- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- e1-1293-923/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-8-00004-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.32.1.2Privilegijuotas šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas (BK 314 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Vilijos Šalčiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininkas-dažytojas, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 314 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K., būdamas karo prievolininkas pagal Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo 6 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro patvirtintą 2019 m. sausio 10 d. sąrašą Nr. VL-7 „Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regiono 2019 metų karo prievolininkų sąrašas“, eilės numeris (duomenys neskelbtini), ir pagal šaukimo nurodymą, paskelbtą viešai https://sauktiniai.kam.lt, turėdamas pareigą pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingus dokumentus ir duomenis, nuo 2019 m. vasario 11 d. sistemingai nevykdė karo prievolininko pareigų – nurodytu laiku nepateikė Karo prievolės ir Komplektavimo tarnybai šaukimo nurodyme reikalingų dokumentų ir duomenų, šaukiamas neatvyko į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, nors ir buvo informuotas per viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą http://sauktiniai.kam.lt, o siųsti šaukimo nurodymai jam buvo įteikti, du kartus per šaukimo metus jam buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 2 dalį („Karo prievolininkų pareigų nevykdymas“) – 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d., už karo prievolininko pareigų nevykdymą, karo prievolininko pareigų nevykdymas nustatytas tris kartus per šaukimo metus – 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. spalio 24 d., kai žinodamas, jog privalo atvykti į Karo prievolės ir administravimo tarnybą ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, jos sąmoningai nevykdė ir tokiais savo veiksmais vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
Kaltinamasis K. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad apie tai, kad yra kaip karo prievolininkas įtrauktas į kandidatų sąrašus tarnauti Lietuvos kariuomenėje, sužinojo 2019 metų pradžioje. 2019 metų pradžioje pasitikrino internete patalpintą sąrašą ir jame rado savo pavardę bei datą, iki kurios turėjo prisistatyti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinį, tačiau minėtą informaciją ignoravo – niekur nenuvyko ir reikiamų dokumentų karo prievolės pareigūnams nepateikė. Toliau gyveno savo įprastą gyvenimą, ėjo į darbą. Kokia būtent seka vyko įvykiai 2019 metais, neprisimena, žino tik, kad jam keletą kartų jo gyvenamosios vietos adresu iš Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos buvo atsiųsti pranešimai apie jam skirtas administracines nuobaudas – pinigines baudas, bei pranešimai apie tai, kad privalo atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą pateikti reikiamus dokumentus bei pasitikrinti sveikatą tinkamumui karo tarnybai nustatyti. Galimai 2019 metų vasarą vieną ar du kartus buvo atvykęs į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinį, esantį P. Kalpoko gatvėje, Kaune, tačiau visų reikiamų procedūrų neatliko – sveikatos nepasitikrino ir jo tinkamumas karo tarnybai nebuvo nustatytas, tarnauti Lietuvos kariuomenėje nepradėjo. Paskirtas pinigines baudas sumokėdavo, tačiau daugiau jokių privalomų veiksmų neatliko. Taip elgėsi todėl, kad nenorėjo tarnauti kariuomenėje. Tokiu būdu vengė šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Galvojo, kad nieko blogo jam nebus, kad turi sumokėti baudas ir viskas tuo pasibaigs. Žinojo, jog turi pareigą tikrintis internete ar nėra įtrauktas į šauktinių sąrašą, kad gavęs nurodymą privalo atvykti, pasitikrinti sveikatą, kad turi atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau į tai pažiūrėjo aplaidžiai, nebuvo atsakingas ir pareigos nevykdė, vengė šaukimo į karo tarnybą. Labai gailisi pasielgęs netinkamai (b. l. 74–75).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Liudytoja M. L., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji dirba Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriuje (toliau – Kauno skyrius) specialiste, administruoja karo prievolininkus. Sistemina karo prievolininkų pateikiamą informaciją, išduoda siuntimus pasitikrinti sveikatą, surašo administracinius protokolus, vykdo šaukimo procedūrų priežiūrą, ir kt. K. K. į Kauno regiono 2019 metų karo prievolininkų sąrašą Nr. VL-7, patvirtintą krašto apsaugos ministro, pateko eilės tvarka, jam buvo suteiktas sąrašo eilės numeris (duomenys neskelbtini). K. K. automatiškai buvo suformuotas šaukimo nurodymas pateikti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingus dokumentus ir duomenis. K. K. šaukimo nurodymas, kaip tai numatyta Karo prievolės įstatyme, buvo paskelbtas viešai internetiniame puslapyje https://sauktiniai.kam.lt. Vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 37 straipsniu ir pagal šaukimo nurodymą, K. K. turėjo pateikti karo prievolės tarnybai reikalingus dokumentus ir duomenis iki 2019 m. vasario 11 d., tačiau iki nurodytos datos pareigos neįvykdė. Jo atžvilgiu dėl galimo administracinio nusižengimo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal ANK 560 straipsnį už karo prievolininkų pareigų nevykdymą. Šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą K. K. buvo išsiųstas 2019 m. vasario 21 d., asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) K. K. nurodytas atvykimo laikas iki 2019 m. kovo 25 d., šaukimas buvo įteiktas asmeniškai. Nurodytą dieną, K. K. į Kauno skyrių neatvyko, todėl 2019 m. balandžio 5 d. registruotu laišku jam vėl buvo išsiųstas šaukimas iki 2019 m. gegužės 8 d. atvykti į Kauno skyrių, šaukimas buvo įteiktas. Iki 2019 m. gegužės 8 d. į administracinio nusižengimo tyrimą asmuo neatvyko, o 2019 m. birželio 10 d. asmeniui nedalyvaujant surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: (duomenys neskelbtini)), už nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnio 2 dalyje (Karo prievolininko pareigų nevykdymas) padarymą, jam paskirta 100 Eur bauda. Protokolas su nauju nurodymu iki 2019 m. liepos 15 d. atvykti ir pateikti reikalingus dokumentus vėl buvo nusiųstas ir įteiktas K. K., tačiau iki tos datos K. K. pareigų neįvykdė – neatvyko ir duomenų nepateikė. Buvo vėl pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal ANK 560 straipsnį. 