Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios A. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamosios A. M. turtą – automobilį „TOYOTA AURIS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) trims mėnesiams nuo 2021 m. kovo 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. M. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.

2. 2020 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinio ieškinio patenkinimą, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, buvo laikinai dalinai apribota A. M. nuosavybės teisė į jai priklausantį automobilį „TOYOTA AURIS“, įpareigojant ją saugoti automobilį, uždraudžiant jį realizuoti, tačiau paliekant teisę automobiliu naudotis. 2020 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams iki 2020 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams iki 2021 m. kovo 18 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamoji A. M. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį.

4.1. Kaltinamoji nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų ir pagrindo, jog nuosavybės teisės apribojimas tapo nereikalingas. Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas 2021 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereikš. Byloje įrodymų tyrimas jau pradėtas, todėl nėra pagrindo kalbėti apie galimą civilinį ieškinį.

4.2. Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos kaltinimo ribose, šiuo atveju net teoriškai negali būti kalbama apie padarytą valstybei žalą. Atsižvelgiant į tai sąlygos ir pagrindai taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą yra išnykę, pagrindo apriboti nuosavybės teisę į automobilį nėra.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios A. M. skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skundo argumentai nėra pagrindas ją naikinti bei nutraukti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą. Taip pat svarbu, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus įtarimui arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

8. Esminis kaltinamosios A. M. skundo argumentas yra tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra ir, kaip tvirtina kaltinamoji, nebus pareikštas civilinis ieškinys. Tačiau laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamosios A. M. turtą terminas skundžiama apygardos teismo nutartimi pratęstas ne siekiant užtikrinti civilinį ieškinį byloje, bet siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. A. M. yra kaltinama svetimo turto pasisavinimu, kas reiškia, kad galimai turtas perėjo iš kito žmogaus teisėto valdymo į jos neteisėtą valdymą ir jei apygardos teismui išnagrinėjus bylą toks kaltinimas pasitvirtins, siekiant neleisti kaltinamajam disponuoti pasisavintu turtu ir taip neteisėtai praturtėti, teismas svarstys klausimą dėl jos žinioje esančio turto arba jo vertės konfiskavimo. Todėl prioritetiniu išlieka turto išsaugojimas, kuris įmanomas tik taikant laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Be to, kaltinamosios A. M. nuosavybės teisė į jai priklausantį automobilį apribota tik iš dalies, t. y. uždrausta automobilį realizuoti, tačiau palikta teisė naudotis automobiliu. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios A. M. automobiliui „TOYOTA AURIS“, negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams

9. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Įvertinęs pateiktą bylos medžiagą bei skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taikomomis procesinėmis prievartos priemonėmis kaltinamosios teisės ir laisvės šioje bylos stadijoje nebuvo neproporcingai suvaržytos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamosios A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.