Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-06-10 · Byla Nr. A2.6.-5151-818/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-10
Bylos Nr.
A2.6.-5151-818/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-003675-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
P. G.
Advokatai
Romualdas Mikliušas
Kategorijos
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-5151-818/2016(Proceso Nr. 4-68-3-003675-2016-1)Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4., 2.7.4.2, 2.7.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Giedrei Vasilevskai, Aistei Bareikei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. G., išnagrinėjo P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinė tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-53851942-16, kuriame nurodyta, kad jis, 2016 m. kovo 10 d., apie 23.46 val., Vilniaus rajone, Šatrininkų sen., Kyviškių k., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo nenustatytos markės keturratį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1.58 promilės girtumas. Keturratis neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, taip pat neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais P. G. pažeidė KET 14, 16, 226 punktų reikalavimus ir jo veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytu LR ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, požymiai.

Šalies argumentai

P. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su jo atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutinka, nes jis protokole nurodytomis aplinkybėmis transporto priemonės nevairavo ir Kelių eismo taisyklių nėra pažeidęs. Nurodė, kad 2016-03-10 garaže remontavo automobilį, su draugais vartojo alkoholį, vakare priėjo sesers sūnus R. Š., kuris paprašė jo leisti pasivažinėti keturračiu, kuris tuo metu stovėjo kieme. Kadangi R. Š. yra nepilnametis, todėl jam vienam P. G. neleido važinėti su šia transporto priemone. Keturračio savininkas yra M. A., kuris paprašė jį laikinai prie namo kieme pasaugoti keturratį. Keturratis yra raudonos spalvos, dviejų sėdimų vietų. Jis leido sūnėnui R. pasivažinėti keturračiu, tačiau pats irgi atsisėdo keleivio vietoje už vairuotojo. Abu užsidėjo šalmus. R. važinėjo po kiemą, po to per laukus. R. važinėjo iki 300 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo. P. G. yra žinoma, jog sūnėnas R. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis yra tik 17 metų amžiaus. Jis negalėjo pasakyti, kodėl leido važinėti keturračiu asmeniui, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo. Bevažiuojant laukais, sūnėnas R. vienu momentu per daug padidino važiavimo greitį, keturratį sumetė ir jis (P. G.) iškrito iš sėdynės bei prarado sąmonę, susitrenkė galvą. Negali pasakyti kiek laiko prabuvo be sąmonės. Pamena tik, kad į įvykio vietą buvo atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis. Sūnėnas po įvykio paliko keturratį laukuose bei nubėgo namo pasakyti suaugusiems kas atsitiko. Bevažiuojant keturračiu, jis jokių dokumentų su savimi neturėjo. Neatsimena, kaip jis pūtė į alkotesterį, pabrėžė, jog jis keturračio nevairavo.

Liudytoja E. Č. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulės pareigose. Nurodė, kad 2016-03-10 vėlai vakare iš Vilniaus m. OVS buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kurio metu asmenys apsivertė važiuodami keturračiu. Atvykus nurodytu adresu pamatė nuo kelio nuvažiavusi keturratį, vairuotojas gulėjo ant asfalto, buvo privažiavęs žmogus, kuris pranešė apie įvykį. Buvo iškviesta greitoji pagalba, gulintis vyriškis, kuris buvo sąmoningas, atsisakė tikrintis sveikatą. Minėtas vyras sakė, jog važinėjo laukais. Pasak liudytojo, kai šis vyras gulėjo ant asfalto jis šalmo nedėvėjo. Šiam asmeniui buvo patikrintas girtumas.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad nelabai gerai atsimena įvykio aplinkybes, tačiau susipažinus su savo tarnybinio pranešimo turiniu, teismui paaiškino, jog tarnybos metu buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą Vilniaus rajone, kur apsivertė keturratis. Atvykus į vietą ant kelio gulėjo P. G., vyras buvo sąmoningas, šalmas gulėjo šalia. Keturratis stovėjo ant suarto lauko, tarp gulinčio asmens ir keturračio buvo apie 20-30 metrų atstumas. Asmuo, kuris gulėjo ant kelio skundėsi rankos skausmu, tačiau nuo medicininės pagalbos atsisakė. P. G. pradžioje neigė vairavęs keturratį, vėliau pildant įvykio duomenis, pats pasakė, kad važinėjo laukais. Kodėl šios aplinkybės nėra užfiksuotos tarnybiniame pranešime, liudytojas nurodyti negalėjo.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad 2016-03-10 vakare važiavo keliu savo automobiliu bei matė, kaip iš priekio važiuoja keturratis, važiavo dviese, vairuotojas bei keleivis, jie dėvėjo šalmus, keturratis bevažiuodamas apsisuko, vienas iš galo sėdėjęs keleivis iškrito, o vairuotojas nuvažiavo į griovį. Privažiavus prie nukritusio vyro, pamatė, kad jis gulėjo be sąmonės, o keturračio vairuotojas pabėgo. Kas būtent vairavo keturratį, liudytojas nematė, tas vairuotojas buvo apsirengęs tamsiais rūbais, dėvėjo šalmą, vairuotojas pabėgo į tamsą, jo veido nematė.