2019 m. liepos 19 d. vėl buvo išsiųstas šaukimas registruotu laišku jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, nurodant atvykimo laiką – iki 2019 m. rugpjūčio 7 d.. Šis laiškas taip pat buvo įteiktas asmeniškai. K. K. neatvyko ir iki šio nurodyto termino. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pakartotinai išsiuntė nurodymą iki 2019 m. rugsėjo 16 d. atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą. Laiškas buvo įteiktas K. K. asmeniškai. K. K. neatvyko, tad kadangi karo prievolininkas padarė pakartotinį nusižengimą, jam nedalyvaujant 2019 m. rugsėjo 17 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: (duomenys neskelbtini)), už nusižengimo numatyto ANK 560 straipsnio 2 dalyje padarymą, jam paskirta 100 Eur bauda. Administracinio nusižengimo protokolas ir dar vienas nurodymas iki 2019 m. spalio 24 d. atvykti į karo prievolės tarnybą ir pateikti reikiamus dokumentus išsiųstas jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Šis laiškas taip pat buvo įteiktas asmeniškai. Iki 2019 m. spalio 24 d. K. K. neatvyko ar kaip nors kitaip nesusisiekė su atsakingais darbuotojais, akivaizdžiai vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, tad surinkta medžiaga buvo pateikta Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai. Jos manymu buvo išnaudotos visos galimybės karo prievolininką K. K. šaukiant į privalomąją karo tarnybą. Atliko visus privalomus veiksmus, kad jis atvyktų ir būtų informuotas apie tai, kad yra šaukiamas atvykti, tačiau jis ignoravo siunčiamą informaciją, nereagavo ir karo prievolininkų pareigų nevykdė, sistemingai vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą (b. l. 62–63).
2021 m. sausio 14 d. Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Kauno ikiteisminio tyrimo skyriuje gautame Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos rašte Nr. IS-512 „Dėl ikiteisminio tyrimo K. K. inicijavimo“, nurodyta, kad Kauno regiono 2019 metų karo prievolininkas (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) K. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 11 d. sistemingai nevykdė karo prievolininko pareigų, t. y. nurodytu laiku nepateikė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai šaukimo nurodyme reikalingų dokumentų ir duomenų, šaukiamas neatvyko į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą. K. K. buvo informuotas per viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą, taip pat asmeniui siųsti šaukimo nurodymai buvo įteikti, 2 kartus (2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d.) per šaukimo metus jam buvo taikyta administracinė atsakomybė už karo prievolininko pareigų nevykdymą, karo prievolininko pareigų nevykdymas nustatytas tris kartus per šaukimo metus – 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. spalio 24 d. (b. l. 14–57).
2021 m. sausio 21 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos rašte Nr. ITVG-34 nurodoma, kad K. K. Lietuvos kariuomenėje privalomosios pradinės karo tarnybos neatliko ir neatlieka (b. l. 59).
Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinimasis K. K., būdamas karo prievolininkas, nuo 2019 m. vasario 11 d. sistemingai nevykdė karo prievolininko pareigų – nurodytu laiku nepateikė Karo prievolės ir Komplektavimo tarnybai šaukimo nurodyme reikalingų dokumentų ir duomenų, šaukiamas neatvyko į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą. Karo prievolininko pareigų nevykdymas per šaukimo metus nustatytas tris kartus: 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. spalio 24 d. Visais atvejais žinodamas, jog privalo atvykti į Karo prievolės ir administravimo tarnybą ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, jos sąmoningai nevykdė ir tokiais savo veiksmais vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 314 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo kaltė įrodyta aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, todėl yra baustinas.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. K. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma skirti bausme sutiko (b. l. 92–94).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis K. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikė tiesiogine tyčia, teisiamas pirmą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, 2018 m. lapkričio 21 d. šeimos gydytojo nukreipimu siųstas į priklausomybės ligų ligoninę, nustatyta diagnozė F10.2, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 314 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
K. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 314 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 27 MGL (1350 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 18 MGL (900 Eur) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą ir išaiškinti K. K., kad baudą (900 Eur) privaloma sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui tai patvirtinantį banko kvitą. Nesumokėjus per nustatytą terminą bauda išieškoma priverstinai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.