Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2002-11-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant metams, 2) 2018-12-10 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2019-03-15 išbrauktas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; 3) 2019-02-22 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine 8 mėnesių 26 dienų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2019 m. gruodžio 5 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,91 prom.), asmeninio konflikto metu, tyčia suėmęs sugyventinei E. B. už abiejų rankų pargriovė ant grindų, ko pasėkoje krisdama nusibrozdino kairę ranką, po to nukentėjusiajai atsistojus, suėmė už abiejų rankų parmetė ant lovos ir sudavė tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis savo sugyventinei E. B. į įvairias kūno vietas bei vieną kartą į veido sritį, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nubrozdinimus kairio dilbio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

E. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, 2019 m. gruodžio 5 d. su sugyventine E. B. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Abu buvo girti, nes visą dieną vartojo alkoholį. Vėliau jie nuėjo miegoti, kelinta valanda buvo kai pabudo, nežino. E. B. atsikėlusi pradėjo triukšmauti, iš savo mobilaus ryšio telefono kažkam skambino, su kažkuo kalbėjosi. Prašė leisti dar jam pamiegoti, bet sugyventinė nesiklausė. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas. Bandė iš E. B. atimti mobilaus ryšio telefoną, bet ji nedavė. Tada vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį. Po suduoto smūgio matė, kad sugyventinei iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Dėl tokio elgesio labai gailisi (b. l. 97-98, 101-102).

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiama šiais rašytiniais duomenimis:

Nukentėjusiosios E. B. parodmais, kad gyvena kartu su sugyventiniu E. D., adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 5 d., apie 17.00 val., būnant namuose, miegamajame, tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji skambino savo broliui, nes jis yra kažkur pradingęs, tačiau E. D. manė, kad ji meluoja. Kilusio konflikto metu sugyventinis paėmė ją už abiejų rankų ir parmetė ant grindų. Krisdama kaire ranka pataikė į slenkstį, dėl ko jautė fizinį skausmą kairėje rankoje. Atsikėlusi pasakė, kad išeina, jei jis šitaip. Tada E. D. suėmė vėl už abiejų rankų, parmetė ant lovos ir pradėjo mušti. Rankomis sudavė nemažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, t. y rankas, pilvą. Po to vieną smūgį su rankos kumščiu sudavė į veido sritį, nuo suduoto smūgio jai iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Labai pradėjo skaudėti dantis (b. l. 32-33).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. S. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 5 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), E. D., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,91 prom. girtumas, ne mažiau kaip 5 kartus su rankomis ir kojomis sudavė smūgius savo sugyventinei E. B., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,46 prom. girtumas, į įvairias kūno vietas, kurių pati tiksliai negalėjo nurodyti, taip pat į veido sritį, ko pasėkoje pradėjo kraujuoti dantenos ir klibėti du priekiniai dantys. Dėl tokių E. D. veiksmų, E. B. jautė fizinį skausmą (b. l. 5-8).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Reikšmingų pėdsakų nusikalstamos veikos tyrimui, nenustatyta (b. l. 9-17).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji E. B., ant kurios veido matėsi kraujuojanti žaizda, taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi ir apsvaigusi. E. B. nurodė, kad E. D. ne mažiau kaip 5 kartus su rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas, tačiau į kurias tiksliai nurodyti negalėjo. Taip pat nurodė, kad sudavė į veido sritį, ko pasėkoje pradėjo kraujuoti dantenos ir klibėti du priekiniai dantys. Smurtu įtariamas asmuo E. D. buvo agresyviai nusiteikęs bei akivaizdžiai neblaivus ir apsvaigęs (b. l. 22-26).

2019-12-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. G 678/2019 (09), kurioje nurodyta, kad E. B. konstatuoti nubrozdinimai kairio dilbio srityje. Sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. E. B. sužalojimų metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad E. D. 2019 m. gruodžio 5 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,91 prom.), asmeninio konflikto metu, tyčia suėmęs sugyventinei E. B. už abiejų rankų pargriovė ant grindų, ko pasėkoje krisdama nusibrozdino kairę ranką, po to nukentėjusiajai atsistojus, suėmė už abiejų rankų parmetė ant lovos ir sudavė tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis savo sugyventinei E. B. į įvairias kūno vietas bei vieną kartą į veido sritį, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nubrozdinimus kairio dilbio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 107-109).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė neblaivus asmuo ir tai turėjo įtakos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė recidyvistas.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas 3 kartus, tame tarpe pagal BK 140 straipsnį (b. l. 45-46), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 70-72), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 77-78). Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Proceso išlaidų ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

E. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-12-05,17.45 val., iki 2019-12-06, 13.35 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.