Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka atvirame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo A. S. ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 22 d. buvo pavogti Ieškovo Automobilio abiejų pusių veidrodėlių stiklai. Dėl šio įvykio draudimo sutarties pagrindu Ieškovas kreipėsi į Atsakovą dėl priklausančios draudimo išmokos sumokėjimo bei pateikė visus būtinus duomenis, reikalingus žalos dydžiui įvertinti. 2015 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovas gavo Atsakovo atsakymą dėl paskaičiuoto žalos dydžio, kuris įvertintas 256,42 Eur dydžio suma, o iš šios sumos dar buvo minusuojama Sausumos transporto priemonių draudimo polise Nr. TPD 112496 nurodyta 130,33 Eur išskaita, todėl galima draudimo išmoka sudarė tik 26,09 Eur .

Nesutikdamas su draudimo išmokos dydžiu jis 2015 m. rugpjūčio 31 d. jis kreipėsi į turto vertintoją Eugenijų Laurinčiuką nustatyti vertinamo Automobilio atstatymo kaštus 2015 m. liepos 22 d. datai. Turto vertintojas pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad Transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą su PVM sudaro 1834,40 Eur. Jis parkartotinai kreipėsi į Atsakovą, pateikdamas Vertinimo ataskaitą ir prašydamas šiuo pagrindu perskaičiuoti žalos dydį bei išmokėti rinkos kainomis pagrįstą draudimo išmoką, tačiau tą padaryti atsisakė.

Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos punkte 4 numatyta, kad transporto priemonės vertinamos naudojantis šalyje įteisinta vertinimo metodika ir informacine medžiaga, tarp jų ir EUROTAX, AUDATEX ir DAT kompiuterinėmis programomis. Remonto sąmatą sudarė atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 11.8. punktu: „<...> Jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir/ar dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir/ar dalis sumokėtų BTA“.

Teisės aktai įtvirtina pareigą draudikui užtikrinti standartinių draudimo sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą. Draudimo polise yra sakinys „Patvirtinu, kad prieš sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sąlygomis buvau supažindintas, jas supratau ir taisyklių kopiją gavau“. Akivaizdu, kad ieškovui buvo žinomas Taisyklių 11.8. punktas ir transporto priemonei padarytos žalos skaičiavimo metodika bei aplinkybė, kad trečiųjų asmenų pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis atsakovas yra įpareigotas vadovautis tik tuo atveju, jeigu atsakovo partnerių remonto įmonės atsisakytų remontuoti transporto priemonę. Tokių aplinkybių ginčo nagrinėjimo kontekste nėra nustatyta. Priešingai, kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nuolat komunikavo su ieškovu vis primindamas, kad atlygintinos žalos dydis gali būti koreguojamas tik ieškovui pateikus remonto faktą įrodančius dokumentus, t.y. su atsakovu suderinus remonto darbų sąmatą prieš transporto priemonės remontą bei pateikus atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą už faktiškai atliktus remonto darbus.

Ieškinyje nurodoma, kad „draudėjas, kaip vartotojas, negali atsidurti blogesnėje padytyje vien dėl to, kad jis, įvykus draudžiamajam įvykiui, nusprendė neremontuoti transporto priemonės, o paprašė išmokėti tiesiogiai jam paskaičiuotą draudimo išmoką.“ Tačiau tokia draudimo išmoka jau išmokėta. Ieškovo A. S. pateiktos turto vertintojo kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L150827 2 punkte 4 pažymėta, kad: Vertinama transporto priemonė apžiūrai pateikta suremontuota. Sugadinimai užfiksuoti pagal užsakovo pateiktą medžiagą ir paaiškinimus. Tos pačios ieškovo pateiktos ataskaitos punkte 5, be kita ko, nurodyta, kad nustatytos transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai yra preliminarūs ir gali skirtis nuo faktinių remonto kaštų, kurie būtų apskaičiuoti atliekant transporto priemonės remontą konkrečioje remonto įmonėje.

Akivaizdu, kad ieškovas atliko transporto priemonės remontą, t.y. veidrodžių stiklų keitimą, tačiau atsakovui nepateikė ir iki šiol nėra pateikęs transporto priemonės faktines remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų. Dėl to atsakovui nekilo pareiga vadovautis ieškovo pateikta turto vertintojo kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita kuri, akivaizdu, buvo atlikta jau po faktinio transporto priemonės remonto. Ieškovo 70 EUR išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu – neatlygintinos, nes tam nėra teisinio pagrindo (b.l.57).

Faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovas A. S., ir „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, 2014 m. rugsėjo 26 d. sudarė lengvojo automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį bei tuo pagrindu 2014 m. rugpjūčio 26 d. buvo išduotas sausumos transporto priemonių draudimo liudijimas / polisas Nr. TPD 112496 ( b.l.11-20).