Liudytojas M. A. paaiškino, kad jis yra keturračio savininkas. Šį keturratį jis paprašė P. G. laikinai pasaugoti prie gyvenamojo namo kieme. Apie 2016-03-10 eismo įvykį nieko pasakyti negali. Keturratis yra techniškai tvarkingas, prie šios transporto priemonės yra pridėti ir šalmai. Keturratį jis įregistravo savo vardu, tiesiog nespėjo pritvirtinti valstybinius numerius.

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad 2016-03-10 vėlai vakare buvo nuėjęs pas dėdę P. G. pasidomėti dėl automobilio remonto atlikimo. Atėjęs kieme pamatė stovintį keturratį, užsinorėjo juo pasivažinėti, todėl paklausė P. G., ar jis leis jam pasivažinėti keturračiu. Dėdė nenorėjo jam leisti vienam važiuoti, todėl jie abu užsidėjo šalmus, į keleivio vietą sėdo P. G., o jis pats atsisėdo už keturračio vairo bei su juo važinėjo kieme, po to išvažiavo į laukus. R. Š. neturi vairuotojo pažymėjimo, ir P. G. tikriausiai, tai žinojo. P. G. tuo metu buvo išgėręs. Bevažiuojant keliu pamatė iš priekio atvažiuojančio automobilio šviesas, todėl nusprendė sukti į šoną, tačiau keturračio nesuvaldė, staigiai pasuko vairą, P. G. tuo metu sėdėdamas jam už nugaros, iškrito iš keturračio, jis nuvažiavo toliau į griovį bei sustojo. Dėdei nukritus matyt ir šalmas nukrito. Jis nubėgo kviesti pagalbos. Tuo metu jis buvo tamsiai apsirengęs. Atsakant į teismo klausimus, R. Š. patvirtino, jog eismo įvykio metu keturratį vairavo būtent jis, o ne P. G.. Dėl savo elgesio gailisi.

Atsakomybė pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį kyla asmeniui, kuris vairuojant transporto priemonę nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl kurių asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tyrimo metu nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog 2016-03-10 apie 23.46 val., Vilniaus rajone, Šatrininkų sen., Kyviškių k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būtent P. G. vairavo nenustatytos markės keturratį bei sukėlė eismo įvykį, kad jų visuma nepatvirtino P. G. pareikšto kaltinimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administraciniame kaltinime nurodyti pažeidėjo veiksmai nebuvo užfiksuoti policijos pareigūnų jų padarymo metu, o kaltinimas suformuluotas vėliau pagrindžiant jį išsakytais liudytojo D. K. deklaratyviais teiginiais. Kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b.l. 9), jame nenurodytas asmuo (vairuotojas), kuris vairavo keturratį. Liudytojo D. K. teigimu, jis matė keliu važiuojantį keturratį, kurį vairavo asmuo, gale sėdėjo keleivis, abu dėvėjo šalmus, jų veidus jis neįsidėmėjo, kadangi buvo tamsus paros metas. Liudytojams E. Č. bei A. B. atvykus į įvykio vietą, jie pamatė ant kelio gulintį vyriškį, kuris buvo sąmoningas, šis asmuo, sakė, kad važinėjo keturračiu laukais, jis buvo neblaivus, šis vyras nieko nesakė, ar būtent jis (P. G.) vairavo keturratį. Liudytojas R. Š. nurodė, kad 2016-03-10 vėlai vakare neturint vairuotojo pažymėjimo vairavo būtent jis, o ne P. G.. Pasak liudytojo, P. G. leido R. Š. važinėti keturračiu kieme bei laukais. Pažymėtina, kad abu asmenys, kaip R. Š. bei P. G., važinėdami keturračiu dėvėjo šalmus, tai patvirtino ir apklausti liudytojai, jų veidų niekas nematė ir neįsidėmėjo. Tuo metu buvo tamsus paros metas, kelio atkarpa, kur įvyko įvykis nėra apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Liudytojas D. K. tik nurodė, kad vairuotojas dėvėjo tamsių spalvų rūbus. Pasak R. Š., jis buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad keturratį vairavo būtent P. G., kaip tai yra nurodoma kaltinime. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad P. G. įvykdė priešingus teisei veiksmus, atitinkančius ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, numatytų pažeidimų požymius. Teismo vertinimu, P. G. inkriminuoti teisės pažeidimai yra grindžiami abejotinais duomenimis, kurių nepakanka konstatuoti ir pagrįsti, jog jis padarė jam inkriminuotus nusižengimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius akivaizdžių P. G. kaltumą dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, patvirtinančių įrodymų, remiantis principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla P. G. atžvilgiu nutrauktina nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

P. G. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 ir 5 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, nutraukti nesant jos veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius