmokos permoka išieškoma Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnio, nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis numato atsakingam asmeniui pareigą atlyginti padarytą žalą. CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo, tai ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – iš atsakovės ieškovui priteisiama 648,54 Eur skola (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato skolininko pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistina sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, esant ieškovo prašymui, iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2019 m. gegužės 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 8 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793) Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos (92–93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt keturis centus (648,54 Eur) skolos ir penkis procentus (5 proc.) procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, juridinio asmens kodas 191738576.

Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), aštuonis eurus (8 Eur) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Pareikalauti, kad atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos įvykdytų sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateiktų motyvuotus prieštaravimus.

Nurodyti, kad per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimų nepateikus, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.

Teisėja Loreta Masevičiūtė