2015 m. liepos 22 d. buvo pavogti Ieškovo Automobilio abiejų pusių veidrodėlių stiklai. Dėl šio įvykio draudimo sutarties pagrindu Ieškovas kreipėsi į Atsakovą dėl priklausančios draudimo išmokos sumokėjimo. 2015 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovas gavo Atsakovo atsakymą el. paštu dėl paskaičiuoto žalos dydžio, kuris įvertintas 256,42 Eur dydžio suma, o iš šios sumos buvo minusuojama Sausumos transporto priemonių draudimo polise Nr. TPD 112496 nurodyta 130,33 Eur išskaita.

Nesutikdamas su draudimo išmokos dydžiu ieškovas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas kreipėsi į turto vertintoją Eugenijų Laurinčiuką nustatyti vertinamo Automobilio atstatymo kaštus 2015 m. liepos 22 d. datai. Turto vertintojas pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad Transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą su PVM sudaro 1834,40 Eur.

Atsakovui pateikęs Vertinimo ataskaitą ir prašė perskaičiuoti žalos dydį

Turto vertintojas 2015 m. rugsėjo 9 d. pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L150827, kurioje nurodoma, kad Transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą su PVM sudaro 1834,40 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Motyvai ir teisiniai argumentai.

LR CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartys yra dvišaliai sandoriai. Draudimo sutartimi viena šalis įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. nedraudžiamieji įvykiai.

Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudimo Taisyklių 11.3. punktas numato, jog: „Nuostoliais dėl transporto priemonės ir jos dalių (papildomos įrangos) vagystės laikomi transporto priemonės ar jos dalių rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną, neviršijant draudimo sumos dydžio, išskaičius išskaitą, jeigu ji buvo numatyta draudimo sutartyje.“.

Taisyklių 11.8. punkte nustatyta: „Jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir / ar dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir/ar dalis sumokėtų BTA. Kitų asmenų (nepriklausomų turto vertintojų, ne Draudiko rekomenduojamų remonto įmonių ir pan.) parengtais remonto kaštų apskaičiavimo dokumentais gali būti vadovaujamasi tik tais atvejais, kuomet Draudiko rekomenduojamos remonto įmonės atsisako atlikti apdraustos transporto priemonės remonto darbus.“.

Remiantis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 5 dalimi, kuomet draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, leidžia išmokėti šalių neginčijamą draudimo išmoką iš karto, pripažinus įvykį baudžiamuoju, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

Nagrinėjamu atveju Atsakovui įvykį pripažinus draudiminiu, vagystės metu transporto priemonei padarytos žalos dydis buvo įvertintas 256,42 EUR suma. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota kompiuterine „Audatex“ programa, tą leidžia Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 4 p. Šiuo atveju sąmatą sudarė atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 11.8. p.

Ieškovas prieš sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sąlygomis buvo supažindintas, draudimo sutartyje yra nurodyta, kad taisyklių kopiją gavo, taigi ieškovui buvo žinomas (turėjo būti žinomos) Taisyklių 11.8. p., padarytos žalos skaičiavimo metodika.

Atsakovas draudimo išmoką ieškovui jau yra išmokėjęs.

Atsakovas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo A. S. pateiktos turto vertintojo kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L150827 punkte 4 pažymėta, kad: Vertinama transporto priemonė apžiūrai pateikta suremontuota. Sugadinimai užfiksuoti pagal užsakovo pateiktą medžiagą ir paaiškinimus. Tos pačios ieškovo pateiktos ataskaitos punkte 5, nurodyta, kad nustatytos transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai yra preliminarūs ir gali skirtis nuo faktinių remonto kaštų, kurie būtų apskaičiuoti atliekant transporto priemonės remontą konkrečioje remonto įmonėje (b. l. 23).

Ieškovas atliko transporto priemonės remontą, t.y. veidrodžių stiklų keitimą, tačiau atsakovui nepateikė ir iki šiol nėra pateikęs transporto priemonės faktines remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Pateikta turto vertintojo E. Laurinčiuko kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L150827, buvo atlikta jau po faktinio transporto priemonės remonto.

Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad remontuojant ir vertinant padarytą žalą buvo kviečiamas atsakovo atstovas, arba jam nustatyta tvarka būtų pranešta.

Iš to daroma išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimus (LR CPK 178str.), dėl ko ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str.1d. nustatyta, kad jeigu ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai. Atsakovas pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant šią bylą bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos paslaugas – jos sudaro 280 Eur. Šios išlaidos mažintinos, atsižvelgiant į tai, kad ši byla nėra sudėtinga, advokato darbo laiko sąnaudos negalėjo būti didelės (LR CPK 98 str. 2 d.).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 EUR. Nagrinėjamu atveju teismas iš viso patyrė 0,52 EUR pašto išlaidų. Remiantis tuo, valstybės naudai iš ieškovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 263-268, 270, 307 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, kodas 300665654, naudai 100 Eur (vieną šimtą Eur) išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.